Friday, November 17, 2017

apie integraciją

visai neseniai žiūrėjau video su Tariq Ramadan, Oksfordo profesoriumi, kur jis kalba apie islamo vietą Europoje.

Užkliuvo viena mintis kuri skamba maždaug taip (čia bandau atkartoti iš atmities): kada mes kalbame apie integraciją, mes neturim musulmonų prašyti kad jie integruotųsi. Jie jau čia, jie jau formaliai integruoti į visuomenes. Ko iš tikro reikia yra kad tos visuomenės "integruotų" juos į savo mąstymą, priimtų juos. 

Pagalvojau, kad ši mintis labai tinka Lietuvos kontekste. Lietuviams reikia integruoti ir priimti lenkus į savo mąstymą - nesukarikatūrinant iki Tomaševskio lygio - o kaip paprastus žmones, visai panašius į mus, kurie eina į bažnyčią bei nori savo vardą rašyti taip kaip jį rašė jų seneliai. Tas pats liečia ir naujus imigrantus. Atvykę jie susiintegruos, bet ir mums juos reikia suintegruoti į savo mąstyma, panašiai kaip britai ar norvegai priėmė ir suintegravo imigrantus lietuvius.

Wednesday, November 15, 2017

mintis šiai dienai

“It is not the critic who counts; not the man who points out how the strong man stumbles, or where the doer of deeds could have done them better. The credit belongs to the man who is actually in the arena, whose face is marred by dust and sweat and blood; who strives valiantly; who errs, who comes short again and again, because there is no effort without error and shortcoming; but who does actually strive to do the deeds; who knows great enthusiasms, the great devotions; who spends himself in a worthy cause; who at the best knows in the end the triumph of high achievement, and who at the worst, if he fails, at least fails while daring greatly, so that his place shall never be with those cold and timid souls who neither know victory nor defeat.”

-Theodore Roosevelt

Wednesday, November 8, 2017

Fašizmas

visai neseniai užtikau nuorodą į fasces (fašis?), kas yra senovės Romos valdžios simbolis vaizdavęs kirvį surištą kartu su lazdomis ir kuris reiškia vienybę ir jėgą.

(Ko gero idėja panaši kaip toj pasakoj kur prieš mirtį tėvas liepia sūnums atnešti vyčių buntelį ir liepia jį perlaužti.)

Fašis

Šis vienybės ir galios simbolis buvo naudojamas daugelio šalių simbolikoje, bet man buvo įdomu sužinoti kad italų diktatorius Benito Mussolini pradėjo naudoti terminą fascism apibrėžti koncepciją tautos kuri sutelktai, nesiblaškydama ir nedvejodama seka savo lyderį.

Po Antrojo Pasaulinio karo žodis fašizmas įgavo kitą prasmę ir šis žodis tapo agresoriaus ar nacisto sinonimu. Rusijoj būti pavadinti "fašistu" yra didžiausias įžeidimas - tai reiškia nepatriotišką, blogą, priešiškai nusistačiusį žmogų; priešą. Šiuo metu šis žodis gan dažnai vartojamas kalbant apie Ukrainą.

Įdomumo dėlei pabandžiau rasti fašizmo bruožus, ir radau tokį sąrašą:
1. stiprus nacionalizmas
2. žmogaus teisių nepaisymas
3. priešų paieška kaip akstinas būti susivienijus
4. jėgos struktūrų svarba
5. seksizmas, moterų nebuvimas valdžioje
6. masinės informacijos priemonių kontrolė
7. pastoviai minimas nacionalinis saugumas
8. persipynusi religija ir valdžia
9. saugomi didelių firmų ir korporacijų interesai
10. užspaustas organizuotas darbininkų judėjimas
11. intelektualų ir menininkų menkinimas
12. stipri ir griežta baudimo sistema
13. paplitusi korupcija ir nepotizmas
14. nelaisvi rinkimai

Įdomu, kurią šalį mūsų kaiminystėj būtų galima pavadinti fašistine?

Tuesday, October 31, 2017

Frontline with Vladimir Kara-Murza

below is a very interesting recording of an interview with Vladimir Kara-Murza:

Monday, October 30, 2017

apie Vanagaitę

“You cannot antagonize and influence at the same time.”
-John Knox 



Lietuvos žemės sūnus Pilsudskis, kurio antirusiškos nuostatos smarkiai buvo įtakotos Kražių skerdynių, lietuviškai parašė štai ką: 

"Tas nuolatinis nelaisvės stovis, žinomas gerai kaipo gimusiams šitam nelaimingam krašte, galop turi užsilaigti ir ant tos, lyg Dievo užmirštos, žemės turi užviešpatauti laisvė ir teisė liuosai, be jokios prievartos, išreikšti savo palinkimus ir reikalus."

 XX ir XXIa. Lietuvos gyventojo identitetas buvo suformuotas žiaurios carinės priespaudos ir kovos už savo kalbą bei religiją. Tos kovos tęsinys buvo sovietmetis. Didelės ir galingos valstybės norėjo ištrinti kovos už laisvę atminimą iš mūsų atminties, paversti mus beveidžiais ir lengvai manipuliuojamais mankurtais. Tačiau tauta atkakliai tos laisvės siekė ir ta ilga kova apsivainikavo nepriklausomybe tik 1990 metais. Tie žmonės kurie mus iki ten atvedė niekad negali būti užmiršti. Jie mums atnešė laisvę.

Po mirties nepagrįstai ir viešai kvestionuoti ir menkinti tuos, kurie paaukojo savo gyvybę dėl to, kad būtų dabartinė Lietuva kerta į pamatinį lietuvių tautos naratyvą. 

Tai, ką Rūta Vanagaitė pasakė apie Adolfą Ramanauską - Vanagą netelpa į jokius rėmus. Tai nėra vieno žmogaus pomirtinis pažeminimas, tai pažeminimas visų tų, kurie krito vardan laisvės. Ji peržengė liniją, ir todėl ji nenusipelno to, kad apie ją būtų daugiau kalbama.

P.S. gana įdomi I. Makaraitytės nuomonė yra čia 

Čia pokalbis su A. Idzeliu

Čia gana įdomus A.Praleikos straipsnis "Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino"

Wednesday, October 18, 2017

Pora straipsnių apie Latvijos demografinę situaciją

Lietuviškoj spaudoj tokios analizės neteko matyti.

Smagu kad Latvijoj kažkas gana plačiai apie tai galvoja ir numato kryptis.

Pirmas straipsnis diskutuoja kodėl emigrantų grįžimas neužpildys tuščių darbo vietų, o antras straipsnis piešia didėjantį darbo jėgos trūkumą:

"Why return of expats is false hope for Latvia's labour problems"
https://en.rebaltica.lv/2017/10/why-return-of-expats-is-false-hope-for-latvias-labour-problems/

"Past migration experiences dampen Latvia's appetite to patch looming labour gap"
https://en.rebaltica.lv/2017/10/past-migration-experiences-dampen-latvias-appetite-to-patch-looming-labour-gap/

P.S. Lietuvoj startavo naujas tinklapis workinlithuania.lt


Monday, October 9, 2017

Politinių pokyčių metas?

prieš keletą dienų pažiūrėjau Tapino pokalbį su R. Karbauskiu ir pagalvojau, tokios situacijos Lietuvoje seniai nebuvo.

Social Demokratai prarado L.Linkevičių bei grasinasi išmesią Seimo narius kurie nenori išsižadėti savo pačių pasirašyto koalicijos susitarimo. G.Palucko blaškymasis ir tai ką G.Kirkilas vadina arogancija ko gero jiems kainuos daug.

Liberalų Sąjūdis (kažkodėl man norisi sakyti Nacional-Libertarai - nežinau kodėl;) neišsikapsto iš korupcijos skandalo ir savo paaiškinimais gana dažnai šaudo sau į kojas.

Konservatoriams pavyko išvengti didelių nuostolių, bent kol kas. (L.Kasčiūno faux pas dėl K.Škirpos alėjos ir bendrapartiečių tyla paskęs triukšme kitų dalykų ir manau rinkimams neatsilieps.)

Valstiečiai ir žalieji kol kas laikosi ramiai - nepaisant pradinio puolimo iš spaudos - įskaitant ir R. Valatką.

Kas priveda prie minties - per sekančius rinkimus bus dvi pagrindinės partijos - TSLK ir LVŽS.

Taip pat ko gero iššoks kokia nauja arba gal ir jau seniau gyvuojanti partija kuri bandys susirinkti "protesto" balsus.

Kas įdomiausia, TSLK ir LVŽS nėra iš pažiūros tokios skirtingos. Abi partijos gana konservatyvios, iš esmės skiriasi ne pasaulėžiūra ar esminiai filosofiniai klausimai apie visuomenės organizavimą, bet laipsnis iki kurio vienas ar kitas klausimas užaštrinamas. Kalbų apie kooperavimą buvo ir per šio Seimo rinkimus, bet Konservatoriai ko gero iš rinkimų tikėjosi daugiau ir nesutiko būti "mažesniuoju" partneriu - kaip kitaip paaiškinti priešrinkimines kalbas ir porinkiminį elgesį?

Į vaizdą įvedant ir prezidento rinkimus, gaunasi įdomus paveiksliukas. Gal gausis "nacionalinio sutarimo" valdžia, kur Prezidentas, Seimas bei Vyriausybė yra iš principo sutarime. Įdomu.

P.S. Spalio 12: atsirado nauja partija kuri vadinasi "UŽ PAŽANGĄ"!!!

Pridedu Tapino pokalbį su Karbauskiu - man tas pokalbis gan daug ką pasako apie žurnalistinę, viešosios erdvės  kultūrą, ir pan. (beje nesupratau ar gandras tai iš Craig Ferguson paimta (arklio) idėja?)