Wednesday, July 22, 2015

Colmar, France

Colmar, France


Since this is for my mom, the most avid reader of this blog, I decided that I will do it in Lithuanian.

================================================

Atvykus iš Olandijos tikrai supranti kad skirtumas tarp pietų ir šiaurės Eurpos yra tikras dalykas, ir čia jau galima pradėti filosofuoti kodėl taip yra.

Dvi plika akimi matomos skirtumų priežastys gali būti susietos su religija (protestantizmas vs katalikybė) ar su klimatu. Sunku pasakyti, bet aš linkčiau sieti tai su religija. Protestantizme tu esi tiesiogiai atsakingas prieš dievą, o katalikybėj tau kunigėlis pasako ką tu padarei gerai, o ką ne. Atrodo smulkmena, bet per daugelį šimtmečių vienu atveju susikuria kultūra kurioje iniciatyva yra žmogaus rankose, o kitu - rankose to, kas tau duoda indulgenciją.

Colmar miestas yra Alzace, kuris yra vokiškai prancūziškas regionas. Regionas pereidinėjo iš rankų į rankas. Anksčiau ko gero buvo labiau vokiškas, dabar labiau prancuziškas.

Labai krenta į akis pilnas turistų senamiestis ir vos už kokių 2 minučių nuo senamiesčio esantis žmonių ir veiksmo trūkumas. Vietiniai žmonės man pasirodė super mandagūs ir labai mažai šnekantys angliškai. 

Colmar'e gimė Auguste Bartholdi, kuris sukūrė visiems žinomą Laisvės statulą Staten saloje, NY. (Beje, inžinierius ten buvo Alexandre Gustave Eiffel).

Pabaigai keletas nuotraukų.

Čia "menas" iš mūsų fotoaparato

Tokie kanalai išsiraizge po visą senamiestį. Gylis - koks 20 cm - labai gerai šuniukui pabraidyti. Įdomu koks vanduo ten tekėjo viduramžiais? ;)

Colmar didžiuojasi Bartholdi Laisvės statula

Namas Colmar'o stiliuje

Gana tipinis senamiesčio vaizdas

Vaizdas iš mūsų kambario lango

Pasipriešinimas naciams įamžintas ant bažnyčios sienos. Gana daug vokiškų pavardžių



Tuesday, July 14, 2015

Kaip tai prasidėjo


Amsterdamo kanalo gylis 3m - 1m vanduo, 1m dumblas, ir 1m dviračiai



Iki šiol gyvenom gana paprastus ir ko gero niekuo labai neišsiskiriančius gyvenimus. Bet atėjo momentas kai mes abu – Asta ir aš – supratome, kad laikas yra vienintelis tikras dalykas kurį mes turime. Apie visa tai bemąstant atėjo ir kita mintis – mes per darbus ir kasdienius rūpesčius pamirsome svajoti. Ne tai kad mes nebesvajojom apie įdomesnį darbą, projektą ar susitikimą su draugais. Čia turiu galvoj svajojimą apie daiktus kurie yra už mūsų įsivaizduojamos ar tariamos realybės ribų. Tas privedė prie sekančios minties – kaip panaudoti laiką taip, kad mums tas būtų reikšminga.

Kaip reikšmingai praleisti laiką yra labai subjektyvus dalykas – kas vienam žmogui yra visiška nuobodybė kitam žmogui gali būti puikiausias užsiėmimas kurio jis arba ji nekeistų į nieką kitą. Mūsų atveju buvo keletas apribojimų, kurių pagrindinis buvo būti kartu su šeima, daryti tai kas mums įdomu kaip šeimai ir tuo pat metu padaryti kažką, kas pakeistų mūsų ir mūsų vaikų gyvenimą – ir pageidautina kad į gerąją pusę.

Taip ir gimė ši idėja – mums penkiems praleisti metus keliaujant po įvairias šalis.

Pirmas įrašas – Olandija (7.1-7.17)


Iš tikrųjų turėčiau sakyti Nyderlandai, nes Olandija yra viena iš Nyderlandų provincijų. (Tas nėra kažkuo įpatinga – pvz. Lenkija lietuviškai kyla nuo “lech”, kas buvo viena iš Lenkijoj gyvenusių slavų genčių.) Sąvoka “The Low Countries” arba kitaip sakant “Žemumų šalys” šiais laikais apima visą Benelux'ą, kurį istoriškai sudarė 17 provincijų. 7 iš šių provincijų pasuko Protestantizmo keliu ir 1581 metais sukilo prieš Ispanijos kontrolę – tai ir buvo Nyderlandų valstybiškumo pradžia.

Žemumų šalys istoriškai buvo ir ko gero vis dar yra vienas iš pačių labiausiai išsivysčiusių regionų Europoje po Romos Imperijos subyrėjimo. Kai kas mano, kad aukštas visuomenės ir ir bendruomeniškumo lygis kyla iš šalies geografijos. Maždaug pusė šalies teritorijos yra jūros lygyje ir išlieka neapsemta tik dėka nesuskaičiuojamų pylimų kurie tęsiasi palei upes atribodami dirbamą žemę nuo užliejamų plotų. Pylimų taisymas ir priežiūra būdavo užsiėmimas reikalaujantis visų bendruomenės narių pastangų. Žemės trūkumas pavertė olandus gerais prekybininkais, amatininkais ir jūreiviais. Olandai paliko labai ryškų pėdsaką JAV. Pirmieji New Yorko valstijos gyventojai buvo olandai, o pats miestas vadinosi New Amsterdam. Daug vietovardžių yra olandiški, W. Irving'o “Rip Van Winkle” duoda kažkiek supratimo apie olandų gyvenimą Naujajame pasaulyje. Netgi žodis "Yankee" pagal vieną versiją kyla nuo olando Jan Kees (Jan Kees buvo vartojamas panašiai kaip kaip tarkim rusas gali būti pavadintas Ivanu).

Kalbant apie Olandiją negalima nepaminėti 1953 metų potvynio. Jo metu buvo užlieta daug žemės ir žuvo neįtikėtai daug žmonių. Po šio įvykio šalis nusprendė pastatyti jūroje barjerą, kuris apsaugo krantą nuo kylančios jūros. Amerikos statybos inžinierių bendrija (ASCE) laiko šį projektą vienu iš 7 šiuolaikinio pasaulio stebuklų.

Emocijų ir minčių daug, žmonės labai draugiški ir svetingi. Bet viskas kažkaip dar nesusigulėjo, taigi šiame įraše emocinį aspektą praleisiu.

Pridedu keletą nuotraukų iš mūsų kelionės.


Kraštovaizdis šalia Sleeuwijk

Laiveliai Spakenburg'e
Saulėlydis dviračių take prie Eemhof

Vasarnamiai           

Wednesday, June 17, 2015

Vėl apie Prūsiją

Kažkodėl paskutiniu metu daug minčių apie Rytprūsius, kurie anot cantiz.org nuo 1525 buvo pirma protestantiška šalis pasaulyje ir kurie civilizacijai davė (tarp daug kitų) matematiką F.Bessel'į ar filosofą I.Kant'ą. Seniausias Vokietijos jachtklubas irgi atsirado Rytprūsiuose - Segelclub Rhe.

Šalis buvo atvira inovacijai, kitaip mąstantiems, imigrantams ir kalbinėms mažumoms. Kašubai, mazūrai, lietuviai, lenkai, vokiečiai, zalcburgiečiai, huguenotai, žydai - visi ten galėjo gyventi ir kurti (iki nacizmo įsigalėjimo 20 amžiuj, kai buvo pakeisti net vietovardžiai, diskusija čia). Visiems buvo žinomos prūsų dorybės. Ne veltui pirmoji lietuviška knyga ateina iš Rytprūsių.

Netgi lietuviams iki kraujo žinoma daina yra iš ten:

Lietuvninkai mes esam gimę
Georg Sauerwein (1831-1904)


Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.

Kad ir kelintas apsiėmė
Nieku paversti mus visus,
Lietuvninkų vaisinga žemė
Tik vis gimdys lietuvninkus.

Kad debesiai ir susitraukia
Ir vėtros grumzdž mus išardyt,
Kad ir kelintas pykdams šaukia
Ir kalbą mūs nor išvaryt:

Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio,
Lietuvninks nieko tikt n'atbos,
Kaip eglė ten prie Šešupėlio,
Ir vėtroj, ir žiemoj žaliuos.

Drūtai laikyk, drūtai stovėkie,
Lietuviškoji giminė!
Drąsiai lietuviškai kalbėkie,
Tegul supyksta nežinė!

Tegul supyksta, kas nežino,
Kalba senoji kaip miela,
Kuria mus, tėve mūs" mokino
Tėtužis miels ir motina.

Vis ciesorių viernai mylėsim,
Mylėsim ciesorystę vis,
Tikt, kas širdyj yr, iškalbėsim
Lietuviškomis lūpomis.

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes norim būt;
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir nenorim leist pražūt.

šios dainos modifikacija gana dažnai atliekama, pvz. šis youtube įrašas.
=======================

P.S. įdomumo dėlei pridedu dar porą dainų iš šio krašto (youtube turi muzikines šių dainų versijas):

Preußenlied (sukurta prieš "Lietuvninkai mes esam gimę ...",  paralelės tarp šių dainų matosi plika akim);u

Kita daina yra sukurta apie 1930 ir mano supratimu pagal tekstą labai gerai tinka Lietuvos pamariui arba Žemaitijai ar Suvalkijai:

Ostpreußenlied

    1. Land der dunklen Wälder
und kristall´nen Seen.
Über weite Felder lichte Wunder gehn.

    2. Starke Bauern schreiten
hinter Pferd und Pflug,
über Ackerbreiten streicht ein Vogelzug.

    3. Und die Meere rauschen
den Choral der Zeit,
Elche stehn und lauschen in die Ewigkeit.

4. Tag hat angefangen über Haff und Moor,
Licht ist aufgegangen, steigt in Ost empor.

    5. Heimat wohlgeborgen
zwischen Strand und Strom,
blühe heut und morgen unter´m Friedensdom.

Text: Erich Hannighofen
Melodie: Herbert Brust


P.S. čia labai liūdnas dokumentinis apie Rytprūsių likimą.

Sunday, June 14, 2015

Puikus R. Sadausko-Kvietkevičiaus straisnelis

... apie okupaciją yra čia.

Vienintelė kritika liečia labiau ne straipsnelį, o delfi.lt portalą. Jau kuris laikas mano jaunos dukrelės pastebi straipsnių reklamas dešinėje pusėje - pusnuogės merginos, apatinių reklama ir pan. Kartais skaitydamas delfi jau jaučiuosi kad turiu slėptis - tarsi kažką neleistino darydamas ;)

Bet straipsnį labai rekomenduoju.

Thursday, June 4, 2015

Kas yra Lėtų žemė?

S. Stanevičiaus "Šlovė Žemaičių" (1823) turi tokį posmą:

<>

Tarp žemaičių vis atgijo
Garbė tėvų ir liežuvis,
Meilė tarp jų išsiliejo,
Prasidžiugo ir lietuvis.

<>

Prasidžiugo Lėtų šalys
Ir geruma sūnų savo,
Nesang greitai iš nevalios,
Pražuvimo išvadavo.

****

Šviesi saulė užtekėjo,
Lėtų nušvito pašaliai,
Rankas ant akių uždėję,
Išsisklaidė neprieteliai.

<>

=================

Gana įdomiai gaunasi - baltiška teritorija už Žemaitijos vadinama Lėtų žeme ("prasidžiugo ir lietuvis"). Taigi lėtų žemė yra "Lėtuva" ?

Tęsiant, Latgalė ar Latvija (?) kyla nuo Lėtų galo (Letu gals). Įdomu tai, kad Latgalės gyventojai anot vikipedijos latviškai gali būti vadinami "leti" (Wikipedia rašo: Latin: Lethi, Letthigalli, Low German: Letti, Lethi, modern Latvian: latgaļi, letgaļi, leti, variant translations also include Latgallians, Lettigalls or Lettigallians").

 "Lėtai", "leičiai" panašu kad rodo į tą patį daiktą, priklausomai nuo tarmės. Taigi išeina kad Lietuvos vardas kilęs nuo "lėtų", o versija apie Lietaukos upelį mano nuomone yra bevertė.

Tie lėtai kurie pateko į Livonijos ordino įtaką ilgaainiui tapo latgaliais ir tapo vienu iš svarbiausių gentinių junginių kurie įtakojo dabartinės latvių kalbos ir tautos atsiradimą.


Monday, June 1, 2015

Realybė egzistuoja tik tada kai ją stebime

... straipsnis čia. Taigi mokslas įrodė tai kas seniai buvo numanoma. T.y. mintis (žodis) tampa kūnu ;)

Sunday, May 31, 2015

Trys straipsneliai apie imigrantus

labai geri ir (su)tinkami.

R. Sadauskas-Kvietkevičius rašo čia.
R. Valatka pateikia savo nuomonę čia.
A. Lašas diskutuoja šią temą iš religinės perspektyvos čia

Aš manau esmė yra ne uždrausti imigraciją, o ją skatinti atsirenkant gerus imigrantus - taip kaip tai daro tarkim Kanada, Australija arba Naujoji Zelandija.

O čia K. Masiulis savo pritemptais argumentais kala vinis į Konservatorių karstą.