Thursday, July 14, 2016

Keletas pamąstymų rinkimams artėjant

“The only thing necessary for the triumph of evil is for good men to do nothing.” - Edmund Burke

Po skandalo į kurį pakliuvo E. Masiulis, daugelis ankstesnių LS rėmėjų (ir aš ten buvau ...) buvo lengvam šoke. Kodėl tiek daug grynųjų? Apie ką jis šnekėjo mašinoj su Kurlianskiu? Ar tam tikras segmentas partijoje bent bendrais bruožais žinojo kas čia vyksta? Kodėl A. Guoga iš LS rainmaker'io savivaldybių ir ES rinkimuose staiga tapo persona non grata? Kodėl E. Masiulis atsisakė neliečiamybės, o Gapšys ne? Ar todėl kad Seimo tyrimas neliečiamybei panaikinti yra atviras, o kriminalinis - uždaras? Klausimų daug, o informacijos mažai.

Nors ir vidinės informacijos neturiu (nepriklausau jokiai politinei jėgai) manau, kad mano pareiga yra parašyti kaip pasikeitė mano LS vertinimas ir kodėl aš už juos nebebalsuoskiu per 2016 metų rinkimus.

Pažvelkim į keletą viešai matomų LS sprendimų ir pagalvokim kaip visa tai galima interpretuoti.

A. Liberalai yra kategoriškai prieš NT ir automobilių mokesčius (feisbuke buvo atskiras pareiškimas apie tai, jau po Masiulio skandalo). Šie mokesčiai yra laikomi vienais iš teisingiausių mokesčių, nes jie apmokestina tikrai turtingus žmones. Jei LS iš viso nepatinka mokesčiai, jie galėjo naujai socialdemokratų finansų ministrei pasiūlyti panaikinti PVMą keliems patiems būtiniausiems maisto produktams ir stipriai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą mainais už pritarimą NT mokesčiams. Po tokio pasiūlymo visi pensininkai ko gero per naktį būtų pasidarę liberalais. Kadangi taip neįvyko, aš spėju kad liberalai dengia žmones kurie prisipirkę daug NT ir brangių automobilių. Gal visgi juos žemyn tempia seni įsipareigojimai?

B. Vilniaus meras su dideliu pasitenkinimu facebuke irgi neseniai pranešė, kad beveik pabaigtų "Maskvos namų" statybos buvo sustabdytos, nes savivaldybės išduotas leidimas neatitinka kažkokio teisės akto - berods liečiančio namo aukštingumą. Čia į akis krinta keli dalykai: 1. tas yra labai neliberalu ir panašu į Rusijos valdžios veiksmus 2. tas pastatas jau beveik baigtas ir jis buvo pastatytas pagal patvirtintus brėžinius, juolab kad toliau matosi panašaus aukščio Lietuvos Energijos pastatas 3. kokią žinią tas siunčia kitiems (užsienio) investuotojams? ar Vilniaus savivaldybė yra tikra, kad ji laimės galimą bylą ir ar Lietuvos gyventojai savo mokesčiais turės dengti bylinėjimosi išlaidas?4. ar buvo rasti valdininkai kurie patvirtino tuos brėžinius? 5. kodėl yra visiškas štilis dėl tariamai nelegalių statybų Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose?


Maskvos namai


C. Balvonus pakeitęs Audi ant Vilniaus Žaliojo tilto.

Iš šių pavyzdžių matosi kad liberalai iš tikrųjų yra nacionalistiniai libertarai kurie atstovauja labai turtingiems žmonėms (spėju 5% populiacijos, o gal ir mažiau), tuo pačiu rodydami gana stiprų ir visai neliberalų nacionalizmą (Maskvos namų statybų įsaldymas projektui beveik pasibaigus). Šaržuojant - gal ir R. Malinauskas į šią kompaniją pagal pasaulėjautą visai pritiktų, tik gal jis yra ten kur yra dėl tėvo ryšių ir geresnio padėties įvertinimo? Gal visgi geriausia užmiršti liberalą Churchill'į ir jo vertybes, ir pagalvoti iš nedidelį dvarelį Verkių parke pasistačiusio žmogaus pozicijos. Ar LS yra jo partija?

Atrodo kaip karikatūra, todėl prašau, prašau - pasakykit, kur aš neteisus. Viltis man dar nemirė, bet jei nieks nepasikeis, ši partija - nepaisant jos pasiekimų Klaipėdoje - mano akyse taps NULIU.

P.S. čia pokalbis su A.Guoga kur jis paaiškina savo pasitraukimą

===============================================

Dar keletas minčių:


Astronomai yra gana seniai užregistravę maždaug kas 11 metų pasikartojantį saulės aktyvumo padidėjimą. Šis ciklas laikosi maksimume apie metus ar du, ir tuo metu Žemėj būna nežymiai šilčiau, didesnė radiacija iš Kosmoso. Tas ciklas buvo pasiekęs viršūnę apie 1990 metus (https://en.wikipedia.org/wiki/Solar_cycle), dabar praėjus porai ciklų jis vėl pasiekė viršūnę. Įdomu būtų sužinoti ar Saulės ciklas daro įtaką žmonėms, nes panašu kad tuo metu politikoje atsitinka labai daug įdomių dalykų. 1990 subyrėjo sovietija, 1939 prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o dar prieš 22 metus, 1917, įvyko Rusijos revoliucija.

Taigi dabartinis maksimumas, 2015-2016, panašu, į Pasaulį atnešė dar vieną smegenų sujaukimą. Ne tik ISIS, Brexit ar Trump, bet ir arčiau namų politikoje vyksta masinis smegenų sujaukimas. Visą laiką galvojau kad esu liberalų rėmėjas, bet paskutiniai įvykiai privertė tuo suabejoti. Po skandalo su Masiuliu galvojau, kad gal čia tik vienas žmogus, partijos nariai dori ir turintys pakankamai sveiko proto. Bet po viešo patikinimo kad jie kategoriškai prieš bet kokius NT ir automobilių mokesčius (http://www.liberalai.lt/naujiena/r-simasius-liberalai-nepalaikys-ministres-siulomu-nauju-mokesciu/) tuo labai suabejojau.

Esmė ta kad libertarinė gyvenimo be mokesčių idėja yra šiuo metu neįgyvendinama. Politika yra kompromiso menas ir čia liberalai turėjo griebtis už šios idėjos tarsi skęstantysis už šiaudo. NT mokestis yra vienas iš teisingiausiu mokesčių kuris apmokestina tuos kurie tikrai yra turtingi. Taigi buvo galima širdingai pritarti NT mokesčiui su sąlyga kad bus panaikintas PVM už maistą arba proporcingai sumažintas darbo apmokestinimas (ko beje ir siekia patys liberalai http://www.liberalai.lt/naujiena/atsinaujine-liberalai-turi-plana-kaip-lietuvoje-paskatinti-atlyginimu-augima/). Be išlygų pasisakydami prieš NT mokesčius, liberalai pastato save į labai apibrėžtą poziciją. "Mes jauni, sėkmingi, prisipirkę žemės ir mašinų, nereikia mums jokių mokesčių, teisingi jie ar neteisingi. Kiti tegu eina sau." Ir aš dabar matau kad toks yra liberalo elektoratas. Keista kad aš ten buvau. Aš noriu daugiau kompromiso.

Taigi pradėjau žiūrėti už ką dar galiu balsuoti. Akivaizdus pasirinkimas - Konservatoriai. Partija kažkiek girgžda, neaišku ar nariai remia naują lyderį. Na bet tiek to, jie man irgi gana artimi, juolab kad ten yra labai daug gerų ir gerbtinų žmonių. Bet štai - išlenda Dagys su savo idėja, kad valstybė reguliuos kada 2 žmonės yra šeima o kada ne. Ir visi prabalsuoja už. Kvepia viduramžiais arba sovietmečiu. O gal ir abiem. Tas yra ypač ironiška po to, kai popiežius prieš porą dienų paragino priimti kitokių pakraipų žmones (http://edition.cnn.com/2016/04/08/europe/vatican-pope-family/). Išeina kad Konservatoriai nori, kad valstybinės institucijos būtų labiau konservatyvios nei pati Katalikų bažnyčia. Dabar suprantu iš kur ateina tas Protestantiškas pranašumo jausmas - juk žmogus ten nusprendžia pats.
 
Socdemai, tvarkiečiai, darbiečiai - net negalvoju, vieni buvę komunistai, kiti gryno plauko populistai, nors ir tarp vienų ir tarp kitų yra puikių žmonių - pvz. labai gerbiu Liną Linkevičių. Greitai sukurtas "Lietuvos Sąrašas" su Maldeikiene ir Kuoliu - nežinau, jie ką tik atsirado.

Taigi va, šis Saulės ciklas privedė mane prie to, kad pradėjau studijuoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą. Crazy!

Wednesday, March 9, 2016

Vietnamas

Vietnamo istorija gana ilga ir komplikuota. Prieš šalį kolonizuojant prancūzams 19 a viduryje, ji apie 900 metų buvo gana laisvai valdoma karalystė. Po to sekė apie 100 metų Prancūzijos valdžia veikianti pagal kolonijinį modelį - kolonijoje kultivuojami tik natūralūs ištekliai, mažai investuojant į šalį ir didžiumą pelno išvežant iš šalies. Sistemos tikslas yra išspausti kuo daugiau pelno ir laikyti gyventojus kuo didesniam varge kad jie negautų jokių idėjų kad kažkas gali būti kitaip. (Tas modelis visai nebuvo atsitiktinis - kolonizatorių visa ta priespauda buvo daroma sąmoningai, pilnai suprantant kad visa tai yra "nehumaniška", "nemoralu", "negražu" ir pan. Tokio modelio baisiausias pavyzdys yra aprašytas Adamo Hochschildo knygoje kuri vadinasi "King Leopold's ghost" ir kuri aprašo Belgijos Kongą. Vietname įtariu taip blogai nebuvo, bet kolonijinė valdžia darė savo ir todėl tarp išsilavinusių vietinių buvo daug nepatenkintų.) Galiausiai po antro pasaulinio karo Vietnamas sukilo prieš prancūzus ir juos išstūmė 1954. Tačiau tuo viskas nesibaigė - panašiai kaip Korėja, Vietnamas buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę dalį. Šiaurinė dalis ieškojo ir rado paramą šalyje kur "išnaudotojų" klasė buvo išnaikinta. Šiaurės lyderiai lankėsi ir mokėsi Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose. Tuo tarpu pietinė dalis buvo "kapitalistinė" ir valdoma diktatoriaus, kuris kėlė ne tik valstiečių, bet ir budistų nepasitenkinimą, komunistų partijai buvo uždrausta. Kalbant apie "demokratiją", mano kuklia nuomone jos ko gero buvo daugiau šiaurėj nei pietuose - ir tas yra priežastis kodėl "pietūs", nors ir remiami iš JAV, ko gero negalėjo laimėti. Pilietinis karas buvo žiaurus, kruvinas ir ilgas - neramumai tęsėsi nuo 1954 iki 1974. Prie pietų didžiausio miesto - Saigono (dabar Ho Ši Min) - sukilėliai iškasė krūvas tunelių kad slėptis nuo JAV ir pietų Vietnamo pajėgų. Kaip visi žinom, 1974 m galiausiai šiaurė laimėjo ir šalis tvirtai atsistojo ant socializmo kelio. Ant jo stovi ir dabar.

Vietname gausu socializmo simbolių - plakatai su darbininku ir darbininke, kūjis, pjautuvas, raudonos vėliavos ir pan. Man akį rėžia, bet aš suprantu kad čia visai kitas kontekstas. Filosofiškai pažiūrėjus, būna visaip - kartais "kapitalistinė" diktatūra (nors ir remiama galingiausių valstybių) gali būti blogiau nei "komunistų" valdžia. Ypač jei ji yra "demokratiška". Šiuo metu man kažkaip sunku viską šiam kontekste nupiešti vienareikšmiškai. Kažkodėl pagalvojau apie V.S. Naipaul'o "Among the believers".

Maždaug 1990 pradžioj Vietnamo valžia kopijuodama Kinijos reformas pradėjo rinkos liberalizaciją ir atvėrė šalį įvairiems gamintojams. Kadangi šalis pigesnė nei Kinija, su laiku į Vietnamą persikėlė dalis gamintojų. Vietnamas pamažu atsidarė turistams, ir dėl gero klimato bei gražių paplūdimių tų turistų vis daugėja. Bet apie tai vėliau.

Kiek suprantu vietnamiečiai kalba ir rašo skiemenimis. Pavyzdžiui kava - rašoma ir tariama "Ca Phe". Taigi šiame aprašyme bandysiu sekti šį susitarimą.

Pirmas sustojimas - Can Tho

Can Tho yra vienas iš daugelio (didžiausias) Mekongo upės deltos miestų. Pati upės delta yra milžiniška - ji užima 39,000 km2 (t.y. Lietuvos plotas minus Žemaitija). Toje deltoje gausybė miestų, miestelių ir kaimelių kur susisiekimas yra vandeniu arba mažais keliukais jungiančiais salas (panašiai kaip Mingė), neįtikėtinai daug augalų bei paukščių. Mes gyvenom pas vietnamietį vardu Pierre jo homestay viloje "villa My Long". Pierre 20 metų gyveno Prancūzijoj - iš pradžių mokėsi, paskui dirbo. Grįžęs pasistatė vilą kurioje priiminėja turistus. Labai rekomenduoju šią vietą - švaru ir erdvu, geras maistas, ir tuo pačiu tipiška Mekongo deltos aplinka - maži nameliai, ryšintys pionieriškus kaklaraiščius vaikai, senukai ... Labai daug žmonių ir viskas vyksta apie upę - plaunami indai, maudomasi, gaudoma žuvis ir pan. Gatvelės ir tiltai yra tokie kad prasilenktų du dviračiai ar motoroleriai. Namų sklypeliai gan maži, gal pusė sodo sklypo - toks įspūdis kad kiekvienam iš jų gyvena bent du ar trys maži vaikai kurie tau praeinant šypsosi, mojuoja ir šaukia mokykloje išmoktas frazes: "Hello! What's your name!"

Ho Ši Min - buvęs Sai Gon

Šis vieno iš modernaus Vietnamo įkūrėjų vardu pavadintas miestas yra didžiausias Vietname, populiacija apie 10 milijonų. Miestas išplitęs, palyginus su kitais Azijos didmiesčiais pastatai neaukšti. Profesine akim vertinant statybų metodus matosi daug "overkill" ir projektavimo "iš lentelių" (t.y. nenaudojant tikslių skaičiavimų leidžiančių optimizuoti statybą.) Daug naujesnių pastatų primena brandaus sovietmečio statybą - pagalvojau gal Vietnamo inžinieriai konstruktoriai gavo išsilavinimą Rusijoj? Daug žmonių, daug turistų, daug triukšmo. Mieste milijonai motorolerių kurie nestoja net jei pėstysis įžengia į perėją. Taigi iš vietinių teko išmokti kaip pereiti gatvę - turi įžengti į gatvę ir žiūrėdamas į artėjantį eismą koja už kojos eiti. Motoroleriai tave mato ir apvažiuoja. Eisi kiek per greitai ar per lėtai - motoroleris nespės pakoreguoti savo maršruto ir sustos. Tas priveda prie kortų namelio efekto - už jo gauna sustoti kitas ir taip toliau - per eismo srovę nuvilnija trukdis. Šiame mieste yra pakankamai turtingi vietiniai ir gan daug "vietiniams" skirtų puikiai įrengtų tikrai gero maisto restoranų. Palyginimui pagrindiniam miesto turguj maistas ir aplinka daug prastesni ir bene dvigubai brangesni. Čia viskas turistams - laikrodžiai, begalė rūbų, batai, krepšiai ... Viena vietnamietė man aiškino kad viskas yra nukopijuota, bet tu gali pirkti brangią kopiją arba pigią. Geriau brangią, nes kokybė geresnė. Timberland, Gucci, Louis Voutton, The North Face, Omega, Tissot, kas tik nori - viskas nukopijuota. A copy of a copy of a copy of a copy ... Turistai yra objektai iš stebuklų šalies kuriais reikia pasinaudoti ir paimti iš jų kiek jie duoda. "It is not much for you", net jei to daikto kaina visam civilizuotam pasauly du kartus pigesnė. Taigi, būk pasiruošęs derėtis. Jei esi turistinėj vietoj, tai kainos bus ypač užkeltos ir pardavėjos labai agresyviai bando tave priversti pirkti. Jei deriesi gerai, pardavėjos mina pasidaro rūgšti ir ji susiraukusi nieko nesakydama tau atiduoda prekę. Po kiek laiko supratau, kad jei pardavėja po derybų atrodo supykusi yra gerai. Nes jei šypsosi, reiškia kad misija įvykdyta - kvailas turistas išdurtas. Didelis kontrastas lyginant su Maroku, kur bet kurią transakciją palydi šypsena ir "šukran".

Da Lat - Vietnamo gėlių sostinė

Da Lat yra kalnuose. Gražūs pušynai, ežeriukai, labai sausas oras.  Netoliese yra atominė elektrinė. Ši vieta patraukė mūsų dėmesį nes čia vienas žmogus prieš gerą dvidešimt metų pradėjo labai tarp turistų populiarų verslą kuris vadinasi Easy Rider. Jie tave paima ir su motociklu vežioja po Da Lato apylinkes. Pogodos, kriokliai, kavos plantacija, šilko fabrikėlis... Žodžiu, yra kas užpildo dieną. Šiuo metu Da Late daug kas siūlosi tave pavežioti ir jie visi sakosi esą - atspėkit kas - "Easy Rider". A copy of a copy of a copy ... Šiam mieste yra vienas gana įdomus namas kuris vadinasi "Crazy house". Jis yra Maskvoj mokslus baigusios miesto architektės nuosavybė ir pritraukia pilnus autobusus turistų, ypač čarterines rusų grupes iš Nha Trang. Per visą kelionę tiek daug rusų vienoj vietoj nebuvau matęs kaip čia.

Hoi An - UNESCO paveldas

Hoi An yra kolonijinis prancūzų laikų miestelis kuris gana gerai išsilaikė nes čia buvo naudojamas mūras. Šalia jūra ir multimilijoniniai nekilnojamo turto vystymo objektai.  Šis miestas jau gan seniai "atrastas" - senamiestyje vietinių beveik nėra, tik jūra turistų. Miestas labai gražus, ypač naktį kai upe paleidžiamos degančios lanternos ir visas miestas pasidaro labai romantiškas. Turistai čia daugiausia amerikiečiai, doleris yra valdanti valiuta. Smagu buvo sutikti ir lietuvių porelę.

Iš Vietnamo išsinešu saldžiarūgštį jausmą. Kaip niekur kitur jaučiausi esąs objektas, turistai vietiniams įdomūs tik tiek kiek iš jų galima paimti pinigų. Mačiau daug skurdo. Bet buvo ir puikių vietų ir puikių žmonių tokių kaip "villa My Long". Graži gamta, vis dar pigios kainos. Jei žinai kur ieškoti, geras maistas. Kažin ar ilgam?
  
Tuo ir užbaigsiu savo rašinėlį. Pabaigai - keletas nuotraukų.

Tuesday, February 16, 2016

Su Švente!

Bandau įsivaizduoti 1909 metus - carinės Rusijos valdoma Lietuva, skurdas, neraštas vis dar jaučiamas po spaudos draudimo, visuotinis nepasitenkinimas (1905 revoliucija), sąlyginai maža (lyginant su kaimynais Lenkija, Prūsija ar Latvija) tautinė inteligentija.

Iš viso to iškyla 1909 metų Čiurlionio "Karalių Pasaka". Branginkim ir mes Lietuvą kaip tie karaliai. Su Švente!


Tuesday, February 2, 2016

Tailandas

Tailandas yra ko gero sėkmingiausia Indokinijos šalis. Kol kitos regiono šalys - Laosas, Kambodža ir Vietnamas – turėjo reikalų su komunistų inspiruota ideologija, Tailandas, nors ir neturėdamas "tikros" demokratijos, turėjo karalių ir stabilumą. Panašiai kaip ir Maroke, karalius atvaizduotas ant pinigų, jo nuotraukos ir portretai kaba daugelyje viešų vietų ir parduotuvėlių, jam dėkojama už šalies sėkmę. Vietiniam angliškam laikrašty skaičiau kad kažkoks žmogus buvo areštuotas, nes viešai įžeidė karaliaus šunį. Žodžiu, karalius - rimtas reikalas. Kitas simbolis - dramblys - yra ko gero šios šalies mėgstamiausias gyvūnas. Kaip suprantu drambliai padėjo nugalėti Siamo kare, ir nuo to laiko juos Tajai labai mėgsta.

Šalis yra labai įvairi geografijos ir gamtos požiūriu - kalnai šiaurėje apie Čiang Majų, lygumos apie Bangkoką, ir pliažinė "uodega", kuria Tailandas dalijasi su Myanmaru ir kuri tęsiasi iki Malaizijos. Mes nusprendėm apsilankyti Čiang Majuj ir jo apylinkėse - čia mažesnis miestas, vėsesnis aukštikalnių klimatas, ir sako ne tiek daug turistų. Bangkokas kažkaip netraukė - tikras Azijos didmiestis su oro tarša, vidutiniais keliais, begale auto ir motociklų.

Čiang Majaus tarptautiniam oro uoste prie pasų kontrolės pasitiko užrašas - "Welcome to the Buddha country". Po to sekė paaiškinimas kad yra nepagarbu bei neleistina pirkti ir išvežti Budos statulėles jei neesi šios religijos pasekėjas. Visumoj pirmas įpūdis buvo tas, kad viskas gana gerai organizuota. Skirtingai nuo Maroko, kioskuose ir pan. matosi daug moterų; iš vis Budizmas yra labai liberali religija kuri žmogų riboja gana minimaliai. Yra pasakojimas kaip Sidharta gyvenimo prasmės paieškose paliko savo ypač turtingą šeimą ir tapo beturčiu valkata. Tačiau vieną kartą jis išgirdo muzikos mokytoją aiškinant mokiniui kad norint išgauti tinkamą garsą iš stygos ji turi buti nei per daug laisva nei per daug įtempta. Jam atėjo prašviesėjimas - ir gyvenimas turi būti toks kaip ir ta styga - reikia siekti kad jis būtų pakankamas, kažkur apie vidurį. Skurdas ar perteklius (saiko nebuvimas) rodo kad gyvenimas yra nesubalansuotas. Sidhartos mokymas paplito po Indokiniją, ir iš ten kylančios religinės nuostatos gana stipriai jaučiasi kasdieniniame gyvenime. Žmonės (nors jų ir labai daug) sakyčiau neskuba, yra labai mandagūs ir paslaugūs. Parama neturtingesniam yra kasdieninis ritualas - žmonės kasryt aukoja maistą vienuoliams, kurių yra gana daug. Tarp kitų dalykų, vienuoliams žmonės aukoja ir dviejų spalvų gėles - baltą ir geltoną. Balta yra apsivalymo spalva, o geltona yra pasveikimo spalva. Oranžinė, raudona, rausva turi savo kultūrinę prasmę bet neaukojamos vienuoliams.  Mieste turguj per pietų metą gali pamatyti paliktus pilnus prekystalius, matyt visuomenės norma yra kad niekas nevagia. Budizme kiekvienas gali siekti Nirvanos (t.y. Palaimos) gyvendamas teisingą gyvenimą.

Čiang Majaus senamiesty daug šventyklų ("wat" - šventykla), turistų, tuk-tukų, prekyviečių, masažo vietų ir pan. Tajų masažas yra labai paplitęs, ir jo yra kelios rūšys - pėdų, nugaros, veido, galvos; aromatinis; su aliejum ir pan.  Atrodo, kad kiekvienas viešbutis turi masažo kambarį, valandos trukmės masažas kainuoja 3-4 eurus; tačiau yra vietų kur kaina gali siekti ir 20 eurų. Gal čia įspūdis iš mažesnio miestelio - nežinau.

Toliau nuo miesto centro prasideda privačių namų rajonai. Pramaišiui su mažesniais namukais yra ir didesnių namų kurie dažnai slepiasi už mūrinės tvoros. Kadangi kuras čia pigus (maždaug 60 centų už litrą), automobiliai čia dideli - pikapai, krosoveriai ir pan. Fiat Punto, Smart ar kažko panašaus neteko matyti ;) Kitame spektro gale - motoroleriai ir tuk-tukai. Vaikščioti toliau nuo centro buvo nemalonu - šalikelės labai siauros, o ir tos pačios apstatinėtos reklaminiais skydais kuriuos apeidamas išeini į gatvę kuria teka eismo srovė. Ko gero kaip turistui geriausias būdas  keliauti yra motoroleris - teisių nereikia, kainuoja nuo 5 eurų dienai, ir labai lengva įsilieti į vietinį eismo srautą. Tik aišku reikia žinoti kur važiuoji ;)

Kadangi matėm gan daug kiniečių turistų, pažįstamo tajaus paklausiau ar pas juos paplitusi kiniečių kalba. Atsakymas buvo maždaug toks - "30% kiniečių moka angliškai, tajai taip pat moka angliškai. Kinietiškai neverta mokytis - geriau angliškai." Nepaisant to, kartkartėm šalia angliškų užrašų teko matyti užrašus kinietiškai.

Viena iš įdomesnių vietų kur apsilankėme buvo "Elephant Nature Park", įkurtas 1995. Kuo ši vieta skiriasi nuo kitų vietų yra tai, kad jie surenka traumuotus gyvulius ir jais rūpinasi. Aišku jokio jojimo ant dramblio, jokių šou ir panašiai. Ši organizacija bando apsaugoti dramblius nuo neskrupulingų verslininkų kurie juos naudoja kaip masalą turistams juos išnaudodami ir minimaliai jais rūpindamiesi. Esą nuo tokio elgesio gyvuliai pasidaro agresyvūs, pikti, nepaklusnūs - kas veda prie dar didesnio "kablių" (lazda su aštriu kabliu kuria valdomas dramblys) vartojimo. Yra atvejų kai nuo neteisingo jojimo dramblio nugara įlinksta - t.y. sutraumuojamas stuburas. Ši organizacija surenka tuos nuvarytus gyvulius ir duoda jiems geresnį gyvenimą. Kadangi dramblys gyvena apie 70-80 metų, šis ilgalaikis projektas išsilaiko iš tokių turistų kaip mes, savanorių ir stambių donorų.

Kaip ir visur, keletas žodžių vietine kalba nuperka labai daug geros valios. Šįkart išmokau tik pasisveikinimą.
Savadihaa - "sveiki" jei tai sako moteris
Savadihap - "sveiki" jei tai sako vyras
T.y. besisveikinantysis neadaro prielaidos apie kito žmogaus lytį, tik nurodo savo ;)

Pabaigai - keltas nuotraukų.

Šventykla

Čang Majaus "Night Bazaar"

Buda

Gatvės maistas

Įspūdingas namas ...



Šalia vienuolių bendrabučio

Dar viena šventykla ...

Masažą galima gauti visur

Maisto prekeiviai naktiniame turguj

Naktinis turgus

Elephant Nature Park

"Water buffalo"

Thursday, November 19, 2015

Marokas

Sunku patikėti kad jau spalio pradžia ir mes skrendame į Maroką. Niekad nesam buvę musulmoniškoj šaly ir todėl nežinom ko laukti. Jei spręsti pagal tai kaip musulmonų pasaulį kartais piešia spauda, tai ko gero geriau nevažiuoti. Na bet mes žinom kad geriau patiems įsitikinti kaip ten yra, juolab kad Marokas kol kas išlieka taikos sala visam Magribe (Inšalah).

Bismilah


Planas toks: atskrendam į Marakešą, pirma kelionės koja į Essaouira, toliau savaitė Marakeše, po to berberų kraštas - Ourzazat, Merzouga, ir galiausiai - Fez. Šiam kartui šiaurės Marokas liks neaplankytas.

Taigi apie viską nuo pradžių.

Marokas pasidarė įdomus skaitant apie Ispaniją. Per jį maždaug prieš tūkstantį metų Islamas atėjo į Europą ir suskaldė tuo metu Iberiją valdžiusius vizigotus. Nėra net klausimo kad musulmonų religija ir kultūra tuo metu buvo kur kas pranašesnė už krikščioniškąją. Po Romos kritimo vakarinė Romos imperijos dalis paskendo tarpusavio karuose ir griovimuose (the Dark Age), kol rytinė Romos imperijos dalis pamažu daugmaž taikiai (palyginus su Kryžiaus žygiais) priėmė Islamą ir išsaugojo senovės Romos ir Graikijos paveldą. Mokslas, menas, poezija, architektūra klestėjo, ir tiems laikams tos šalys buvo labai tolerantiškos - krikščionys ir žydai neturėjo tiksliai tų pačių teiskų kaip musulmonai, bet jie nebuvo persekiojami. Tarkim dabartinėj Ispanijoj iki 1492 buvo labai daug žydų kurie ten įsikūrė musulmonams valdant šią pasaulio dalį. Tokie žodžiai kaip medicina, algebra, chemija ateina iš arabų kalbos. Skaičiai 0, 1, 2, ... yra Islamo civilizacijos išradimas - berods iki 14 ar 15 amžiaus Europos matematikai naudojo Romėniškus skaitmenis (bandau įsivaizduoti kaip jie tarkim XV dalindavo iš IV)?

Ispanija sunkiai įsivaizduojama be islamiškosios Cordobos ar Alhambros ar daugelio skolinių iš arabų kalbos - alcazaba (tvirtovė), alcalde (meras) ir pan. Jei vizigotų laikais dialektai buvę Ispanijoj ir Portugalijoj buvo gan panašūs ir tarpusavyje suprantami, tai dėl arabų kalbos įtakos dabartinė ispanų kalba tiek skiriasi nuo portugalų kad be pasiruošimo ispanas nesupras portugalo. Kažkuo panašu į labai artimas lietuvių ir latvių kalbas, kurios atitinkamai buvo įtakotos slavų (rusėnų/lenkų) ir germanų (vokiečių) bei lyvių kalbų ir kurios taip pat pasidarė tarpusavyje nesuprantamos.

Musulmonų pasaulis tęsiasi nuo Magribo (šiaurės vakarų Afrika) iki rytų Azijos ir ta religija tikrai turėjo pasiūlyti kažką tokio kad žmonės ją priimtų ir saugotų. Bet kažkas atsitiko ir jau 18 amžiuj musulmonų šalys labai daug kur pradėjo atsilikti nuo Europos ir daug kur jos tapo Europos šalių kolonijomis ar protektoratais. Marokas kaip ir beveik visa šiaurės Afrika perėjo į prancūzų įtaką.

Maroko gyventojai yra berberai, arabizuoti berberai ir arabai. Berberų ir arabų kalbos yra visai nepanašios, berberai moka arabiškai. Dauguma berberų yra mažų miestelių ir kaimų gyventojai, arabai istoriškai gyveno miestuose. Čia prasideda niunasai kuriuos turistui sunku suprasti. Tarkim Marakeše bendravom su vienu vietiniu jaunuoliu - šis staiga parodė į vežimą pakinkytą asilą ir pajuokavo "žiūrėk, čia berbero Ferrari". Tačiau iš mūsų patirties berberai buvo įpatingai nuoširdūs ir draugiški žmonės.

Maroke mes jautėmės labai saugiai. Šalyje yra tvarka, daug policijos, visur karaliaus portretai. Važiuojant mašina prie dažno miestelio yra policijos postas kur reikia sulėtinti greitį tam kad policininkas galėtų geriau pažiūrėti. Mes važavom nuomota mašina, ir per savaitę tik vieną kartą mums pamojo sustoti dokumentų patikrinimui. Sustojus ir pasisveikinus (salam aleikum) jis tik apžiūrėjo kas viduj sėdi ir net netikrinęs pamojo važiuoti toliau. Žmonės labai stengiasi padėti, jie negeria ir nevagia nes tai prieštarauja religijai. Tačiau derėtis ir tave prigauti yra visai priimtina. Turgaus prekeiviai bando tave įvertinti ir atitinkamai užsikelti kainą. Būtinai reikia žinoti kiek nori mokėti ir būti pasiruošus nepirkti nors ir labai patinkančio ir tau stumiamo daikto. Ir būtinai pasisveikinti palinkint taikos prieš klausiant kainos. 

Taigi keleto frazių supratimas ar mokėjimas yra būtinas.

Salam Aleikum - taika tau ir tavo namams - pasisveikinimas, atsakymas Aleikum Salam;
Šukran - ačiū (berberškai "saha");
la - ne;
la la šukran - ačiū ne - labai gerai veikia turgui - čia yra stiprus NE, po kurio prekės pardavėjas nebesiūlo;
la šukran al vadžib - nėr už ką ;
Inšalah - duok dieve - labai dažnai vartojamas kalbant apie ateitį;
Bismilah - vardan dievo - išreiškiant padėką už tai ką turi - čia pirma Korano eilutė;
labas (kirtis gale) - kaip sekasi?
Bab - vartai;
Dar - namas/butas;
Riad - didesnis namas.

Marokas yra puiki šalis į kurią kiekvienam rekomenduočiau važiuoti. Todėl kad pamatyti musulmonišką šalį, sutikti puikius žmonės ir gauti daug patirčių. Dabar, kada yra Ryanair ir internetinė riadų ar darų nuoma, kaina tikrai nebėra priežasties kodėl nevažiuoti. Aišku reikia gerbti vietines apsirengimo ir elgesio normas ir nevengti pabendrauti su kuo daugiau žmonių. Aš niekad neužmiršiu berbero parduotuvės kur mes kartu gėrėm mėtų arbatą ir jis mums pasakojo kaip jis keliauja po berberų kaimus surinkinėdamas prekes. Rodė berberų prietaisus kuriais jie dykumoj nustatydavo savo vietą (kažkas panašaus į sekstantą) ir jų juvelyrinius dirbinius. Ko gero geriau pradėjau suprasti apie ką kalba Tūkstantis ir viena naktis.


Essaouira

Marakešo turgus

Turgus

Miesto vaizdas - jausmas nepakatojamas kai iš minaretų pasigirsta šauksmas maldai

Berberų svetingumas

Merzuga

Sahara

Sunday, September 6, 2015

Portugalija

Kelionė tęsiasi Portugalijoj. Iš Salamancos gana tiesus ir platus kelias į Lisaboną. Iš interneto buvom perskaitę kad Portugalija neseniai įvedė apmokamą kelių sistemą kur ant kelio nėra jokių užtvarų - kameros užfiksuoja mašinos numerį ir pagal tai paima mokestį iš kredito kortos. Pagal vieno brito atsiliepimus, jam mašinos tinkamai neužregistravus labai greitai teko pasikalbėti su policija ir susimokėti baudą. Taigi, ta kelio mokesčių sistema vadinasi EASYTOLL ir ko gero yra tai, kas bus įdiegta visam pasauly vietoj įprastų kelio mokesčių automatų. O veikia ji taip: įvažiuojant į šalį yra kelios atskiros juostos su automatais kurie paima tavo kredito kortos numerį ir užfiksuoja automobilio numerį. Ir tada - geros kelionės! Važiuoji kur nori, šalia greitkelio būna pažymėti mokesčiai už tą kelio atkarpą, viršuj kameros kurios nuskaito mašinos numerį net nesulėtinus greičio. Paprastai tas mokestis būna apie vieną eurą, bet jų yra gana daug, gal prie kiekvieno išėjimo. Taip pat reikia pridėti apie 25 centų "aptarnavimo mokestį" kuris atskaitomas kiekvieną kartą kai tavo numeris nuskaitomas - visumoj už naudojimasi keliais gaunasi gana solidi suma. Kažkodėl pagalvojau apie "death by a thousand cuts" - žinoma finansine prasme.  Man ši sistema padarė gana didelį įspūdį, vienintelis trūkumas buvo tai kad jaučiausi visą laiką stebimas - tos kameros (jei tik jos nori) gali nustatyti mano mašinos vietą labai tiksliai ;)

Portugalijos vaizdas yra kiek kitoks nei Castilla y Leon. Lygumas pakeitė nedideli kalnai, atsirado daugiau mažų medžių. Nors ir daugiau žalumos, bet panašu kad žemė ne tokia derlinga kaip toje Ispanijos dalyje iš kurios mes atvykom. Pietum sustojom mažam miestelyje Belmonte - šis miestelis Portugalijoj yra unikalus tuo, kad jame gyvena daug žydų. Iš vis, Iberijos pusiasaly žydai pradėjo gyventi labai seniai - spėju nuo Romos imperijos ar (dar labiau) nuo musulmonų atėjimo laikų. 1492 metais Ispanijos monarchai dėl religijos išvarė žydus iš Ispanijos, bet Portugalijoj jie liko - ir šis miestelis manau yra to liudijimas. Kuo toliau, tuo lengviau suprasti kas vietinėje virtuvėje patinka - taigi užsisakėm vietiniu būdu paruoštą šviežią menkę - kas ispaniškai vadinasi "Bacalao", o portugališkai "Bacalhau". Mmmmm.

Portugalija yra gana maža šalis kuri dažnai lieka didesnės ir svarbesnės Ispanijos šešėlyje. Tačiau tas nereiškia kad Portugalijoje nėro ko pamatyti atvykstant iš Ispanijos. Portugalija irgi buvo jūrinė valstybė kuri turėjo svarbias kolonijas - tarkim Brazilija, Angola, ar prekybinis uostas Macau. Miestelis Sintra kažkokia prasme yra tos kolonijinės praeities atspindys. Tarkim Carvalho Monteiro - portugalų kilmės Brazilijos kapitalistas - 19 amžiaus gale čia pastatė savo vasaros rezidenciją Quinta da Regaleira. Kurį laiką ši rezidencija ėjo iš rankų į rankas (tarkim nuo 1987 iki 1997 japonų korporacija AOKI buvo jos savininkė), kol galiausiai 1997 ją perėmė Sintros savivaldybė ir atnaujinę atidarė turistams. Man ši vieta padarė labai didelį įspūdį - pridedu tik vieną nuotrauką iš šio UNESCO Pasaulio paveldo perlo. Galvojau įdėti daugiau bet supratau kad to įspūdžio vis tiek neperteiksiu. 

Kelionė tęsiasi - dabar mūsų tikslas yra Lagos. Net tas kur Nigerijoj - šiuo atveju važiuojam į Algarvę, pietinį Portugalijos regioną. Lagos reiškia ežerai, ir čia ko gero yra tai kas sieja portugalų įkurtą Nigerijos Lagos ir Portugalijos Lagos - čia daug įlankų, ežeriukų. Matosi labai daug "all inclusive resorts", šalia kurių dažniausiai plėvesuoja keturios ar penkios veliavos - ES, Portugalijos visada ir tada būna kombinacija pasirinktinai - Didžioji Britanija ir Airija arba Britanija ir/ar Vokietija su Olandija. Ko gero tas kažkiek paaiškina šių vietų demografiją. Televizijos kanalai kurie pasiekiami per anteną irgi panašiai - šalia portugališkų yra angliški ir vokiški. Ar dėl turistų kiekio, ar dėl šalies mažumo, beveik visi portugalai gan gerai šneka angliškai. Tokiam kaip aš, kuris nemoka romėnų kalbų (po Ispanijos ar ypač Prancūzijos) - tas viską palengvina. Matosi nemažai infrastruktūros objektų su lentutėmis kurios sako kad tai buvo finansuota iš Europos Sąjungos lėšų. Statybų krizės padariniai taip pat jaučiasi - matosi kad čia taip pat yra nebaigtų statybų, negyvenamų namų.  


video


Aišku būtų sunku nepaminėti priežasties dėl kurios čia visi važiuoja. Tai - pajūris. Krantas yra iš raudono molio kurį per daug metų vandenynas išplovė sukurdamas įspūdingus darinius - grotus, urvus, olas.

Quinta da Regaleira, Sintra - tikrai verta pamatyti. Čia - bokštas kuris eina žemyn - arba šulinys su laiptukais

Lagos pajūris





Footie this week!

Lagos žvejų uostas

Portugalijos rinktinės parduotuvė
Portugalijos keliai - apmokami

Berniukas karalius - Dom Sebastiao. Jam tapus karalium 1568, jis buvo 14 metų



Tuesday, August 18, 2015

Fermoselle, Ispanija

Tęsiasi mūsų kelionė Ispanijoje. Didžiumą dalį laiko leidžiam Salamankoj kur mūsų mergaitės lanko ispanų kalbos pamokas, bet pasinaudojame proga pasidairyti aplinkui. Visumoj Castille y Leon provincija yra išsidėsčiusi tokiam tarsi dubenyje, kurio kraštai yra įrėminti kalnais. Kalnai yra natūrali riba tarp provincijų ar valstybių. Tas dubuo yra truputį aukščiau nei kitos provincijos, todėl čia yra truputį vėsiau nei galėtum pagalvoti. Dabar yra rugpjūčio vidurys, bet temperatūra sakyčiau visai normali - apie 24 C.

Kadangi mes nemėgstam "turistinių" vietų, tai šiandien pabandėm nuspręsti kur apsilankyti - dūrėm pirštu į žemėlapį ir pataikėm į mažą miestelį kuris vadinasi Fermoselle. Tas miestelis yra iš pažiūros gražioje vietoje - pro šalį teka upė El Tormes (ta pati kuri kerta ir Salamancą), o visai netoli vakaruose yra Portugalija. Vieta pasirodė įdomi, todėl nusprendėm ten ir važiuoti. 

Kelionė iš Salamankos į Fermoselle yra apie 60km, kas suteikia puikių progų pasidairyti aplink ir susipažinti su Castille y Leon provincijos kraštovaizdžiu. Iš pradžių buvo lygumos, ganyklos, keletas saulėgrąžų laukų, tačiau artėjant prie "dubens" krašto vaizdas pasikeitė - kelias pradėjo vingiuoti, iš pradžių leistis o paskui kilti aukštyn. Visumoj gamta gana skurdi, žolė sausa, medžių gana nedaug ir jie gana žemi. Ant kalno šlaitų yra tokios terasos, kur tie medžiai auga. Pagalvojom kad tai gali buti laukiniai alyvmedžai, bet nebuvom tuo tikri. Panašu kad tos terasos buvo suformuotos prieš kokį šimtą ar daugiau metų kada žmonės dar dirbo šią žemę. Ant kalno buvo mūsų kelionės tikslas - Fermoselle. Paparkavę mašiną, patraukėm į centrinę miestelio aikštę kuri beveik kiekviename man žinomam Ispanijos mieste vadinasi "Plaza Mayor" - t.y. Pagrindinė aikštė (Įdomumo dėlei - Telšiuose kiek pamenu pagrindinė aikštė buvo vadinama Turgaus aikšte, taigi yra šioks toks skirtumas pagal tai kokią funkciją žmonės šiai aikštei priskirdavo). Miestelis buvo papuoštas, gatvėse matėsi gana daug ispaniškai kalbančių žmonių, kurie sėdėjo prie restorano ar baro staliuko gatvėje ar viduj ir kiek pastebėjau gėrė alų. Visai netikėtai paaiškėjo kad šioje Plaza Mayor dažnai vyksta koridos - keletas jau buvo praeitą savaitę, o viena ar dvi bus ir šį savaitgalį. Šiaip koridos Ispanijos didesniuose miestuose nebevyksta, bet kad jos vykdavo nėra jokios abejonės. Tarkim viena iš Salamankos pagrindinių gatvių vedančių į Plaza Mayor vadinasi Calle Toro - Tauro ar Buliaus gatvė. Spėju prieš kokį penkiasdešimt ar šimtą metų būtent šia gatve buliai eidavo į kovą su žmogumi.

Koridos idėja pasirodė svari, taigi tam kad ją geriau pasverti užsukom į restoraną kuris dėl pietų meto buvo pilnas žmonių. Kadangi nesam dideli ispaniškos virtuvės žinovai, užsisakėm "menu del dia", kuris vienam žmogui kainavo 10 Eurų ir susidėjo iš vyno, dviejų patiekalų ir deserto. Mano atveju maistas buvo paprastas bet sotus - aš pasirinkau salmorejo (sriuba), tris kiaulienos kepsniukus su bulvėm ir sezoninius vaisius (figa, slyva ir kriaušė). Raudonas vynas buvo patiektas moliniame ąsotyje kartu su buteliu šalto gazuoto vandens atskiedimui. Gėrimas buvo gaivus.

Nusprendėm kad į koridą neisim. Kažkaip nesijautė teisinga remti tradiciją kuri padaro šventę iš nelygios žmogaus ir gyvulio kovos.

Pridedu keletą nuotraukų iš šio įdomaus miestelio. Kaip sako kiniečiai - vienas paveiksliukas pasako daugiau nei šimtas žodžių ;)

Fermoselle

Gatvė

Plaza Mayor, aukštai mediniai suolai

Monumental Corrida

Kambarys su vaizdu

Ir buliui reikia sėkmės

Kai kada sienos svyra ...

Tvoros