50 min interview with Marc Faber

... almost too good!

Lithuania's entry to Eurovision 2013

I am waiting to see Latvia and Estonia - their finals are coming up ;) Go Baltics!

Vilnius investment

According to Foreign Direct Investment Intelligence, Vilnius is #4 in the world by the growth of investments.  Way to go!

Gera naujiena

Turbūt visi jau žino, bet tiems kas nežino tai gera naujiena yra čia.

Lithuanians and Poles

here is a very interesting article about Lithuanians and Poles by Virginijus Savukynas (in Lithuanian). Assuming that the article is correct - it is amazing to me how the two nations were intertwined say 120 years ago as compared to now.

P.S.
1. here is a good article about Lithuanians and Poles from 15min.lt
2. Wikipedia provides is a sign similar to the one provided in the article. If one would translate it from Russian, it would read "Speaking Lithuanian Strictly Forbidden"

Pokalbis su Jonu Meku

... yra čia.

Lenkiškos raidės

... pagaliau! Čia A.Butkevičiaus pareiškimas.

Įdomus straipsnelis apie Litvakus

... yra čia.

P.S. a variation of the same article is here. 

Įkvepiantis video su Alice Herz Sommer

Mečys Laurinkus apie padėtį šalyje

Jo nuomonė buvo paskelbta Lrytas.lt. Noriu pateikti tik vieną citatą:

"Šiuo metu Lietuvos politinė valdžia, tiek pozicijoje, tiek opozicijoje yra problemiškiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį."

Pakankamai pasakyta.

P.S. čia R. Valatkos atkreipia dėmesį į ministrų amžių (ir laikotarpį kuriuo jie formavosi):

"Krepšinio aikštelėje uždustų po pirmų dviejų greitų atakų. Tik vienas ministras jaunesnis nei 40-ies, vienas – nei 50-ies. Kiti – perkopę penkiasdešimtmetį, tuoj švęs arba jau atšventė šešiadešimtąjį gimtadienį. Amžiaus vidurkis – 55-eri, o gali būti ir dar didesnis. Kai likusius tris ministrus paskirs. Atrodo, dar neturėjome tokio seno ir nuobodaus ministrų kabineto, kaip šis."

Napolenon's excursion into Russia

It's been 200 years since the Napoleon's army tried to invade Russia. There is an interesting map which shows how big the army was at selected points of the invasion.

As the map shows, Lithuanian cities were the last before the army started shrinking. In fact, Lithuania and Poland supported the French army because Russia was an enemy to them as well - and this was a direct consequence of the fall of the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1795. This army was disbanded in Vilnius.

Here is a funny read from lrytas.lt about two Belgians who tried to repeat this trip on feet this year. Enjoy ;)

UN vote re. Palestine

Here is an opinion of a person who supports the UN resolution. From my perpective as an outsider - I agree with the assessment.

Some pretty cool architecture

Here is the link to architectural projects that were deemed the best in Lithuania for these couple of years. And here is some more coverage.

Enjoy!

A couple of good reads

The first one is called "Underground: A Novel" by A.Sileika; and the second one is "Viking" by E. Sevela.

Both of them deal with the same period - the sad aftermath of the WWII in Lithuania and resistance to the Soviet occupation. This period lasted much longer than the war itself, and during this period the country lost more people than in the war. I will leave it up to you to find out why that was.

Sad sad period - but it has to be remembered nevertheless. So, enjoy the reading if you are up to it. 

P.S. this never leaves us even to this day - here are some thoughts on a similar theme by a Lith journalist S. Parulskis: 

"Pastaruoju metu svarstau įdomią problemą – kaip elgčiausi, jeigu vėl grįžtų rusai. Okupantai. Mano kolegė vokietė sako: Putinas sadistas. Jis lauks, kol jūs patys pasiprašysite atgal į Sovietų imperiją. Jis galėtų paimti jėga, ir niekas tam realiai nesipriešintų, bet jis ambicingas sadistas, kuriam bus daug saldesnis kerštas, kai jūs patys pasiprašysite atgal. 

Skamba kaip pokštas, bet man visai nejuokinga. Netgi jaučiu, kaip per nugarą nubėga šiurpas, o kažkur viduje giliai atsiranda sunkumo pojūtis. Tarsi vidurių užkietėjimas – nepakartojamas jausmas, kai tavo subinėje kregždės sulipdo lizdą

Bėgti ar eiti į mišką? Nusižudyt, tarnaut okupantui, rašyt šūdiną literatūrą su apgailėtinomis rezistencinėmis razinomis? Košmaras. Baisiau, nei solistas su šeimyniniais triusikais. Į mišką eiti irgi jau nebebūtų prasmės. Tiesą sakant, į kokį mišką? Viskas privatizuota. Nereiks ir okupanto – savi nušaus. Savininkai."

Dr. Seuss' The Sneetches

Senas filmukas apie psichologiją - o gal reiktų sakyti marketingą ;)

I. Šimonytė apie rinkiminius pažadus

Lrytas.lt pateikia gana įdomią buvusios finansų ministrės nuomonę apie naujai išrinktųjų pažadus.

Lietuvos Dalia ...

Čia gana įdomus R.Valatkos straipsnelis apie situaciją su Dalia Grybauskaite.

"Uždraustasis" video (mano supratimu tai gana lėkšta ir paviršutiniška žurnalistika) yra čia. Man užkliuvo Prezidentės atšaukimas iš JAV - įdomu kokia ten buvo priežastis?

P.S. here is a very good discussion in English

Įdomus Č.Iškausko straipsnelis

... vis ta pačia tema - kas vyko per II Pasaulinį karą.

P.S. čia pokalbis su V.Adamkumi

Lithuania President Valdas Adamkus Interview from Flow Films on Vimeo.

Įdomus straipsnelis apie online education

... kuris vadinasi "College Is Dead. Long Live College!"

Ten kalbama apie MOOCus (Massive Open Online Courses) - tokius kaip UDACITY, COURSERA, EDX. Man buvo įdomu.

P.S. čia kitas straipsnelis ta pačia tema iš ft.com

A.Užkalinis rašo panašia tema - jo naujiena yra ta, kad diplomo daugumai (bent jau žurnalistams) jau nebereikia.


Sir Ken Robinson turi idomią prezentaciją šia tema:

Prof. S.Sužiedėlis apie Holokaustą

čia gana įdomus skaitinys.

Lithuanian history page

I've recently stumbled on a very interesting Lithuanian history compendium until 1795. It is called www.ldkistorija.lt and is only in Lithuanian. Some interesting facts there - for example the Suffolk Duchess Catherine Willaughby lived in a small Samogitian town of Kražiai from 1557 to 1559.

In general, this time period is very interesting to me because it was very pivotal in Lithuanian history. Protestantism, with a powerful Radziwill family (Radvilos) in front was competing against Catholicism with Bona Sforza in front - who also was the Queen of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The Catholic religion won, the Raziwills were sidelined, and an even closer union of Lithuania and Poland followed.

The Six Baltic Sea Wonders

http://www.6-bsr-wonders.net/ gives some nice places to visit in the region. Apparently, Curonian spit and Vilnius rank pretty high in there.

Future of Europe

Quite an interesting discussion about the future of Europe.

A thought about the US elections

Here is the map developed by Colin Woodard. It would be interesting to know how strong is the correlation between this map and the recent US Presidential elections? That is, taking the cultural background only and putting aside the standard reasoning - i.e. city/non-city, white/non-white, male/female etc classification.

JAV Prezidento rinkimai

Lapkričio 6 JAV piliečiai renka prezidentą. Čia gana įdomus straipsnelis iš ft.com.

Čia yra rinkimų rezultatai.



 P.S. Lietuva renka Obamą ;)

Rinkimai, Grybauskaitė ir kita

Ko gero reikia pateikti porą pastabų apie rinkimus. Viskas nėra taip gerai kaip norėtųsi, bet nėra ir taip blogai. Blogai būtų jei Darbo Partija arba Tvarka ir Teisingumas būtų pagrindinė koalicijos partija. Tiesa ir dabar lieka blogas skonis burnoj žinant kad kažkas pirko savo balsus tam kad išeiti į valdžią. Prezidentas Adamkus pateikia savo argumentuotą ir labai diplomatišką nuomonę šiuo klausimu Lietuvos Ryte.

Ko galima laukti? Laikas parodys, bet iš principo aš manau nieko naujo ko gero nevyks. Daugiau skolintis vargu ar beišeis (tas būtų mano baimė valdant populistams) - ne dėl to kad esantys valdžioje nenorėtų, bet todėl kad niekas tiek neskolins. Demografija ir toliau blogės - Lietuva (panašiai kaip Latvija ir Bulgarija) per metus emigracijai praranda tiek žmonių kiek ateina penkiolikmečių. Gaunasi taip, kad jaunimas išvažiuoja, ir visumoj gyventojų mažėja dėl visuomenės senėjimo ir mirtingumo.

Ar naujai valdžiai pavyks apsukti emigracijos srautą? Taip pat - ar jie norės imtis imigracijos programos sukūrimo panašiai kaip tą daro šiaurės ir anglo-saksiškos šalys? Man atrodo kad ne. Priežastis yra paprasta - tas nepatiktų daliai jų rinkėjų - tai daliai kuri dažniausiai turi labai griežtas nuomones ne tik apie kitos spalvos odos žmones, gėjus, lesbietes, bet ir apie kita kalba kalbančius arba kitą religiją išpažystančius; arba tiems kurie kaip Paksas - eina nuomonės klausti pas nonas lolišvili, apie savo ateitį sprendžia iš horoskopų ir nuo negalavimų gydosi apsivynioję tualetiniu popieriumi. Net ir dabar išeinančioj vyriausybėj - liberalcentristas Palaitis (apie kurį buvau šiame bloge rašęs) iš principo yra prieš imigraciją.

Taigi, man atrodo kad Lietuva iš vienos pusės bus spaudžiama žmogiškųjų išteklių kokybės ir kiekybės mažėjimo, o iš kitos pusės išryškės tam tikras užsisklendimas savo kiaute - kuris bus matomas socialinėje (kitų žmonių baimė, nepasitikėjimas) ir politinėje sferoje (ryšiai su kitomis šalimis, tai aprašyta aukščiau pateiktame pokalbyje su V.Adamkumi). O gal kaip atsvara tam sustiprės ryšiai su Rusija - ir taip tas darbas kurį Rusija pradėjo 1795 metais pradės duoti vaisių - lietuviai pradės labiau identifikuotis su Rusija nei su Vakarų Europos tradicija? O gal jau ir dabar tą daro - juk visi žino kas ta Darbo Parija?

A couple of thoughts about energy independence

There has been much talk about energy independence in Lithuania. The Russian monopoly charges almost double the price for gas that it charges its Western European customers, and one is tempted to think that this is politics - just to show that without Russia these "midget states" (Putin's term, not mine) will not survive. That is why the Schroeder-Putin pipeline (aka Nordstream) was met with such distrust a few years ago.

However, hopefully this will end one day soon. There are significant shale gas deposits in Lithuania and other Baltic countries; and recently the US giant Chevron obtained a stake in a local company to explore for gas in Samogitia. Fracking, anyone?

An interesting video about 1940-1953

IMHO the authors of the video below try to give a balanced view of the anti-soviet (and anti-nazi) resistance during and in the aftermath of the WWII.




P.S. a couple of related notes:

* The documentary is Russian, and one thing that caught my eye was the statement at the beginning saying that Lithuania had a very long history of wars and invasions because of the neighbourhood of big countries - Poland, Germany, Russia. I would take Poland out - I do not think it was a predator in most people's mind until around 1918. Also, I would conditionally take Germany out - Prussia was where a significant Lithuanian minority lived and Lithuanian books were printed at the time of the Lithuanian press ban - there was a lot Lithuanian thought coming from there during the years of Tsarist suppression in the 19th century.

* Here is an eyewitness account of the WWII time in Lithuania:

1941 - 1944 metai

Tai vokiečių okupacijos metai. Buvo grąžinamos žemės, nacianalizuotas turtas ir pan. Buvo verbuojami vyrai ir moterys darbams į Vokietiją, vėliau jėga buvo gaudomi vyrai darbams ir į frontą. Reikėjo duoti ir maisto produktų. Nutolo fronto gaudesys, atrodo, niekas ir nepasikeitė - saulė tekėjo ir leidosi, sodiečiai užkasinėjo sviedinių išmuštas duobes, vėl sėjo javus. Miesteliuose vėl buvo turgūs, vyko prekyba maisto produktais, gyvuliais, čigonai arkliais prekiavo, buvo visokių prekeivių. Turguje buvo didelis šurmulys - prekeiviai garsiai reklamuodavo savo prekes:
" kam kir -kam regata- kam į lempą naują knatą !" ( kir ir regata buvo cigaretės).

Dar buvo ir muzikantas "Pupų dėdė". Jis turėjo armoniką, įsėsdavo pas žmogų į vežimą grodavo ir dainuodavo. Žmonės duodavo jam pinigėlių, barankų virtinę užkabindavo, nes jo dainos žmonėms patikdavo. Policija nebausdavo, sakydavo "seniui vieno šulo trūksta". Turėjo jis savo "grupę" iš paauglių. Jų tikslas buvo sekti ar nėra arti policijos. Jei dainuška buvo nešvanki ant valdžios žmonių , o arti buvo policija, jie duodavo ženklą ir dainos žodžius pakeisdavo. Vokiečių pareigūnų nebijojo, nes jie nesuprato lietuviškai.

Kaime tos dainuškos buvo populiarios. Štai kelios iš jų:

Tupi Stalins už karklyna,
renka uteles iš klyna
Kur didžiąsias-siųs į frontą,
kur mažąsias- pats sukromta.

arba:
Toks čia draugas, toks tas ponas.
Abiejų tokia spalva.
Veins raudonas, kaip šetonas,
kitas rudas, kaip šuva.

arba:
Juokiasi ir varlė žalioji baloj,
kad lietuvaitės voliojas patvoriais su šleivais ir kreivais vokiečiais.
Atėjo rusai, paliko rusiukų, atvažiavo prūsai, bus ir vokietukų.

Kai gaudavo ženklą, kad yra "pavojus", daina būdavo kita:

Gražus paukštis pelėda,
gražūs vaikai pelėdos.
Oi, lylia, oi lylia gražūs vaikai pelėdos.

Gražios plunksnos pelėdos,
gražus snapas pelėdos,
oi, lylia lylia gražus kaklas pelėdos ir t.t.

Suėję į būrius kaimynai ėmė tylomis kalbėtis, kad suimami žydai, ne vien vyrai, bet ištisos šeimos, uždaromos jų krautuvės. Niekaip nesupratom , kuo jie prasikalto? Išgirdom, kad suvarė žydus vyrus į dvaro daržinę Rainiuose (kitoje kelio pusėje, kur dabartinė koplyčia), liepė patiems išsikasti duobes ir naktį sušaudė. Moterys ir vaikai už Viešvėnų miestelio dauboje sušaudyti. Nesupratom kodėl? Gal dėl turto, nes žydai turėjo aukso, vertingų daiktų.

Historical maps

Just stumbled upon it - davidrumsey.com is a very good site that provides historical maps of excellent quality. For example this map.

Puikus Jono Ohman'o straipsnis apie rinkimus

... yra čia.

Drei Baltische Wege - pokalbis su autoriumi

Gana įdomus skaitinys - pokalbis su Robert von Lucius - knygos "Drei Baltische Wege" autoriumi.

Kas čia dabar???

Čia moteriškė viešai šneka apie nusikalstamą veiką kurią ji pati padarė (dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi).

Įdomu - kaip viskas baigsis?

http://www.15min.lt/naujiena/rinkimai-2012/rinkimai2012-naujienos/drasos-kelio-stebetoja-rinkimuose-panaikinau-kokius-12-biuleteniu-631-266360


P.S. R.Valatkos reakcija 

Įdomus straipsnelis

lrytas.lt pateikia pokalbį su J.Kazicku.

Filmas apie Čiurlionį

Britų režisierius Bob Mullan pastatė filmą apie M.K.Čiurlionį. Bus smagu pamatyti ;)

Rinkimai Lietuvoje

Situacija liūdna. Panašu kad valdžią formuos ir koalicijai vadovaus Darbo Partija.

Gerai R. Valatka rašo:

" Kita žinia – bloga: Lietuva antrąkart užlipo ant to paties grėblio – V.Uspaskicho.

Panašu, kad tas daugiau nei penktadalis ar panašiai rinkėjų, balsavusių už Kėdainių kniazių (tą, kuris pirko aukštojo mokslo diplomą, bėgo slėptis nuo teisingumo į motiną Rusiją, darė fiti-miti su partijos buhalterija, kurio įmonės net minimalias algas darbuotojams mokėjo vokeliuose), palyginti net su „drąsiųjų kelių“ apsėstaisiais, yra gerokai blogesnėje padėtyje.

Meilė V.Uspaskichui – lyg oro – lašeliniu būdu plintantis virusas, kuriuo užsikrėtęs lietuvis kartą ir visiems laikams praranda tautinę savigarbą. Taigi, galima teigti, kad, net palyginti su „drąsiaisiais“, „darbiečių“ gerbėjai serga nepagydoma liga. Tuo metu „drąsiųjų kelių“ balsuotojai jau netrukus turės neblogą galimybę išsivaduoti nuo juos apėmusio kvaitulio. Ir labiausiai tam pasitarnaus pati N.Venckienė."

A.Užkalnis bando išlikti optimistas - ir ko gero jis irgi dalinai teisus - juk reikia laiko kad Darbo Partija gautų parodyti kad jos pažadai yra melas.  Galbūt todėl jie ir nori į valdžią įtraukti Liberalų sąjūdį - kad kartu visi susikompromituotų?

P.S. gana įdomi porinkiminė analizė kurią padarė Rokiškis

P.P.S. aš ko gero neteisus apie tai kad valdžia formuos Darbo Partija. Apie tą spręsti dar per anksti - viskas gali apsiversti aukštyn kojom - ir apie tai savo naujam straipsnelyje rašo R. Valatka.

Alfred Erich Senn talks about his visit to Lithuania

A new tourist destination for Lithuanians ;)

Myanmar is all the rage right now. The old dictatorship is out and the new government is in. The property prices are soaring. Places like Mandalay are for all to visit now.

The situation perhaps is somewhat similar to what was in Lithuania and the rest of Eastern Europe some 20 years ago. Similarities do not end here - Lithuania at some point claimed to be a bridge between Russia and the Western Europe, Myanmar can claim to be the bridge between India and China ;)

Even the flag of Myanmar is new as of 2010. Would this not be a reason to visit Myanmar sporting our Lithuanian flag (which probably would get you some friends)?  Pretty cool, huh?

Myanmar

Lithuania

Garbage Warrior

kažkiek susieta su atomine tema - dokumentinis kuris vadinasi "Garbage Warrior"

Dėl atominės elektrinės

A.Mamontovas - turint galvoj kad jis nėra tos srities specialistas - pateikia gana argumentuotą nuomonę dėl atominės elektrinės.

Aš irgi balsuosiu "prieš". Ne dėl saugumo, bet dėl to kaip viskas iki šiol buvo daroma. Viskas atbulai - netgi "patariamasis" referendumas - iš pradžių buvo sukirsta rankomis dėl elektrinės, o paskui visų klausiama. Su tokia vadyba ta elektrinė labai realiai gali pasidaryti "the money pit". Čia mano pagrindinis argumentas.

P.S. čia nuoroda į straipsnelį apie mažus atominius reaktorius. Norint išlikti atomine šalimi, gal reiktų pradėti paruošiamąjį darbą dabar - jei dabar planuojamas gigantas bus nestatomas? Kad nereiktų vėl skubėti kaip paskutiniais socialdemokratų valdymo metais (2008)?

P.P.S. 2012.10.14 Čia S. Kuto nuomonė apie elektrinę. Pirmu paragrafu viskas pasakyta. 

The Other Dream Team

Apparently the film by a Lith-American M.Markevičius has hit the screens not only in Lithuania but now in the USA. LA Times provides this review .

I really liked the movie - in my opinion it well represents what the people were feeling back then in Lithuania. It is a sports documentary that is not only about sports, but about politics, self-identification and the sheer pride in being free again - in 1992 Lithuania was back on the map: it has thrown off the Soviet yoke just about a year ago.

To people the sports victories perhaps meant as much as political victories - it signified that Lithuania and Lithuanians are not "Russian" or "Soviet" any more.  Or - "Better dead than red", as the Grateful Dead would say.

Mažas butukas

Citata šiai dienai

"The only thing necessary for the triumph of evil is for good men to do nothing"

 "Blogis triumfuoja kai geri žmonės nieko nedaro"

                                                              - attributed to Edmund Burke


P.S. dabar siūlau šokti ir pasitikrinti savo politines pažiūras čia - tam kad žinoti už ką balsuoti ateinančiuose rinkimuose ;)

P.P.S. 2012.10.1 geras A.Užkalnio straipsnelis apie pilietinę brandą

Dvi antraštės

Ne tai kad aš nusistatęs prieš konservatorius, bet mano akį pagavo dvi antraštės:

2012.09.16 Rinkimus laimėti nusiteikusi Irena Degutienė: esu kategoriškai prieš gėjų santuokas

2012.09.16 Irena Degutienė: dalis visuomenės nežino, kaip gyventi laisvėje

Ką gi, tikrai kai kurie žmonės iš tikrųjų nežino kaip gyventi laisvėje, ypač jei jie mano galintys nurodinėti kitiems kaip jiems gyventi ...

Niall Ferguson / Reith lectures

The BBC has an interesting series - Reith lectures. I've listened to all four parts of the last one - by Niall Ferguson. I find it great - especially the last one (the transcript is here) - it discusses the civil and uncivil societies. I find this goes to the core of the current problems in the post-soviet societies where the the state has long ago replaced the civil society and we basically have strangers living next to each other.

Lithuanian election, Gazprom etc

WSJ has an interesting post about GAZPROM problems with the EU. The Economist puts this in a context of the upcoming Parliamentary elections in Lithuania. As for GAZPROM, they can cut all their gas to Lithuania if they want to starve Kaliningrad. Their abuse of their monopolistic position in Lithuania is ridiculous - to me it does not make sense that Lithuania pays the most in Europe for Russian gas while it is right next to Russia on the same pipelines that provide gas to Germany. As the WSJ article comment points out:

• • 5:27 am September 7, 2012
  • putin the puppetmaster wrote :
  What this article unfortunately fails to mention is that Lithuania is the link to getting those overpriced natural gas resources to Kalingrad at least for the time being. Also, if the EU was serious about backing their eastern eurpean member countries they would have disallowed the pipeline that is being run through the baltic sea straight to germany. Prepare for another cold winter from Kiev through Warsaw to the Baltics. Unite and survive or stand alone and be dominated.

In light of the upcoming elections, things do not look good in this context considering the popularity of the Labor party run by Mr. Uspaskikh (a former Gazprom man?) and "Order and Justice" run by Mr. Paksas.

What frustrates me is the inability of the liberal parties to work together and avoid this perilous vote splitting.  They should put the personal conflicts and unite, if they want to make difference in Lithuania that is.

Just to put things in perspective, the Lithuanian position is weak as far as the support from stronger and bigger Western countries is concerned - Germany is sold on the Nord Stream, France/Italy have never cared, and the US position regarding the support for small democratic countries next to Russia is unclear, as this video shows.

Baltic sea - one of the most polluted places in the World

According to this article, the Baltic sea is one of the most polluted places in the World. Apparently in 1947 the WWII chemical weapons were dumped there - around 40 tonnes of them. It is claimed that the casings have rusted through, and people started noticing the effects on sea life in the last decade or so. Apparently Lithuania is not as affected as for example areas next to Bornholm/Denmark or Liepaja/Latvia. Still - there is plenty of reasons to get worried ...

V. Noreika išeina

Visi žino kas yra Virgilijus Noreika. Gaila kad jis išeina, bet - kaip sako - laiko nesustabdyt ... Ačiū

Įdomus pokalbis su V.Bumeliu

...yra čia.

Dėl dvigubos pilietybės

balsas.lt pateikia gana įdomų straipsnelį kur kalbama apie dvigubą pilietybę.

Poland's strategy

An interesting read from stratfor.com

Migration out of the Baltics

Here is an interesting report that deals with the emigration from the Baltics. The trends do not look good as the article predicts that emigration could further increase as it is becoming easier to leave the country due to established communities elsewhere. This is in addition to the worsening birth statistics in the post-Soviet countries.

An interesting parallel can be drawn with the emigration from the Lithuanian part of the Russian empire more than 100 years ago.  Wikipedia states that back then between 30% and 50% of emigrants returned, this report estimates that returnees are at around 40% of all current emigrants.

Apie korupciją Ignalinos AE

Įdomiai gaunasi - JAV korupcija buvo įrodyta, o Lietuvoj - ne. Reikia paminėti kad bylos "numarinimas" įvyko Socialdemokratams valdant. 

Atsakymas tiems kas yra prieš imigraciją

Neseniai R.Valatka rašė apie Lietuvos demografines problemas. Tai va, šiandien pasirodė atsakymas tiems kurie vis dar nusiteikę prieš imigraciją.

Aš galvoju kad Jevgenijus Šuklinas yra tikresnis lietuvis nei Donata Rimšaitė. O kaip jūs?

Apie komentarus Lietuvos spaudoje

Lrytas.lt rašo apie tai ką seniai buvo galima nujausti. Komentarai internetinėje spaudoje yra įtakos forma kuria gali naudotis ir naudojasi kitos valstybės.

Madonna talks about Freedom

Labai rimtas ir tikslus R. Valatkos straipnelis

apie Lietuvos demografines problemas. Aš dar pridėčiau galimus sprendimo būdus - kurių iš principo yra tik vienas - tinkamai suorganizuota imigracija ir imigrantų integracija. Įdomu, kiek laiko praeis kol politikai apie tai pradės kalbėti?

Pennsylvanijos angliakasiai

Kada aš ėjau į mokyklą - o tas buvo besibaigiant sovietinei erai - mums niekas daug nepasakojo apie Lietuvos istoriją. Kažkiek daugiau apie tai sužinojom jau prasidėjus Sąjūdžiui - ir tai buvo daugmaž Šapokos istorija. Visi staiga pradėjo kalbėti apie arklius Juodojoje jūroje girdančius lietuvius (patys istorikai paskui iš to šaipėsi nes 1. - arkliai sūraus vandens negeria ir 2. Lietuvos ekspansija į slavų žemes vyko vestuvių būdu) ir kitokius panašius su tikrove mažai ryšio turinčius pasakojimus.

Po to buvo kalbama apie spaudos draudimą 1864-1904 metais ir sukilimus prieš caro valdžią ir labai aktyvią rusifikaciją. Čia jau daug aktualesnės ir rimtesnės temos kurios yra paremtos faktais ir palieka daug mažiau erdvės interpretacijai.   Tarkim kad ir Kražių skerdynės .

To viso atgarsis buvo masyvi emigracija - kuri visgi mano supratimu yra nepakankamai nušviesta.

Žmonės bėgo iš Lietuvos nuo priverstinio šaukimo į caro armiją, nuo religinio persekiojimo, nuo negalėjimo rašyti savo kalba, ir - kas be ko - nuo skurdo. Įdomiausia yra tai, kad jie norėjo išsivežti savo Tėvynę ir papročius kitur - išliekant kartu - ir jie labai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekį. Tarkim rašytoja Žemaitė važiavo į JAV kelti lėšų savo veiklai.

Taigi kas buvo tie žmonės kurie sukūrė mažą Lietuvą kitoje Atlanto pusėje 19 amžiaus pabaigoje - 20 amžiaus pradžioje?  Dažnas jų nusėdo Pennsylvanijoje. Pažvelkim į mažą mano aplankytą miestelį Pennsylvanijos valstijoje - jis vadinasi Shenandoah - lietuviai tada jį vadino Šenandorium.

20 a pradžioje jame buvo 30-40 tūkst. gyventojų, dabar gal kokie 3-4 tukst. Dauguma tų žmonių buvo angliakasiai - vyrai eidavo į šachtas kirsti anglies, ta anglis buvo iškeliama į paviršių ir suskaldoma  bei išvaloma nuo priemaišų (akmenys ir pan.) - tas buvo berniukų, invalidų (užgriuvus šachtai galima lengvai tapti nedarbingu) ir senių darbas.  Mergaitės dažnai dirbdavo tarnaitėmis, prižiūrėdavo vaikus; moterys plaudavo rūbus ir panašiai. Tipinis atvejis buvo kad prakutusi šeima nusipirkdavo mažą namelį į kurį įsileisdavo kelis nuomininkus. Šeimininkė plaudavo jiems rūbus, gamindavo maistą; o visi vyrai eidavo kasti anglies. Gyvenimas buvo sunkus - vyrai gerdavo (pvz. Wikipedia sako kad " This coal town offered more bars per thousand people than any other location in the world"), nuo sunkių sąlygų (jei neatsitikdavo nieko kito, per laiką anglies dulkės užkimšdavo plaučius) jie mirdavo sulaukę 30-40 metų; tik tie kurie įsitvirtino ir tarkim atidarė užeigą ar grįžo į Lietuvą ir nusipirko žemės (tokių buvo apie trečdalis) gyveno ilgiau. Tačiau čia buvo daugumos iš jų Lietuva - jie statė lietuviškas bažnyčias, mokyklas ir išlaikė kalbą. Daugumos žmonių pavardės buvo užrasytos kitaip nei mes jas dabar užrašytume - Rusijos Imperijoje tai buvo lietuvių kalbos draudimo laikai. Be to, daug kas "suanglindavo" savo pavardes. Labai paplitusi pavardė yra su galūne "avage" ("evičius": Whitecavage - Vaitkevičius, Matalavage - Matulevičius, Butcavage- Butkevičius ir pan.)  Kapinėse tokių pavardžių labai daug.

Jiems atminti įdėjau keletą nuotraukų iš mano kelionės į šį mažą miestelį. Jei įdomu, parašykit - įdesiu daugiau.

USA, circa 1910

P.S. Šiandien įmečiau dar keletą nuotraukų į flickr.com. Nuoroda:
http://www.flickr.com/photos/tautietis/sets/72157631079965096/

Nuorodos:

1. "7 Pennsylvania Lithuanian Men For The Gallows" by Jay Zane

2. St. George's church demolition

http://www.lithaz.org/info/action/stgeorge_usalis.html

http://popalis.50webs.com/stgeorge.htm

http://republicanherald.com/news/diocese-plans-to-tear-down-st-george-church-in-shenandoah-1.281522?firstComment=40

http://www.traditioninaction.org/HotTopics/a074ht_Demolition.htm

3. Straipsniai apie Shenandaoh, PA

http://www.lithuaniangenealogy.org/databases/pa/1957/index.html 

 http://global.truelithuania.com/pennsylvania-usa-108/

4. Genealogy

http://www.lithuaniangenealogy.org/databases/pa/st_george/index.html

https://familysearch.org/search/records/index#count=20&query=%2Bsurname%3Awhitecavage~%20%2Bany_year%3A1840-1901~

5. Miscellaneous

http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_05.htm

http://www.lituanus.org/1998/98_1_05.htm

http://vilnews.com/?p=12858

http://www.lithuaniangenealogy.org/articles/PA/whypenn.html

http://www.lituanus.org/1991_1/91_1_07.htm

http://www.bbc.co.uk/legacies/immig_emig/scotland/strathclyde/article_1.shtml

Geras straipsnelis

iš balsas.lt.

O čia dar vienas - vis ta pačia tema - pilietiškumas ir artėjantys rinkimai.

Pritariu Seimo sumažinimui

Daugiau informacijos apie iniciatyvą sumažinti Seimą nuo 141 iki 101 atstovo galima rasti čia.

Rūta Meilutytė!

Her Olympic gold is a BIG deal in Lithuania. Here is an article from 15min.lt.

Stulbinanti statistika

"The Economist" turi straipsnelį kur teigiama kad tik maždaug 28% visų Amerikiečių turi bakalauro lygio išsilavinimą. Kita vertus, Lietuvoje tik pagrindinį išsilavinimą turinčių žmonių yra 8.1%. Tas reiškia, kad maždaug bakalauro lygio (t.y. kolegijos ar technikumo) išsilavinimą turinčių žmonių yra 91.9%?

Pabandykim suprasti šiuos du skaičius:

JAV  - 28%
Lietuva - 91.9% 

Pagal šią statistiką išeina, kad Lietuvoje kuriami išsilavinę (žinau, labai galima apie tai diskutuoti) specialistai su aukštuoju kurie paskui neranda darbo pagal kvalifikaciją. Visiem įmušta kad jei turi aukštąjį, tai jau gerai - kitaip sakant "žmogus su aukštuoju" ir pan. Jei tik mokslas būtų raktas į šalies ir visuomenės sėkmę, tai aš būčiau labai patenkintas. Bet panašu kad taip nėra. Perdaug mokslo yra pastangų ir lėšų švaistymas.

Palyginimui JAV geras meistrelis ar šiaip veiklus žmogus gali uždirbti kur kas geriau nei diplomuotas inžinierius... Taigi - ar verta tiek iš visų mokesčių mokėtojų kišenės maitinti peraugusią akademinę sistemą?

Dar kartą apie atomą

Yra toks pasakymas - "iš adatos vežimą priskaldo". Šiuo atveju dar įdomiau - iš atomo priskaldytas ne vežimas, bet visas vagonas.

Kad ir paskutinė iniciatyva dėl referendumo atominės elektrinės klausimu. Referendumas ne tikras, bet tik patariamasis - taigi žinant referendumo kainą ar nebuvo paprasčiau opozicijos partijoms pasamdyti kokią viešosios nuomonės tyrimų bendrovę ir paprašyti kad ji ištirtų tautos nuomonę šiuo klausimu. Galbūt netgi vyriausybė turėtų tą padaryti - juk kai kažką tokio monstriškai didelio darai, gerai žinoti elektorato nuomonę, ar ne?

Kadangi tas neįvyko, tai visumoj akivaizdu kad opozicija bando rinkti priešrinkiminius taškus inicijuodama referendumą. Grybauskaitė nepriima pozicijos šiuo klausimu, ir bando išlikti kaip toj pasakoj - nei nuoga nei apsirengusi. Iš principo irgi politikuoja, jei nepavyks ji galės kritikuoti Vyriausybę, o jei pavyks - ji irgi iš principo buvo už - tik nesakė to žmonėms prieš referendumą. Man klausimas - p. Grybauskaitė juk gali susipažinti su visa slapta informacija. Taigi ar jai kaip ekonomistei ir kaip tautoje turinčiam didžiausią svorį žmogui nepriderėtų išreikšti savo nuomonės? Manding rinkėjai už tai padėkotų?

P.S. čia straipsnelis iš Valstiečių Laikraščio ta pačia tema.

"Eastern Europe" is dead

A good video from "The Economist". I like the term "Scared of Russia Europe":

Shale Gas

The Economist has a good article related to the extraction of shale gas. Perhaps this is a good option to look at if the nuclear option in Lithuania does not work?

Geras V.V.Landsbergio rašinėlis

... su kuriuo aš sutinku. Sovietinio laikmečio žmonės kurie sakė kad viskas turi pasikeisti be didelių sukrėtimų (tokie kaip Brazauskas) mano supratimu rūpinosi ne žmonių gerbūviu, bet tuo kad užsitikrinti sklandų resursų ir valdžios perėmimą pritaikant jį naujoms sąlygoms. Pavyzdžiui tūlas Imbrasas (EP narys) iš principo yra tos mąstysenos žmogus - argi reikia priminti reikalus su Nacionaliniu stadionu ar aplinkkelio statyba jam būnant Vilniaus meru. Cinizmas, formalus teisumas (nieko neįrodysi), savo asmeninės naudos žiūrėjimas kitų sąskaita valdo.  Taigi mintis kad grįžę emigrantai pakeis Lietuvą skamba naujai - bet ji nėra nauja. Tarpukario Lietuva būtent tokia ir buvo - ir iš dalies dėka to progresas tuo metu buvo neįtikėtinas. Izraelis irgi geras pavyzdys. Taigi va, gaunasi kad šiai dienai vėl tinka Maironio eilės:

Užtrauksim naują giesmę, broliai,
Kurią jaunimas tesupras!
Ne taip giedosme kaip lig šiolei:
Kitas mąstysime dūmas.

        Drąsiai, aukštai
        Pakils balsai:
        Išauš kita gadynė!
        Užgims darbai,
        Prašvis laikai.
        Pakils jauna tėvynė!

Aušra naujos gadynės teka:
Nušvis ir saulės spinduliai;
Juk nujautimas širdžiai šneka
Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.

        Drąsiai, aukštai
        Iškils balsai ir t. t.

Numesk, tėvyne, rūbą seną,
Kurį užvilko svetimi!
Jį meilės kerštas tekūrena
Tėvynės meilės ugnimi!

Į darbą, vyrai! Šalį jauną
Prižadins meilės rytmetys;
Galybė meilės viską griauna:
Žiemos ledus ji sutirpys.

Ranka mus spaudžia geležinė.
Krūtinę apkala ledais:
Uždekim meile sau krūtinę!
Į kovą stokim milžinais!

Tas ne lietuvis, kurs tėvynę
Bailiai kaip kūdikis apleis;
Kursai pamins, ką bočiai gynė
Per amžius milžinų keliais.

Tas ne lietuvis, kurs jos būdo.
Jos žemės dainų nemylės;
Neverks, kad patys sūnūs žudo
Kas verta meilės ir garbės.

Tas ne lietuvis, kurs dar bijo
Atsižadėt sapnų nakties,
Kurs bėgs nuo žygių, kalavijo,
Kursai didžiais darbais nešvies

Į darbą, broliai, vyrs į vyrą.
Šarvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!

        Drąsiai, aukštai
        Iškils balsai:
        Išauš kita gadynė!
        Užgims darbai,
        Nušvis laikai.
        Atgims jauna tėvynė.

Valstybės diena

Sako jei žmogus ko neturi tai stengiasi tą kompensuoti. Pavyzdžiui, jie jis yra storas, tai perka knygas apie plonėjimą; jei turi bendravimo problemų, tai perka knygas apie bendravima ir tt. Lietuva ilgai neturėjo savo valstybės, taigi dabar šalia Kovo 11 ir Vasario 16 yra dar viena valstybinė šventė - Valstybės diena arba Mindaugo karūnavimas. Aš asmeniškai esu gana kritiškas interpretacijoms liečiančioms 800 metų senumo istorijas, juolab kad netgi pati data yra ne faktas, o spėjimas ... Na bet kaip ten bebūtų dabartinė posovietinė Lietuva šiandien jau pragyveno viena diena ilgiau nei tarpukario Lietuva.

Su Valstybės diena! Lai Kovo 11 ir Vasario 16 aukos nenueina veltui - Tegyvuoja Lietuva!

Čia yra labai įdomus pokalbis su V.Adamkumi.

Bronislaw Komorowski is in Lithuania

... on a personal trip, as reported by 15min.lt. He comes from an amazing family - it spans both Poland and Lithuania and has given us people such as Mykolas Römeris (Michal Römer). Sometimes I muse why during the interbellum it was OK to have an "ö" in one's name, and now in this post-soviet state we have all kinds of problems with this?

Income inequality

Did you know that according to some researchers, the income inequality in the US has not been this big since 1929? Here is the article by J.Stiglitz from project-syndicate.org.

Apie "vote splitting"

William Poundstone yra parašęs knygą kuri kalba apie rinkimų technologijas. Gana išsamus veikalas, kuris labai tinka Lietuvos situacijai. Tai va, dabar mes turim "Drasiaus kelias", "TAIP", Lietuvos Sąrašą - visos tos partijos kanibalizuos viena kitos balsus, nes tarkim Darbo partijos rinkėjas jau apsisprendęs - jam nesvarbu kas ponas Uspaskich vienu metu nuo teisėsaugos slėpėsi Maskvoje.

Taigi manau kad rinkimus bendrai paėmus laimės Socdemai, nepaisant "puotos maro metu" kurią jie buvo surengę 2007 - 2008 metais.

A.Račas stebina

Pono Račo bloge pastebėjau naują įrašą, apie kurį iškart parašiau komentarą. Kadangi atsakymo nebuvo, o tyla reiškia sutikimą, manau kad šis asmuo savo bloge užsiiminėja diskriminacija ir skleidžia "ethnic slur". Gal būt jis ir pats to dar nesupranta, bet manau tokio lygio žurnalistas turėtų to nedaryti. Taigi protestuodamas ir įdedu šį įrašą.

Geras straipsnis apie informacinį karą

Lrytas.lt pateikia šį straipsnelį.

Įkvepiantis straipsnelis

Čia yra pokalbis su V.A.Bumeliu.

Nauja partija ...

Kaip ir reikėjo tikėtis, į rinkimus ateina nauja partija. Pačiu laiku, nes jau buvo besidarą baisu ;)

Atominė energija

Spaudoje daug sujudimo dėl naujos atominės elektrinės. Iš principo techniniu požiūriu aš manau kad nauja elektrinė bus ir saugi, ir gera.

Problema yra su to projekto įvykdymu. Teisiniai reikalai, administracinis neįgalumas, nustumia techninius aspektus į antrą planą. Tarkim kodėl aš turėčiau galvoti kad iš juridinio ir vadybinio požiūrio šis projektas pavyks? Aišku aš noriu kad jis pavyktų, bet ar reikia priminti bet kurį didesnį valstybinį projektą - tarkim sanodorius su Williams, NUKEM ar Valdovų Rūmus. Projektai liko pakabinti ore, o nuostolius dengė ir dengia Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Tikėkim kad šįkart viskas bus kitaip. Norėčiau padėti - bet kaip?

P.S. Čia yra pokalbis su R.Švedu

Projektas "Pasilik"

Kažkaip norisi pacituoti E.E.Hale "The Man Without a Country"
<< And if you are ever tempted to say a word or to do a thing that shall put a bar between you and your family, your home, and your country, pray God in His mercy to take you that instant home to His own heaven. Stick you your family, boy; forget you have self, while you do everything for them.>>

Lithuanians in Pennsylvania

Many people know Charles Bronson - a son of a Lithuanian coal miner father and an American-Slav mother. At the turn of the 20th century, many a coal town in Pennsylvania had a significant Lithuanian population - often-times at least 25%. Even now, many of these towns have high percentage of people with Lithuanian heritage.

Did people at the end of 19th century leave their homeland en masse and came to the US to have a life that was extremely hard and dangerous? From the Lithuanian perspective, the story is one of loss and sadness - with an eventual happy ending - just as the life of Mr. Bronson. But who were these people - and how and why did they come to Pennsylvania? And why there was such a large Lithuanian percentage - Lithuania is such a small country compared to Germany or Poland?

One can over-simplify and say that it all was because of the Russian oppression. After all, Mr. Lenin called the Tsarist empire the "prison-house" of nations. The reasons are various, and here is my take on it.

Lithuania was absorbed by Russia in 1795. Shortly afterwards there was the Napoleonic invasion, where locals greeted the invading French and were glad to support their army. However, as this chart shows - the French were not successful and the Russian rule established itself in Lithuania for the next 100 years.

There were uprisings, general population discontent, suppression of religious freedom, suppression of writing in Lithuanian (in some cases even talking in Lithuanian) and even banning of "Temperance societies" that encouraged people not to drink.

However, there were two events that in my opinion were the most significant in increasing the emigration.

Poland - Lithuania - Ruthenia

The first one was the compulsory draft into the Russian army and the resulting uprising of 1863. The compulsory service time was around 25 years - and nobody wanted to do that - not only because of the length of service but because it was for a country nobody really cared for. As the result of this uprising, property was confiscated (the government confiscated 1,660 estates in Poland and 1,794 in Lithuania), many people were executed or deported, a lot of people have gone to the US; and a good part went to Prussia - there is an allusion to this in the book called "Palangos Juzė" by Motiejus Valančius.

The second one is the abolition of serfdom in 1861. This affected not only the former serfs but the remaining free people as well. The thing was that for example in some parts of Samogitia (Western Lithuania) in 1795 around 90% of people were free, i.e. they could move around as they pleased. On the other hand, in the Russian empire there were no free people - there were only serfs or large landowners. So, the Russian administration started considering the free people as "foreigners" and imposing the "pillow tax" (the term "pillow tax" implies that each person in the household has a pillow; in other words, each member of the household has to pay this tax) that was double the usual rate. So, by 1858 in Samogitia only 20% of population remained free. In addition to that, the free people were allowed to buy land only in 1882, and the buy-out price was apparently set at 2-3 times higher than for everybody else.

So we find large groups of people who did not have a full freedom of religion, who were not allowed to write in their own language, and who were treated unfairly - who in essence were driven off their land. Of course - (despite the Czarist bans on emigration to prevent such a drastic loss of population - they emigrated in droves and made small towns in Pennsylvania (Shenandoah, Minersville, Fracksville etc) their new home.

An interesting note aside - for example the Wikipedia page on Shenandoah  lists its famous people - and there are Lithuanian names. Katalinas, Matuza, Racis - all of them American football players who preceeded Johnny Unitas. And here are the pictures of St. George Church - it looks just like the ones in Lithuania. Lithuanian names oftentimes underwent a transformation as well. Since these people emigrated from the Russian empire where the writing in Lithuanian was forbidden, their papers had their names written either in Polish or Russian. Upon arrival to America these names oftentimes retained the Polish spelling - and apparently this currently makes it hard to do a precise ethnic study of this region. Some other names were Anglicized. For example, in Lithuania there is a lot of names that end with "-evicius" - such as Jankevicius, Stankevicius, Vaitkevicius, Butkevičius. The ending "-kevicius" turned into English "-cavage" - so for example "Vaitkevičius" in the US became "Whitecavage", "Stankevicius" - "Stancavage", "Butkevičius"-"Butcavage" etc. Lithuanians returned the favor - they in turn called their little town of Shenandoah by the name of Šenandorius ;) and the neighboring Wilkes-Barre - "Vilkų Baras"

Next time I am in the region, I will make sure to visit some of these little towns and try to imagine how my countrymen used to live there one hundred years ago. Maybe I even visit some places where Dr. Jonas Šliūpas used to live.

Jau turėtų darytis baisu - rinkimai artėja

Panašu kad "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir socialdemokratai rinkimams susimes kartu. Ponas Uspaskich lyg ir taikosi į premjero postą. Įdomu, nes problemos su mokesčių slėpimu galutinai taip ir nebuvo išspręstos? Paksas aišku vėl trokšta dėmesio. Įdomu, kaip Grybauskaitės ego ir "kietos moteriškės" įvaizdis derinsis su šitų "valstybės vyrų" ego?

Blogiausia tai, kad prieš juos einančios partijos yra susiskaidžiusios ir su savomis problemomis. Tarkim kar ir LiCS su Palaičiu ar chroniškai pasiekti kompromiso nesugebantys liberalai.

"Lenkų rinkiminė akcija" vėl ko gero bandys žaisti "lenkų skriaudimo korta" ir ko gero jiems tai pavyks, nes juk niekas jų rinkėjų stipriai nesistengia palenkti į savo pusę. O juk būtų taip lengva - pažadėti lenkiškas raides lietuviškuose pasuose ir padaryti tai ko nepadarė "rinkiminė akcija" - tas juk būtų labai liberalu ;) Tas beje išspręstų begalę problemų su galingiausia Rytų Europos valsytbe Lenkija ir nuneštų Lietuvos užsienio politiką į nuo Prezidento Adamkaus laikų neregėtas aukštumas.

Konservatoriai aišku susirinks dalį balsų, bet kadangi jie dabar valdžioje ir buvo valdžioje per visą krizę tai jie pasidarys atpirkimo ožiais dėl visų taupymo programų ir (visai pelnytai) kai kurių užsienio politikos nesėkmių - ypač visiškai suirusių santykių su Lenkija, JAV, ir t.t. ir pan. Nors tiesą pasakius pensijos ir kai kurios kitos išlaidos visai be reikalo buvo padidintos Kirkilo vyriausybės prieš praėjusius rinkimus - tą įvykį Grybauskaitė berods dar Eurokomisare būdama pavadino "puota maro metu". Nepaisant to, silpnesnės atminties rinkėjas aišku konservatorius už tai nubaus.

Lietuvai ir vėl reikia naujos politinės jėgos (kas prisimena "tautos prisikėlimo partiją" ar A. Paulausko partiją - koks buvo jos pavadinimas?). Visumoj partijų išsidėstymas iš mano taško žiūrint neatrodo gerai. Bet gal dar kas pasikeis ;)

birželio 2 papildymas: įdomus M.Laurinkaus straipsnelis ta pačia tema.
6/21 papildymas. Panašu kad opozicijos susitarimas žlugo

Lithuania and Poland

Here is what Ms. Grybauskaite is saying regarding the situation.

And here is an article that is basically gives the crux of the problem - the way the two brotherly nations fell apart creating a distrust that lingers to this day. I am pretty sure the Poles would see it in a totally different way than presented in this article.

I wish it was more like Finland and Sweden - Swedes at the time recognized the right of Finns to have their own country - so now they have a great amount of autonomy and no hard feelings. But it is what it is - in this land, we had an attempt to re-create the Grand Duchy, it went bad, and now we have to deal with it.

P.S. here is an interesting discussion with R. Raud.

P.P.S. 2012.10.10 Here is an interesting article from 15min.lt

Apie Brazaitį

Internete radau dvi diametraliai priešiškas nuomones apie Ambrazevičių-Brazaitį.

Juozas Kazickas

Darius Udrys


Vilnews.com irgi turi gana daug polemikos šiuo klausimu, iš komentarų matosi kad šio žmogaus veikla gali būti ir yra interpretuojama labai skirtingai. Valstybiniu lygiu pagrindinis klausimas išlieka - kaip jis žiūrėjo į žydų naikinimą ir kaip jis asmeniškai prie to prisidėjo. Oficiali valstybės linija panašu kad išdėstyta čia, tačiau dėl vertinimų skirtumo dabartinė valdžia perlaidojime nedalyvavo.

Gaila, kad dėl Kediados dabar visuomenės dėmesys yra kitur.

Čia įdomus straipsnelis su T.Snyder; na o čia - puikus L.Donskio rašinėlis šia tema. Aš šiuo atveju bedrai pritariu L.Donskiui. Tiesa, su kai kuriom išlygom, tarkim "Tikra Lietuvos tragedija buvo ta, kad ją išvadavo ne britai ir amerikiečiai, o sovietai" - kaip teisingai pastebėta komentaruose, sovietai buvo ne išvaduotojai, o okupantai, tęsę savo 1940 metais pradėtą darbą.
Tiksliau būtų buvę parašyti kad Lietuvos tragedija buvo ta, kad ji buvo ne išvaduota, o vėl okupuota. Kitas atvejis yra kur pateiktas Danijos karalius. Reiktų pažymėti kad Danijos karalius pasielgė labai gražiai ir kilniai - bet šiuo atveju kontekstas yra kitas. Jis nepatyrė sovietų okupacijos prieš ateinant vokiečiams. Gal geresnis, bet irgi ne visai tikslus pavyzdys būtų Suomija?

Citata iš www.15min.lt

<< „Pasmerkti lengva, suprasti – sunkiau. Tačiau būtina ieškoti tokių susikalbėjimo būdų, kad istorinės tiesos paieškos ne kurstytų priešpriešą, o vestų į didesnį savitarpio supratimą. Istorijos pamokas reikia išmokti ir nekartoti praeities klaidų. Tikimės visų mūsų partnerių bendradarbiavimo, kad Lietuvoje įsivyrautų santarvės dvasia, skaudžiai nuniokota Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais“, – kalbėjo L.Talat-Kelpša. >>

P.S. šiek tiek susieta tema rašo Lietuvos Rytas (angliška 15min.lt versija čia).

6/25 papildymas: labai įdomus pokalbis su Dr. Bobeliu

Sena istorija

Kartais pagalvoji kad 100 ar 150 metų tai labai daug. Bet iš kitos pusės, tai nėra taip daug - dažnai senesni žmonės prisimena įvykius kurie vyko gana seniai. Sekanti istorija aprašo vienos šeimos gyvenimą Žemaitijoj. Panašu kad ši šeima buvo laisvieji žmonės.

Vardai gali būti pakeisti kad apsaugoti minimų žmonių privatumą, dėl teisinių sumetimų ši istorija turi būti traktuojama kaip grožinis kūrinys.

Istorijos autorius - Kazimiera Petrulienė. Šį kūrinį paleidžiu į interneto platybes su autorės žinia. Visos teisės saugomos.

Taigi - 150 metų senumo istorija (ištraukos) ...

REKAŠIAUS DOMININKO GYVENIMAS buvo spalvingas. Jisai savanoriu dalyvavo sukilime prieš caro valdžią (1863-1864m) ir gavo Valančiaus dvarelį (kai Valančius persikėlė į Kauną) ir jo 60 ha žemės. Domininkui davė pasirinkti, kur norėtų žemės - ar Varnių mieste, ar prie Virvytės upes. Domininkas pasakė, kad į miestą jis gali nuvažiuoti, o upė - tai gyvybė: galima žvejoti, maudytis, girdyti gyvulius. Gavęs žemę pradėjo dairytis turtingos žmonos. Tokia buvo Jurčiutė. Jinai buvo lietuvio Jurčiaus ir žydės dukra. Ji atsisakė savo tikėjimo, persikrikštijo, todėl žydai ją pasmerkė ir ateityje tiesiogiai rėmė tik jos vaikus. Jurčiutė buvo labai negraži, todėl žydai surinko didelį kraitį ir ištekino. Žydų tikėjime (skirtingai nuo musulmonu) vaikai yra priskiriami motinai, nes motinos indėlis didesnis. Telšiai, Janapolė, buvo žydų centras. Telšiuose buvo rabinu mokykla, šule, prekyboje, smuklėse visur buvo žydai. Malūnas prie Virvytės taip pat priklausė žydui Mausui, kaip ir karčiama-Šimeliui. Apsigyveno Valančiaus dvarelyje, sulaukė 3 vaikų. Gal trūko pinigų ar kantrybės, bet Domininkas žemę išnuomojo, dvarelyje apgyvendino rendavnykus ir su dar dviem bernais išvažiavo i Ameriką. Žmonai ir vaikams buvo nelengva, nes kaimynai klausdavo mažojo Apolinaro (jį dar vadindavo Poliu) „ar valgei?“, jis atsakydavo-"kluopu koses". Į klausimą „ar turit duonos?“ vaikas atsakydavo - "netulim il nenolim". Amerikoje draugai pasuko skirtingais keliais. Vienas įsidarbino cukrašvendrių plantacijoje, susirgo maliarija ir mirė. Kitas buvo labai stiprus, pasiskelbė, kad yra imtynininkas. Sekėsi labai gerai, kol sutiko už save stipresnį. Imtynių metu, kažkas trūko, pasipylę kraujas per burna ir mirė. Domininkas užsidėjo lošimo namus, sekėsi labai gerai, bet jis sukčiavo, jį susekė, turėjo būti teismas, tada jis su pinigais parbėgo į Lietuvą. Tada atleido rendauninkus, aptvarkė ūkį, bet jam žemės ūkis nepatiko, ūkyje dirbo samdyti bernai ir mergos. Grįžus iš Amerikos netrukus buvo išrinktas Varnių valsčiaus Viršaičiu. Jam valdžia paskyrė briką, arklius, važnyčiuotoją, šautuvą. Kasdien vežiodavo iš dvarelio į Varnius. Buvo lošėjas, mėgo išgerti. Vaikai paaugo. Į mokslus nutarė leisti tik vyriausiąjį sūnų Joną, bet jis mokslams nebuvo gabus , vėliau išmoko kalvio amato, turėjo savo kalvę. Apolinaro į mokyklą neleido, bet jis buvo gabus, savarankiškai iš vyresnio brolio išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti. Dar apie vaikus. Dukra Justina buvo graži, panaši į tėvą. Sūnus Jonas buvo tikras žydas – didelė, kumpa nosis ir dar nusukta i šoną ,net kalba per nosį, panašiai kaip kalbėdavo žydai. Apolinaras taip pat buvo panašus į motiną, - kumpa nosis, bet kiti bruožai švelnesni. Tuo metu, kai nebedirbo Viršaičiu, pats veždavo grūdus parduoti į turgų, parvažiuodamas sustodavo prie Virvytės tilto visai netoli namų esančioje žydo Simelio karčiamoje - gerdavo, lošdavo kortomis. Kai vaikai pamatydavo prie karčiamos savo arklius, nueidavo ir parvažiuodavo į namus. Tėvas atsirasdavo į kelintą dieną. Buvo, kad išvažiavo su dviem arkliais, o grįžo su vienu, nes pralošė kortomis. Susirgo reumatu, sunkiai vaikščiojo, galiausiai visai nevaldė kojų. Su žmona santykiai buvo šalti, tarnai nenorėjo jo kiloti, apiplauti ir pan. Gyvenimas tapo nemielas, net kunigui pasisakė ,kad galvoja pasidaryti galą. Vyriausias sūnus Jonas apsiženijo, tėvas davė 20 ha žemės, jis pasistatė trobesius, kalvę ir atsiskyrė. Justina ištekėjo, bet liko dvarelyje. Po kurio laiko apsiženijo ir Apolinaras. Apolinarui ir Ievai tėvas atmatavo 20 ha žemės, bet kol pasistatys trobesius jie gyveno dvarelyje. Vieną diena prieš Velykas, namuose buvo likusi tik tarnaite, Ieva ir maža Justinos mergaite - Ania. Žmona buvo išėjusi į bažnyčią. Domininkas paprašė tarnaitės skustuvo barzdai nusiskusti. Tarnaitė nunešė skustuvą ir neužilgo Ieva ir tarnaitė išgirdo mergaitės klyksmą. Įbėgusi į kambarį, pamatė, kad Domininkas persipjovė gerklę ir fontanu trykšta kraujas. Vėliau Ania sakydavo, kad senelis pasirišo raudoną skarelę. To vaizdo išsigandusi Ieva buvo nėščia ir persileido. Nuo to laiko vis pastodavo ir persileisdavo.

REKAŠIUS APOLINARAS - nedaug atsiliko nuo savo tėvo. Buvo gabus, bet ir pašėlęs. Tuo metu, kai tėvas iš Amerikos grįžo į ūkį, vaikus pradėjo spausti prie darbo. Tai Polis (taip vadino Apolinarą) išbėgo iš namų ir įsidarbino pas tolimus giminaičius Kvedarnos dvare. Ten jo darbas buvo prie arklių ir vežėjo. Ten dirbo šeima - žmona šeimininke, o vyras vežėju. Dvare buvo daug panelių, turėjo gražų vežimą, pritaikytą išvykoms, pakinkydavo 4 arklius, ir panelės važiuodavo pasivažinėti. Panelės norėdavo, kad vadeliuotų jaunasis vežėjas. Senajam vežėjui tai nepatiko ir jis įskundė Polį ponui, kad jis zovada gina arklius, šie grįžta visi šlapi, nuvaryti. Ponas nebeleido Poliui važnyčiuoti. Tada jis sugalvojo kerštą. Per langą pamatė, kad šeimininkė - vežėjo žmona - verda šeimynai dideli puodą sriubos. Ant stalo buvo didelis bliūdas kaulų, gal šunims. Jis palaukė, kol šeimininkė išėjo iš virtuvės, įlipo pro langą ir visus kaulus supylė į sriuba. Buvo triukšmo. Polis mokėjo merginoms apsukti galvas, gerai šoko ir ne vienai jis buvo svajonių jaunikis. Bet žmona turėjo būti turtinga, kitaip tėvas neduos žemes. Būdamas bernas kaimynystėje talkavo kuliant rugius. Arkliai sukdavo volą, ant kurio buvo pritvirtinti spragilai. Ant volo užstrigus rugių stiebams, Polis norėjo palaisvinti, o spragilas trenkė per dešinės rankos pirštus. Kol su arkliais nuvežė pas daktarą, teko nupjauti dešinės rankos visus pirštus. Šeima nemėgo Apolinaro dėl jo būdo, o atsitikus tai nelaimei, nutarė, kad jis galės gyventi pas broli ir seserį, jie jį išlaikys, o jo žemę pasidalys brolis ir sesuo.

Ieva buvo jau metuose, vyriausia iš 5 vaikų. Tėvas buvo miręs. Buvo nemokyta, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, bet mokėjo visus ūkio darbus: pjauti, arti, prižiūrėti gyvulius. Kadangi buvo graži ir turtinga (be kraičio, turėjo ir auksinių pinigų) ir buvo laikas tekėti, sulaukdavo piršlių. Atvažiavo piršlys su jaunikiu, turtingas, bet senas, su ūsais, galva plika, dairosi po trobą, į paną visai nežiūri, tik užsikvempęs ant stalo kiaušinienę su lašiniais šliurpia. Mama beveik sutarė, bet pasikvietė Ieva ir klausia "Ar eisi?", Ieva sako, kad jo galva kaip sėtinys. Neisiu. Motina pyktelėjo ir sako "ieškokis galvos kaip kopūstas". Susirado, susipažino turguje, patiko vienas kitam ir jaunikis atvažiavo pirštis. Vyras gražus, gražiai prižiūrėti arkliai, graži brika. Piršlys klausia "Kaip žentelis?" "Žentelis kaip žentelis, tik kažin koks jo dvarelis?"-Rendauninkas. "Rendaunykas - tiek žydas kromininkas. Neleisiu" (žydas kromininkas - žydas, kuris nešiojasi su savimi dėžę su smulkiomis prekėmis). Buvo nuvažiavę ir į ūkvaizdus. Gražus ūkis, tėvai labai seni, sūnus neblogas. Kol mama kalbėjosi, Ieva išėjo į sodelį pasidairyti. Kažkokia moteris ravėjo daržą, pasiteiravo ar žada pareiti čia gyventi. Ieva sako, kad tariamės. Moteris sakanti, kad čia laimės nerasi, nes sūnus kaimynystėje turi merginą, kuri augina jo vaiką. Tėvai neleidžia ženytis, nes yra biedna. Ir visi labai nustebo, kad Ieva grįžusi į trobą mamai pasakė, kad važiuojam namo, nes jai nepatinka vieta, pučia vėjai, ji čia nenori gyventi. Galiausiai atvažiavo Apolinaras su piršliu. Motina sakanti, kad viskas gerai, bet jaunikis be pirštų. Taip priimta, kad piršlius reikia priimti, pavaišinti. Mama pasiuntė Ievą atnešti iš rūsio alaus. Kai tik Ieva išėjo, nuo stalo pašoko Apolinaras ir pasakė, kad reikia arklius pažiūrėti. Aišku, arklių nežiūrėjo, o paskui Ievutę į sklepą nusileido. Apsikabino, sako "gelbėk mane, brolis ir sesuo nori mano žemės dalį pasiimti, nesvarbu, kad be pirštų, moku viska dirbti, pasistatysim atskirai namus ir gyvensim". Dar apkabino, pabučiavo. Ieva grįžo su alumi, neužilgo grįžo ir Apolinaras. Mama nustebo, kai paklausė, „ar eisi?“, - Ieva atsake, kad eis. Kaime pasklidus žiniai, kad Ieva išteka, pas Smilgienę atėjo Domininko sesers duktė, patarė neleisti dukros už Polio, nes tėvas Dominykas nesirūpino šeima, nesitvarkė ūkyje, buvo pijokas, kad toks pat bus ir sūnus.

GYVENIMAS DVARELYJE - Kol pasistatys savo namus jaunieji apsigyveno dvarelyje. Šeima Apolinaro nemėgo ir buvo labai nepatenkinta, kad jis parsivežė žmoną. Ypatingai Ieva nesutarė su Justina. Nesantaika prasidėjo nuo pirmų dienų. Ieva be pinigų atsivežė gerą kraitį - drobių, audeklų, lašinių, dešrų, mėsos, miltų, - visko, ko reikia pirmai pradžiai. Maistą sudėjo klėtyje. Raktą turėjo Justina ir Ieva. Ieva pastebėjo, kad likę maiše visai mažai miltų. Paklausė Justinos. Ši pasakė, kad gaspadinėms, kai ruošė vestuves, už darbą atidavė miltais. Ieva supyko, mete tą maišą su miltais i Justiną, ta nukrito nuo laiptukų, miltai išsipylė. Tada Ieva pasikeitė spyną. Arba dar. Ieva išsiperino viščiukų. Vištą pririšdavo už kojos, o viščiukai nuo vištos niekur toli neidavo. Ieva nespėja nueiti, o Justina jau šaukia: "Polinariene, višta darže". Ir taip kelis kartus. Pasirodo, Justinos vaikas nupjaudavo šniūriuką ir vištą paleisdavo. Ieva suprato, pasislėpė ir vaiką pagavo "nusikaltimo vietoje", čiupo už pakarpos, per šikną su ranka uždavė. Justina rėkė, kad Ieva muša jos vaikus. Visi šeimynykščiai buvo nutarę, kad, jei kas atsitiktų Apolinarui, jie Ievą išvarytų, nes yra bevaikė. Na, jaunieji skubėjo pasistatyti savo žemėje namus. Buvo sena jauja, ją nugriovė, medžiagas panaudojo. Ievos audeklai buvo labai platūs, o girininkas labai storas, tai girinikienė labai džiaugėsi, kad vyrui išeina rūbus pasiūti. Už audeklus gavo medienos namui. Poliaus žemėje buvo tvora, lentos sudėtos išilgai ,žodžiu, daug medienos. Kilo ginčas, nes tą tvorą norėjo nusiardyti Justina, motina ją palaikė (tėvo jau nebuvo),o Polis nenorėjo atiduoti. Buvo 1914-1918m. Biržuvėnuose buvo vokiečių karinio dalinio štabas, kuris palaikydavo tvarką. Vieną dieną su brikele atvažiavo du kariškiai vokiečiai, Poliui liepė palikti arklius, ir jį išsivežė į Biržuvėnus. Ieva išsigandusi nubėgo pas piršlį ir jie nuvažiavo žiūrėti, kodėl išsivežė. Pasirodo, motina pasiskundė, Justina paliudijo dėl tos tvoros. Vertėjas buvo žydas. Tai jis motinai sako: "Tu gyvate, gyvate, tu bjauresnė už gyvatę, tik gyvatė savo vaikus ėda. Kaip galėjai savo vaiką skųsti, galėjo tavo sūnų vokiečiai nušauti". Vokiečiai Poliui pasakė, kad ką motina ima, tegu ima, negali prieštarauti. Taip ginčas buvo išspręstas. 1915m vyrus ėmė į karą. Apolinaro, kadangi buvo be pirštų, neėmė. Brolio Jono neėmė, nes daktarai nustatė plaučių ligą. Justinos vyras, Steponas, buvo sužeistas, iš karo grįžo visiškas ligonis, nuolat gulėdavo lovoje. Taip buvo priimta, kad vaikai turėdavo prisidėti prie senu tėvų išlaikymo. Motinos išlaikymui Apolinaras duodavo maisto, grūdų. Tačiau visa šeimyna nutarė, kad motinos išlaikymui reikia iš Apolinaro paimti žemę, nes vaikų neturi, žemės užteks ir mažiau. Taigi, motina, žinodama vokiečių sprendimą dėl tvoros, pareikalavo išlaikymui 4ha žemės. Jonas skyrė 1ha ir padėjo ūkyje. Taip Justina prie savo žemės prisijungė pačią derlingiausią Apolinaro žemę palei upę. Apolinaras visiškai nebendravo su savo šeima ir jautėsi labai įskaudintas. Ir, kai Justinos sūnus Aleksas (Roberto tėvas) kuldamas rugius susižeidė koją ir liko invalidas, Apolinaras sakė, kad dievas nubaudė, nes susižeidė kuldamas javus iš jo žemės. Taigi, Apolinarui liko 16ha nelabai derlingos žemės, kur įėjo durpynas, baltmiškis (menkavertės drebulės, alksniai).

GYVENIMAS SAVO SODYBOJE. Palaipsniui buvo pastatyta dviejų galų troba, daržinė, jauja, tvartas arkliams ir karvėms, prie tvarto atskira patalpa avims, kiaulininkas. Apolinaras ir Ieva labai norėjo vaikų. Padare įžadus, jei gims vaikas, sodyboje pastatys kryžių. Gal dievas išgirdo, Ieva pastojo. Apolinaras sužinojo, kad Alsėdžiuose yra gera moterų gydytoja, netekusi licenzijos, bet gydanti slapčia. Apolinaras su ja sutarė, ji liepė žmoną pas ją atvežti 2 mėn. Ieva apsigyveno pas gydytoją, ji girde ją visokiomis žolelėmis, matyt, praėjus pavojingam laikotarpiui, išleido į namus, prisakiusi nieko nekelti, nieko nedirbti, nesinervuoti, nieko neimti į galvą. Atėjus laikui, po 10 bendro gyvenimo metų, 1924m.spalio mėn. namuose gimė dukra. Ieva sakanti "niekai, kad mergelė", o Apolinaras - "Ką čia šneki! Bitik yr." Į ūkį atėjo gyventi motina Smilgienė. Ji atsinešė gerą dalį – gyvuliais, drobėmis, nes buvo gera audėja. Ūkis buvo nemažas - laikė 2 arklius, 4 karves, veislinę kiaulę, keletą avių, vištų. Apolinaras laike 3 skalikus ir pats turėjo jais rūpintis. Ieva prie jų, kaip ir prie tabako auginimo, džiovinimo, nesikišo. Pastoviai samdė vieną mergą, o kitiems darbams samdydavo padienius darbininkus; didžiuosius darbus, tokius kaip linų apdirbimas, javų kūlimas atlikdavo talkindami vieni kitiems. Žiemą ausdavo, verpdavo, megzdavo, vydavo virves, darydavo pakinktus, pindavo krepšius ir pan. Kadangi laikydavo veislinę kiaulę, paršiukus paaugindavo iki bekonų ir parduodavo i užsienį. Paskelbus pardavimo datą, ūkininkai bekonus veždavo i Telšių geležinkelio stotį iš vakaro. Eilė susidarydavo iki mažosios bažnytėlės. Bekonai turėjo būti nuprausti, švarūs. Priėmėjas, apsimovęs baltas pirštines, pabaksnodavo kiekvieną bekoną, jei būdavo minkštas imdavo, jei ne -vežimą pavarydavo į šoną.

Apolinaras ir Ieva nebuvo "vieno obuolio dvi pusės", o buvo visiškai skirtingi žmonės. Ieva - praktiška, valdinga, darbšti, gerai išmananti visus ūkio darbus. Todėl visi gyvuliai, ūkio darbai gule ant jos pečių. Apolinaras matė gyvenimą kitaip. Jis buvo užsisakęs laikraštį, turėjo ir skaitė knygas, domėjosi naujovėmis labai mėgo gamtą, medžius. Sakė, jei galėtų, tai ir prie lovos medį pasisodintų. Mėgo medžioti, meškerioti, grojo fleita. Kadangi su girininku buvo draugai, paimdavo 3 litrus samagono, į briką, susisodindavo skalikus ir nuvažiuodavo į girininko namus. Ten palikdavo arklį su brika, o pats eidavo medžioti zuikių. Gyventojai skųsdavo girininkui, kad Apolinaras šaudo zuikius. Tas sakydavo "Ką jūs nusišnekat, apsirikot. Kaip žmogus su kaire ranka ką šaudys" Iš medžioklės tuščias negrįždavo - prisirankiodavo laukinių obelaičių, beržiukų, eglikių. Iš laukinių obelaičių užveisė sodą. Kai kalėdojo, kunigas sako, kad reikia agronomiškas obelis sodinti, o ne laukines. Išvažiavus kunigui sako "bepigi jam, kai davatkos pinigus suneša". Jis obelis įskiepijo ir, kai buvo šalta žiema, visų agronomiškos obelys iššalo, o Apolinaro sodas nenukentėjo. Aplink sodą puslankiu apsodino beržais, į tarpus pasodino eglikių. Kartą parsivežė į briką prisidėjęs eglaičių. Sako savo miške plotelį užsodinsiu vien eglaitėmis,- bus kur zuikiui pagulėti. Ir iš tiesų Apolinaro sodyba savo gražumu pralenkė Justinos ir Jono sodybą. Buvo iškasti du prūdai, jie buvo apsodinti topoliais. Viename prūde veisėsi karosai, kitas buvo valomas nuo dumblo - ten girdydavo gyvulius. Buvo du šuliniai - vienas negilus, prie karosų prūdo – ten su bidonais merkdavo ir laikydavo pieną. Kitas šulinys kieme, labai gilus - vandenį naudojo maistui. Ūkio dalį nuo namo skyrė graži parkaniukų tvora. Namas irgi buvo pastatytas naujoviškai, su dviem įėjimais. Svečių įėjimas buvo iš sodo pusės, plačios durys į didelį, šviesų "gerąjį" kambarį, iš kurio i abi puses buvo "alkeriai" (miegamieji). Čia buvo stalas su kėdėmis, didelis, iki lubų, šakotas fikusas, ant grindų austi takai. Vėliau, karo metais, kai vokiečių karininkai užėjo į tą kambarį, labai nustebo, tik kartojo "o!o!gut.gut!" Tačiau Ieva nepripažino Apolinaro pomėgių, ką jis bedarydavo, viską menkindavo, viskas buvo blogai, Parsinešė iš giminaičių vazonėliuose palergonijų ir sustatė ant palangių. Jam gražu. Ieva atidarė langą ir tik fit, fit, fit visus vazonėlius išmetė i lauką, "pudys man palanges!" Apolinaras irgi elgėsi savaip. Kyla debesis, aišku bus lietus. Ieva sako "tėvai, lekiam grėbti šieną, nes sulis." Apolinaras iš pastogės griebia meškerę ir lekia i Virvytę -"šienas sulis ir išdžius, o žuvys dabar kimba, paskui pabėgs".

MOKYKLOS STATYBA. 1918-1920 m. baigėsi nepriklausomybės kovos. Įtvirtinus nepriklausomybę, pradėta rūpintis tautos švietimu. Patalpa klasei buvo išnuomota dvarelyje. Mokytoja Kiauleikytė pradėjo kalbinti Apolinarą (jis mokėjo rašyti, skaityti, skaičiuoti) atvežti kanceliarinių prekių, nes vaikų tėvai užsiėmę ūkyje, nenuperka vaikams pieštukų, sąsiuvinių. Apolinarui ta mintis patiko, jis netoli dvarelio, prie kelių susikirtimo, pas senbernį Penkauską išsinuomojo vieną kambarį ir pradėjo prekiauti kanceliarinėmis prekėmis. Prekyba ėjosi gerai, kaime vaikų buvo daug. Apolinaras sugalvojo, kad reikia statyti mokyklai patalpas, tam reikėjo pinigų. Sugalvojo biznį. Iš "ūkininko patarėjo" sužinojo apie naują, labai ankstyvą braškių veislę. Dirvą patręšė mėšlu, išarė, pripirko braškių daigų, pasamdė mergų ir visą dirvą užsodino braškėmis. Braškių biznis buvo geras, uogas tiesiog išgrobstydavo. Daugiausia braškių nupirkdavo žydai, turėjo nuolatinių pirkėjų, kiti ateidavo tiesiog į ūkį pirkti. Braškių prekybai pasiruošdavo - žiemą iš medžių žievės nupindavo dideli krepšį, į kurį tilpdavo 10 mažų krepšiukų, kiekviename tilpdavo po 2 kg braškių. Vežime uogos iki turgaus nuvažiuodavo šviežios ir sveikos. Taip iš braškių biznio užsidirbo pinigų. Nusipirko nugriovimui skirtą svirną, geros medienos. Ten, kur jis nuomavo kambarį parduotuvei, buvo pievos plotas. Sutarė su pievos savininku ir išmainė atitinkamą savo žemės sklypą su juo ir ten pastatė mokyklai pastatą, kurį išnuomavo švietimo skyriui. Pastate buvo-didelė šviesi sale su šešiais dideliais (tripaliais) langais, kitame gale buvo mokytojai skirti 2 kambariai ir virtuvė. Kol mokytoja buvo netekėjusi, ji užėmė tik vieną kambarį ir virtuvę, o kitame kambaryje Apolinaras atidarė parduotuvę, kur prekiavo ne tik kanceliarinėmis prekėmis, bet pradėjo vežti žibalą, druską, papirosus, muilą, cukrų, miltus ir kitas reikalingas prekes. Telšiuose prekyboje dirbo tik žydai, kurie Apolinarui buvo palankūs: prekes duodavo skolon, parašydavo kiek už tą prekę reikės jiems atiduoti, kiek turi prašyti, kiek gali kainą nuleisti. Prekyba sekėsi labai gerai, nes į darbą buvo netoli ateiti, arklius prekėms atsivežti imdavo iš ūkio. Atskirai nuo mokyklos pasistatė patalpą prekėms laikyti, vėliau dar pristatė kambarį ir virtuvę. Padėti ūkyje vietoj savęs pasamdė berną ir jam mokėjo algą iš prekybos. Mokytojai tapus Daugeniene ir susilaukus vaikų, reikėjo atlaisvinti kambarį. Tada Apolinaras sugalvojo, kad prekybą reikia perkelti į bažnytkaimį – Beibelį (Viekšneliai). Išsinuomojo patalpas - 2 kambarius su virtuve. Viename kambaryje įrengė parduotuvę, kitame jis gyveno. Nusisamdė jauną tarnaitę Feliciją, kuri gyveno netoliese. Felicija padėdavo prekiauti, padarydavo valgyti. Beibelyje prekyba nesisekė: reikėjo mokėti tarnaitei, ūkyje bernui, samdytis arklius prekių atvežimui, mokėti nuomą už patalpas, Apolinaras išgėrinėdavo. Galutinis nuosmūkis buvo po biznio su Jokubauskiene (Agatono močiute - Dominyko sesers duktė). Jokubauskiene buvo visokiu naujovių mėgėja, labai bendravo su dvasiškija, kieme buvo pasistačiusi koplyčią, kunigai laikydavo mišias, kalėdodami visada pas ją pietaudavo, bažnyčios altoriams ausdavo labai sudėtingus ir gražius uždangalus. Taigi, Jokubauskienė iš pieno ir cukraus pagamindavo "braškę", supildavo į bidoną ir atveždavo Apolinarui parduoti. Parduodavo stiklinėmis vietoje išgerti, o išpilstytus i butelius bernai nešdavosi į šokius. Sekmadienį vieni bernai Feliciją išsivedė į šokius, o kiti nugirdė Apolinarą ir jis užmigo. Kai atsibudo, parduotuvė buvo beveik tuščia - viską išnešė ir biznis bankrutavo. Tada Apolinaras grįžo į ūkį, tačiau Apolinaro ir Ievos santykiai buvo atšalę. Kai dukra tėvo klausdavo, kodėl jie su mama nemiega vienoj lovoj, tėvas sakydavo, kad mama labai knarkia, o motina atsakydavo, kad tėvas labai rūko ir smirdi taboka.

...

1940 - 1941 metai1940 metais Lietuvos prezidentas pabėgo į Vokietiją, pavedęs ministrui pirmininkui Merkiui jį pavaduoti. Merkio paraginti Lietuvos gyventojai rusų kariuomenę pasitiko palankiai. Sovietų įtakoje suformuotas seimas pritarė Lietuvos įjungimui į Sovietų sąjungos sudėtį. Prasidėjo pramonės, prekybos, namų, bankų, žemės privatizacija. Buvo ardomi dvarai, atimta žemė buvo dalinama bežemiams, tie, kam buvo palikta dalis žemės, turėjo mokėti mokesčius ir "pyliavą" maisto produktais. Teko matyti Luokės miestelyje tokį vaizdą - žmogus, paėmęs nemažą pagalį eina apie namą ir daužo langus. Aplink apstoję žmonės juokiasi ir nieko jam nesako. Mums pasakė, kad čia namo savininkas, tą jo namą nacionalizavo. "Tegu nors langus susideda" - sakė jis. Buvusius turtingus dvarininkus, buvusius nepriklausomoje Lietuvoje valdininkus, elitą, aktyvesnius, neprijaučiančius naujai valdžiai, trėmė į lagerius. Prasidėjus Vokiečių karui su Sovietais, bolševikai žiauriai žudė kalėjimuose buvusius kalinius. Matėme nuotraukas, kur žiauriai Rainiuose buvo nužudyti 37 žmonės. Jie perlaidoti į bendrą kapą Telšių kapinėse, o Rainiuose pastatyta koplyčia.

1941 - 1944 metai. Tai vokiečių okupacijos metai. Buvo grąžinamos žemės, nacianalizuotas turtas ir pan. Buvo verbuojami vyrai ir moterys darbams į Vokietiją, vėliau jėga buvo gaudomi vyrai darbams ir į frontą. Reikėjo duoti ir maisto produktų. Nutolo fronto gaudesys, atrodo, niekas ir nepasikeitė - saulė tekėjo ir leidosi, sodiečiai užkasinėjo sviedinių išmuštas duobes, vėl sėjo javus. Miesteliuose vėl buvo turgūs, vyko prekyba maisto produktais, gyvuliais, čigonai arkliais prekiavo, buvo visokių prekeivių. Turguje buvo didelis šurmulys - prekeiviai garsiai reklamuodavo savo prekes: 
"kam kir -kam regata- kam į lempą naują knatą !" ( kir ir regata buvo cigaretės). 

Dar buvo ir muzikantas "Pupų dėdė". Jis turėjo armoniką, įsėsdavo pas žmogų į vežimą grodavo ir dainuodavo. Žmonės duodavo jam pinigėlių, barankų virtinę užkabindavo, nes jo dainos žmonėms patikdavo. Policija nebausdavo, sakydavo "seniui vieno šulo trūksta". Turėjo jis savo "grupę" iš paauglių. Jų tikslas buvo sekti ar nėra arti policijos. Jei dainuška buvo nešvanki ant valdžios žmonių , o arti buvo policija, jie duodavo ženklą ir dainos žodžius pakeisdavo. Vokiečių pareigūnų nebijojo, nes jie nesuprato lietuviškai. Kaime tos dainuškos buvo populiarios. Štai kelios iš jų:

Tupi Stalins už karklyna, 
renka uteles iš klyna
Kur didžiąsias - siųs į frontą, 
kur mažąsias - pats sukromta.

arba:

Toks čia draugas, 
toks tas ponas. 
Abiejų tokia spalva.
Veins raudonas, 
kaip šetonas, 
kitas rudas, 
kaip šuva.

arba:

Juokiasi ir varlė žalioji baloj, 
kad lietuvaitės voliojas patvoriais 
su šleivais ir kreivais vokiečiais. 
Atėjo rusai, paliko rusiukų, 
atvažiavo prūsai, bus ir vokietukų.

Kai gaudavo ženklą, kad yra "pavojus", daina būdavo kita: 

Gražus paukštis pelėda, 
gražūs vaikai pelėdos. 
Oi, lylia, oi lylia 
gražūs vaikai pelėdos. 

Gražios plunksnos pelėdos, 
gražus snapas pelėdos, 
oi, lylia lylia 
gražus kaklas pelėdos ir t.t.

Suėję į būrius kaimynai ėmė tylomis kalbėtis, kad suimami žydai, ne vien vyrai, bet ištisos šeimos, uždaromos jų krautuvės. Niekaip nesupratom , kuo jie prasikalto? Išgirdom, kad suvarė žydus vyrus į dvaro daržinę Rainiuose (kitoje kelio pusėje, kur dabartinė koplyčia), liepė patiems išsikasti duobes ir naktį sušaudė. Moterys ir vaikai už Viešvėnų miestelio dauboje sušaudyti. Nesupratom kodėl? Gal dėl turto, nes žydai turėjo aukso, vertingų daiktų.

1943m. gegužės mėn. gimė dukra Elvyra. Klemensas jau prie kūdros varė varles maudytis. Reikėjo vaikams rūbų. Anksčiau tėveliai atsikviesdavo siuvėjus į namus. Mamos draugės duktė Elytė buvo siuvėja, turėjo mokinę, kuri mokinosi siūti. Tada ir aš, kai rudenį buvo mažiau darbų, nueidavau pas Elytę, kad ir man parodytų, kaip daryti išmatavimus ir brėžinius. Luokėje per jomarką nusipirkome siuvimo mašiną. Šalia visų rūpesčių prisidėjo dar vienas - siuvimas. Tačiau man sekėsi ir labai patiko. Kai prisėsdavau prie mašinos jausdavausi lyg kitame pasaulyje. Siuvau savo šeimai, kaimynėms.

Miestelio radio ruporas ėmė skelbti, kad vokiečiai traukiasi nuo Maskvos. Žmones kankino nežinia, nes dauguma galvojo, kad vokiečiai laimės karą. Vokiečiai iš mūsų kaimo traukėsi taikiai, tik susprogdino gelžbetoninį tiltą per Virvytę. Buvo toks atsitikimas - vokiečiai žmogui liepė pakinkyti arklį į vežimą, į vežimą sudėjo patranką, šautuvų ir liepė nuvežti iki plento, kur laukė mašinos. Žmogui grįžtant į kaimą, sustabdė jau rusų armijos kareiviai, patikrino vežimą, rado matyt per skubėjimą paliktą šautuvą. Ir žmogų nušovė. 

Rusų kariai sustojo prie mokyklos ir tėveliui sako: "dai tapor". Tėvelis nesupranta, galvoja, kad panašiai skamba "kepore", duoda žieminę kepurę, vasarinę... Galiausiai patys rado kirvį, iš paupio prikirto medžių, priklojo į upę ir tankai išvažiavo. (tilto susprogdinimas nieko nereiškė). Žmonės rinkosi - vieni traukėsi su vokiečiais, kiti pasiliko Lietuvoje - išėjo į mišką ar prisidėjo prie sovietų.

1944 m rusai grįžo kaip šeimininkai ir toliau tęsė jau pradėtus darbus - žemė buvo dalinama bežemiams, jų jaunimas kviečiamas dirbti liaudies gynėjais (stribai arba stribokai, - juos taip vadindavo), pradėti kurti kolūkiai, jaunimas agituojamas stoti į pionierius ar komjaunuolius. Turtingesnių ūkininkų vaikai, nenorėdami eiti į rusų armiją, išėjo į miškus, jungėsi į pasipriešinimo būrius (rusai juos vadino banditais, gyventojai - miško broliais arba miškiniais). Gyventojams buvo pats sunkiausias metas, nes buvo supriešinti kaimynai, giminės. Dienomis buvo viena valdžia su savo reikalavimais, o naktimis kita valdžia - partizanai "miškiniai", kurie turėjo savo vadovus, diktavo sąlygas, gyvenantiems kaimuose - liepdavo nesirašyti į kolūkius, nebalsuoti už komunistus, nestoti į komjaunimą. Vidurnaktyje per radiją slapta klausėmės "Amerikos balso", kuris žadėjo paramą, ateiti išvaduoti, kvietė nepasiduoti, kovoti prieš raudonąjį terorą ir pan. 

Ir taip žudė vieni kitus to paties kaimo bernai. Liaudies gynėjai "stribai" iš to paties kaimo vilkėjo rusiškas milines, turėjo ginklą, ieškojo "miškinių", kad nužudytų. Partizanai "miškiniai" irgi maskavosi rusiškomis milinėmis ir kepurėmis, turėjo ginklus. Vakarui atėjus būdavo neramu kokių svečių sulauksi. Nakčiai šunį reikėdavo uždaryti į tvartą ar į kamarą, nes jei paliksi nakčiai lauke - ryte jau gali rasti nebelojantį. Dėdės Jono du sūnūs buvo išėję į mišką. Mes gavome prašymą, kad būtų "soti vakariene" ir "šilta nakvynė", nes bus "retų svečių". Tai buvo paprastas pranešimas t.y. vakarienė - cepelinai su lašinukais ir kiaušinienė su rūkytais lašiniais. Kadangi lovų neturėjome, į maišus prikimšome šiaudų ir suklojome kambaryje ant grindų. Dar nepradėjus švisti visi atsikėlė buvo šeši žmonės, padėkojo ir išėjo savais keliais. Keturi buvo nepažįstami, bet iš laikysenos buvo panašu, kad kariškiai. Jau galvojome, kad viskas praėjo tyliai.

Tačiau saulei patekėjus, kieme pasklido pulkas stribų. Tam pulkui vadovavo buvęs mano klasiokas Aleksius. Vieni "liaudies gynėjai" jau krėtė daržinę, šieną, šiaudus. Aleksius pradarė kambario duris, pamatė čiužinius asloje. "Ar seniai išėjo?" - paklausė manęs šyptelėjęs. (suprato - ne mažas ) "Prisimenu, kaip tu mane mokykloje užstojai "- pasakė, tada sušvilpė vyrams - "Einam toliau, čia nieko nėra". 

Kaimiečiai juokaudavo pro ašaras, kad stribai miškinių ieškodavo ir kamine, kur būdavo laikoma rūkyta mėsa. Po kratų mėsos likdavo mažiau. Buvo tokia patriotinė daina :

"Palinko liepa šalia kelio. 
Pravirko motina sena. 
Sūneli, tėvynė tave šaukia. 
Ir vėl bus laisva Lietuva". 

Daina buvo pakeista pritaikant stribams 

"Palinko liepa šalia kelio, 
paprašė motina sena.
Sūneli, pareidamas iš kaimo, 
parnešk pavogęs lašinių." 

"Miškiniai" turėjo savo sukurtas dainas, dažnai dainuodavo patyliukais. 

"Nebūkit nusiminę, 
kad lanko jus miškiniai. 
Jie gerbia jus. 

Šeimininke, 
sukis greit, 
langus uždenk, 
nors geri tavo kaimynai, 
bet jų privenk. 
Kad žmonės nežinotų 
ir kad šunes nelotų, 
tai būs tvarka."

Žiauriai elgėsi ir "miškiniai". Susidorojo su Aleksiaus tėvais. Aleksius vadovavo "stribokų" būriui, sesuo buvo komjaunuolė. Tik pasnigus, atvažiavo "miškiniai" su rogutėmis pas Aleksiaus tėvus, paskerdė paršelį, paėmė bulvių. Alekso sesuo pasekė vėžėmis, kad vėžės siekia miškelį prie Luokės. Sesuo pranešė broliui, tas su pastiprinimu apsupo miškelį, rado bunkerį. Miškiniai atsišaudydami pabėgo, bet buvo ir aukų. Ne su bulvėmis mėtėsi, o su kulkomis. Vakare mes pamatėme, kad dega kuprelio (Aleksiaus tėvų) trobesiai. Lavonus rado sklepe, - nežinia ar nušauti, ar gyvi sudeginti. Tada valdžia įpareigojo dėdės Jono sūnui Povilui lavonus nuvežti į kapines palaidoti. Mat, buvo kalbama, kad kiti du sūnūs dalyvavo sudeginant. Taip užtikrinant, kad lavonai bus saugiai nuvežti į kapines. Žmonės sužvėrėjo nuo nuolatinio slapto gyvenimo. Sakė, kad žmogų nušauti, kaip nuo medžio šakelę nulaužti ,-trakšt, ir viskas......

Baigdama noriu dar pridėti keletą minčių iš savo minčių sodo. Per gyvenimą teko gyventi savo sodyboje, rajono miestelyje ir sostinės centre. Aš žinau, kad tas, kas matė tekančios saulės grožį, braidė basomis kojomis po rasotą pievos žolę, girdėjo gegutės kukavimą, jautė kaip kvepia žolynų žiedai, matė, kaip nuo upės kyla rūkas - tas niekada miestietis nebus. Miestiečiu reikia gimti.