Tuesday, February 2, 2016

Tailandas

Tailandas yra ko gero sėkmingiausia Indokinijos šalis. Kol kitos regiono šalys - Laosas, Kambodža ir Vietnamas – turėjo reikalų su komunistų inspiruota ideologija, Tailandas, nors ir neturėdamas "tikros" demokratijos, turėjo karalių ir stabilumą. Panašiai kaip ir Maroke, karalius atvaizduotas ant pinigų, jo nuotraukos ir portretai kaba daugelyje viešų vietų ir parduotuvėlių, jam dėkojama už šalies sėkmę. Vietiniam angliškam laikrašty skaičiau kad kažkoks žmogus buvo areštuotas, nes viešai įžeidė karaliaus šunį. Žodžiu, karalius - rimtas reikalas. Kitas simbolis - dramblys - yra ko gero šios šalies mėgstamiausias gyvūnas. Kaip suprantu drambliai padėjo nugalėti Siamo kare, ir nuo to laiko juos Tajai labai mėgsta.

Šalis yra labai įvairi geografijos ir gamtos požiūriu - kalnai šiaurėje apie Čiang Majų, lygumos apie Bangkoką, ir pliažinė "uodega", kuria Tailandas dalijasi su Myanmaru ir kuri tęsiasi iki Malaizijos. Mes nusprendėm apsilankyti Čiang Majuj ir jo apylinkėse - čia mažesnis miestas, vėsesnis aukštikalnių klimatas, ir sako ne tiek daug turistų. Bangkokas kažkaip netraukė - tikras Azijos didmiestis su oro tarša, vidutiniais keliais, begale auto ir motociklų.

Čiang Majaus tarptautiniam oro uoste prie pasų kontrolės pasitiko užrašas - "Welcome to the Buddha country". Po to sekė paaiškinimas kad yra nepagarbu bei neleistina pirkti ir išvežti Budos statulėles jei neesi šios religijos pasekėjas. Visumoj pirmas įpūdis buvo tas, kad viskas gana gerai organizuota. Skirtingai nuo Maroko, kioskuose ir pan. matosi daug moterų; iš vis Budizmas yra labai liberali religija kuri žmogų riboja gana minimaliai. Yra pasakojimas kaip Sidharta gyvenimo prasmės paieškose paliko savo ypač turtingą šeimą ir tapo beturčiu valkata. Tačiau vieną kartą jis išgirdo muzikos mokytoją aiškinant mokiniui kad norint išgauti tinkamą garsą iš stygos ji turi buti nei per daug laisva nei per daug įtempta. Jam atėjo prašviesėjimas - ir gyvenimas turi būti toks kaip ir ta styga - reikia siekti kad jis būtų pakankamas, kažkur apie vidurį. Skurdas ar perteklius (saiko nebuvimas) rodo kad gyvenimas yra nesubalansuotas. Sidhartos mokymas paplito po Indokiniją, ir iš ten kylančios religinės nuostatos gana stipriai jaučiasi kasdieniniame gyvenime. Žmonės (nors jų ir labai daug) sakyčiau neskuba, yra labai mandagūs ir paslaugūs. Parama neturtingesniam yra kasdieninis ritualas - žmonės kasryt aukoja maistą vienuoliams, kurių yra gana daug. Tarp kitų dalykų, vienuoliams žmonės aukoja ir dviejų spalvų gėles - baltą ir geltoną. Balta yra apsivalymo spalva, o geltona yra pasveikimo spalva. Oranžinė, raudona, rausva turi savo kultūrinę prasmę bet neaukojamos vienuoliams.  Mieste turguj per pietų metą gali pamatyti paliktus pilnus prekystalius, matyt visuomenės norma yra kad niekas nevagia. Budizme kiekvienas gali siekti Nirvanos (t.y. Palaimos) gyvendamas teisingą gyvenimą.

Čiang Majaus senamiesty daug šventyklų ("wat" - šventykla), turistų, tuk-tukų, prekyviečių, masažo vietų ir pan. Tajų masažas yra labai paplitęs, ir jo yra kelios rūšys - pėdų, nugaros, veido, galvos; aromatinis; su aliejum ir pan.  Atrodo, kad kiekvienas viešbutis turi masažo kambarį, valandos trukmės masažas kainuoja 3-4 eurus; tačiau yra vietų kur kaina gali siekti ir 20 eurų. Gal čia įspūdis iš mažesnio miestelio - nežinau.

Toliau nuo miesto centro prasideda privačių namų rajonai. Pramaišiui su mažesniais namukais yra ir didesnių namų kurie dažnai slepiasi už mūrinės tvoros. Kadangi kuras čia pigus (maždaug 60 centų už litrą), automobiliai čia dideli - pikapai, krosoveriai ir pan. Fiat Punto, Smart ar kažko panašaus neteko matyti ;) Kitame spektro gale - motoroleriai ir tuk-tukai. Vaikščioti toliau nuo centro buvo nemalonu - šalikelės labai siauros, o ir tos pačios apstatinėtos reklaminiais skydais kuriuos apeidamas išeini į gatvę kuria teka eismo srovė. Ko gero kaip turistui geriausias būdas  keliauti yra motoroleris - teisių nereikia, kainuoja nuo 5 eurų dienai, ir labai lengva įsilieti į vietinį eismo srautą. Tik aišku reikia žinoti kur važiuoji ;)

Kadangi matėm gan daug kiniečių turistų, pažįstamo tajaus paklausiau ar pas juos paplitusi kiniečių kalba. Atsakymas buvo maždaug toks - "30% kiniečių moka angliškai, tajai taip pat moka angliškai. Kinietiškai neverta mokytis - geriau angliškai." Nepaisant to, kartkartėm šalia angliškų užrašų teko matyti užrašus kinietiškai.

Viena iš įdomesnių vietų kur apsilankėme buvo "Elephant Nature Park", įkurtas 1995. Kuo ši vieta skiriasi nuo kitų vietų yra tai, kad jie surenka traumuotus gyvulius ir jais rūpinasi. Aišku jokio jojimo ant dramblio, jokių šou ir panašiai. Ši organizacija bando apsaugoti dramblius nuo neskrupulingų verslininkų kurie juos naudoja kaip masalą turistams juos išnaudodami ir minimaliai jais rūpindamiesi. Esą nuo tokio elgesio gyvuliai pasidaro agresyvūs, pikti, nepaklusnūs - kas veda prie dar didesnio "kablių" (lazda su aštriu kabliu kuria valdomas dramblys) vartojimo. Yra atvejų kai nuo neteisingo jojimo dramblio nugara įlinksta - t.y. sutraumuojamas stuburas. Ši organizacija surenka tuos nuvarytus gyvulius ir duoda jiems geresnį gyvenimą. Kadangi dramblys gyvena apie 70-80 metų, šis ilgalaikis projektas išsilaiko iš tokių turistų kaip mes, savanorių ir stambių donorų.

Kaip ir visur, keletas žodžių vietine kalba nuperka labai daug geros valios. Šįkart išmokau tik pasisveikinimą.
Savadihaa - "sveiki" jei tai sako moteris
Savadihap - "sveiki" jei tai sako vyras
T.y. besisveikinantysis neadaro prielaidos apie kito žmogaus lytį, tik nurodo savo ;)

Pabaigai - keltas nuotraukų.

Šventykla

Čang Majaus "Night Bazaar"

Buda

Gatvės maistas

Įspūdingas namas ...



Šalia vienuolių bendrabučio

Dar viena šventykla ...

Masažą galima gauti visur

Maisto prekeiviai naktiniame turguj

Naktinis turgus

Elephant Nature Park

"Water buffalo"

Thursday, November 19, 2015

Marokas

Sunku patikėti kad jau spalio pradžia ir mes skrendame į Maroką. Niekad nesam buvę musulmoniškoj šaly ir todėl nežinom ko laukti. Jei spręsti pagal tai kaip musulmonų pasaulį kartais piešia spauda, tai ko gero geriau nevažiuoti. Na bet mes žinom kad geriau patiems įsitikinti kaip ten yra, juolab kad Marokas kol kas išlieka taikos sala visam Magribe (Inšalah).

Bismilah


Planas toks: atskrendam į Marakešą, pirma kelionės koja į Essaouira, toliau savaitė Marakeše, po to berberų kraštas - Ourzazat, Merzouga, ir galiausiai - Fez. Šiam kartui šiaurės Marokas liks neaplankytas.

Taigi apie viską nuo pradžių.

Marokas pasidarė įdomus skaitant apie Ispaniją. Per jį maždaug prieš tūkstantį metų Islamas atėjo į Europą ir suskaldė tuo metu Iberiją valdžiusius vizigotus. Nėra net klausimo kad musulmonų religija ir kultūra tuo metu buvo kur kas pranašesnė už krikščioniškąją. Po Romos kritimo vakarinė Romos imperijos dalis paskendo tarpusavio karuose ir griovimuose (the Dark Age), kol rytinė Romos imperijos dalis pamažu daugmaž taikiai (palyginus su Kryžiaus žygiais) priėmė Islamą ir išsaugojo senovės Romos ir Graikijos paveldą. Mokslas, menas, poezija, architektūra klestėjo, ir tiems laikams tos šalys buvo labai tolerantiškos - krikščionys ir žydai neturėjo tiksliai tų pačių teiskų kaip musulmonai, bet jie nebuvo persekiojami. Tarkim dabartinėj Ispanijoj iki 1492 buvo labai daug žydų kurie ten įsikūrė musulmonams valdant šią pasaulio dalį. Tokie žodžiai kaip medicina, algebra, chemija ateina iš arabų kalbos. Skaičiai 0, 1, 2, ... yra Islamo civilizacijos išradimas - berods iki 14 ar 15 amžiaus Europos matematikai naudojo Romėniškus skaitmenis (bandau įsivaizduoti kaip jie tarkim XV dalindavo iš IV)?

Ispanija sunkiai įsivaizduojama be islamiškosios Cordobos ar Alhambros ar daugelio skolinių iš arabų kalbos - alcazaba (tvirtovė), alcalde (meras) ir pan. Jei vizigotų laikais dialektai buvę Ispanijoj ir Portugalijoj buvo gan panašūs ir tarpusavyje suprantami, tai dėl arabų kalbos įtakos dabartinė ispanų kalba tiek skiriasi nuo portugalų kad be pasiruošimo ispanas nesupras portugalo. Kažkuo panašu į labai artimas lietuvių ir latvių kalbas, kurios atitinkamai buvo įtakotos slavų (rusėnų/lenkų) ir germanų (vokiečių) bei lyvių kalbų ir kurios taip pat pasidarė tarpusavyje nesuprantamos.

Musulmonų pasaulis tęsiasi nuo Magribo (šiaurės vakarų Afrika) iki rytų Azijos ir ta religija tikrai turėjo pasiūlyti kažką tokio kad žmonės ją priimtų ir saugotų. Bet kažkas atsitiko ir jau 18 amžiuj musulmonų šalys labai daug kur pradėjo atsilikti nuo Europos ir daug kur jos tapo Europos šalių kolonijomis ar protektoratais. Marokas kaip ir beveik visa šiaurės Afrika perėjo į prancūzų įtaką.

Maroko gyventojai yra berberai, arabizuoti berberai ir arabai. Berberų ir arabų kalbos yra visai nepanašios, berberai moka arabiškai. Dauguma berberų yra mažų miestelių ir kaimų gyventojai, arabai istoriškai gyveno miestuose. Čia prasideda niunasai kuriuos turistui sunku suprasti. Tarkim Marakeše bendravom su vienu vietiniu jaunuoliu - šis staiga parodė į vežimą pakinkytą asilą ir pajuokavo "žiūrėk, čia berbero Ferrari". Tačiau iš mūsų patirties berberai buvo įpatingai nuoširdūs ir draugiški žmonės.

Maroke mes jautėmės labai saugiai. Šalyje yra tvarka, daug policijos, visur karaliaus portretai. Važiuojant mašina prie dažno miestelio yra policijos postas kur reikia sulėtinti greitį tam kad policininkas galėtų geriau pažiūrėti. Mes važavom nuomota mašina, ir per savaitę tik vieną kartą mums pamojo sustoti dokumentų patikrinimui. Sustojus ir pasisveikinus (salam aleikum) jis tik apžiūrėjo kas viduj sėdi ir net netikrinęs pamojo važiuoti toliau. Žmonės labai stengiasi padėti, jie negeria ir nevagia nes tai prieštarauja religijai. Tačiau derėtis ir tave prigauti yra visai priimtina. Turgaus prekeiviai bando tave įvertinti ir atitinkamai užsikelti kainą. Būtinai reikia žinoti kiek nori mokėti ir būti pasiruošus nepirkti nors ir labai patinkančio ir tau stumiamo daikto. Ir būtinai pasisveikinti palinkint taikos prieš klausiant kainos. 

Taigi keleto frazių supratimas ar mokėjimas yra būtinas.

Salam Aleikum - taika tau ir tavo namams - pasisveikinimas, atsakymas Aleikum Salam;
Šukran - ačiū (berberškai "saha");
la - ne;
la la šukran - ačiū ne - labai gerai veikia turgui - čia yra stiprus NE, po kurio prekės pardavėjas nebesiūlo;
la šukran al vadžib - nėr už ką ;
Inšalah - duok dieve - labai dažnai vartojamas kalbant apie ateitį;
Bismilah - vardan dievo - išreiškiant padėką už tai ką turi - čia pirma Korano eilutė;
labas (kirtis gale) - kaip sekasi?
Bab - vartai;
Dar - namas/butas;
Riad - didesnis namas.

Marokas yra puiki šalis į kurią kiekvienam rekomenduočiau važiuoti. Todėl kad pamatyti musulmonišką šalį, sutikti puikius žmonės ir gauti daug patirčių. Dabar, kada yra Ryanair ir internetinė riadų ar darų nuoma, kaina tikrai nebėra priežasties kodėl nevažiuoti. Aišku reikia gerbti vietines apsirengimo ir elgesio normas ir nevengti pabendrauti su kuo daugiau žmonių. Aš niekad neužmiršiu berbero parduotuvės kur mes kartu gėrėm mėtų arbatą ir jis mums pasakojo kaip jis keliauja po berberų kaimus surinkinėdamas prekes. Rodė berberų prietaisus kuriais jie dykumoj nustatydavo savo vietą (kažkas panašaus į sekstantą) ir jų juvelyrinius dirbinius. Ko gero geriau pradėjau suprasti apie ką kalba Tūkstantis ir viena naktis.


Essaouira

Marakešo turgus

Turgus

Miesto vaizdas - jausmas nepakatojamas kai iš minaretų pasigirsta šauksmas maldai

Berberų svetingumas

Merzuga

Sahara

Sunday, September 6, 2015

Portugalija

Kelionė tęsiasi Portugalijoj. Iš Salamancos gana tiesus ir platus kelias į Lisaboną. Iš interneto buvom perskaitę kad Portugalija neseniai įvedė apmokamą kelių sistemą kur ant kelio nėra jokių užtvarų - kameros užfiksuoja mašinos numerį ir pagal tai paima mokestį iš kredito kortos. Pagal vieno brito atsiliepimus, jam mašinos tinkamai neužregistravus labai greitai teko pasikalbėti su policija ir susimokėti baudą. Taigi, ta kelio mokesčių sistema vadinasi EASYTOLL ir ko gero yra tai, kas bus įdiegta visam pasauly vietoj įprastų kelio mokesčių automatų. O veikia ji taip: įvažiuojant į šalį yra kelios atskiros juostos su automatais kurie paima tavo kredito kortos numerį ir užfiksuoja automobilio numerį. Ir tada - geros kelionės! Važiuoji kur nori, šalia greitkelio būna pažymėti mokesčiai už tą kelio atkarpą, viršuj kameros kurios nuskaito mašinos numerį net nesulėtinus greičio. Paprastai tas mokestis būna apie vieną eurą, bet jų yra gana daug, gal prie kiekvieno išėjimo. Taip pat reikia pridėti apie 25 centų "aptarnavimo mokestį" kuris atskaitomas kiekvieną kartą kai tavo numeris nuskaitomas - visumoj už naudojimasi keliais gaunasi gana solidi suma. Kažkodėl pagalvojau apie "death by a thousand cuts" - žinoma finansine prasme.  Man ši sistema padarė gana didelį įspūdį, vienintelis trūkumas buvo tai kad jaučiausi visą laiką stebimas - tos kameros (jei tik jos nori) gali nustatyti mano mašinos vietą labai tiksliai ;)

Portugalijos vaizdas yra kiek kitoks nei Castilla y Leon. Lygumas pakeitė nedideli kalnai, atsirado daugiau mažų medžių. Nors ir daugiau žalumos, bet panašu kad žemė ne tokia derlinga kaip toje Ispanijos dalyje iš kurios mes atvykom. Pietum sustojom mažam miestelyje Belmonte - šis miestelis Portugalijoj yra unikalus tuo, kad jame gyvena daug žydų. Iš vis, Iberijos pusiasaly žydai pradėjo gyventi labai seniai - spėju nuo Romos imperijos ar (dar labiau) nuo musulmonų atėjimo laikų. 1492 metais Ispanijos monarchai dėl religijos išvarė žydus iš Ispanijos, bet Portugalijoj jie liko - ir šis miestelis manau yra to liudijimas. Kuo toliau, tuo lengviau suprasti kas vietinėje virtuvėje patinka - taigi užsisakėm vietiniu būdu paruoštą šviežią menkę - kas ispaniškai vadinasi "Bacalao", o portugališkai "Bacalhau". Mmmmm.

Portugalija yra gana maža šalis kuri dažnai lieka didesnės ir svarbesnės Ispanijos šešėlyje. Tačiau tas nereiškia kad Portugalijoje nėro ko pamatyti atvykstant iš Ispanijos. Portugalija irgi buvo jūrinė valstybė kuri turėjo svarbias kolonijas - tarkim Brazilija, Angola, ar prekybinis uostas Macau. Miestelis Sintra kažkokia prasme yra tos kolonijinės praeities atspindys. Tarkim Carvalho Monteiro - portugalų kilmės Brazilijos kapitalistas - 19 amžiaus gale čia pastatė savo vasaros rezidenciją Quinta da Regaleira. Kurį laiką ši rezidencija ėjo iš rankų į rankas (tarkim nuo 1987 iki 1997 japonų korporacija AOKI buvo jos savininkė), kol galiausiai 1997 ją perėmė Sintros savivaldybė ir atnaujinę atidarė turistams. Man ši vieta padarė labai didelį įspūdį - pridedu tik vieną nuotrauką iš šio UNESCO Pasaulio paveldo perlo. Galvojau įdėti daugiau bet supratau kad to įspūdžio vis tiek neperteiksiu. 

Kelionė tęsiasi - dabar mūsų tikslas yra Lagos. Net tas kur Nigerijoj - šiuo atveju važiuojam į Algarvę, pietinį Portugalijos regioną. Lagos reiškia ežerai, ir čia ko gero yra tai kas sieja portugalų įkurtą Nigerijos Lagos ir Portugalijos Lagos - čia daug įlankų, ežeriukų. Matosi labai daug "all inclusive resorts", šalia kurių dažniausiai plėvesuoja keturios ar penkios veliavos - ES, Portugalijos visada ir tada būna kombinacija pasirinktinai - Didžioji Britanija ir Airija arba Britanija ir/ar Vokietija su Olandija. Ko gero tas kažkiek paaiškina šių vietų demografiją. Televizijos kanalai kurie pasiekiami per anteną irgi panašiai - šalia portugališkų yra angliški ir vokiški. Ar dėl turistų kiekio, ar dėl šalies mažumo, beveik visi portugalai gan gerai šneka angliškai. Tokiam kaip aš, kuris nemoka romėnų kalbų (po Ispanijos ar ypač Prancūzijos) - tas viską palengvina. Matosi nemažai infrastruktūros objektų su lentutėmis kurios sako kad tai buvo finansuota iš Europos Sąjungos lėšų. Statybų krizės padariniai taip pat jaučiasi - matosi kad čia taip pat yra nebaigtų statybų, negyvenamų namų.  


video


Aišku būtų sunku nepaminėti priežasties dėl kurios čia visi važiuoja. Tai - pajūris. Krantas yra iš raudono molio kurį per daug metų vandenynas išplovė sukurdamas įspūdingus darinius - grotus, urvus, olas.

Quinta da Regaleira, Sintra - tikrai verta pamatyti. Čia - bokštas kuris eina žemyn - arba šulinys su laiptukais

Lagos pajūris





Footie this week!

Lagos žvejų uostas

Portugalijos rinktinės parduotuvė
Portugalijos keliai - apmokami

Berniukas karalius - Dom Sebastiao. Jam tapus karalium 1568, jis buvo 14 metų



Tuesday, August 18, 2015

Fermoselle, Ispanija

Tęsiasi mūsų kelionė Ispanijoje. Didžiumą dalį laiko leidžiam Salamankoj kur mūsų mergaitės lanko ispanų kalbos pamokas, bet pasinaudojame proga pasidairyti aplinkui. Visumoj Castille y Leon provincija yra išsidėsčiusi tokiam tarsi dubenyje, kurio kraštai yra įrėminti kalnais. Kalnai yra natūrali riba tarp provincijų ar valstybių. Tas dubuo yra truputį aukščiau nei kitos provincijos, todėl čia yra truputį vėsiau nei galėtum pagalvoti. Dabar yra rugpjūčio vidurys, bet temperatūra sakyčiau visai normali - apie 24 C.

Kadangi mes nemėgstam "turistinių" vietų, tai šiandien pabandėm nuspręsti kur apsilankyti - dūrėm pirštu į žemėlapį ir pataikėm į mažą miestelį kuris vadinasi Fermoselle. Tas miestelis yra iš pažiūros gražioje vietoje - pro šalį teka upė El Tormes (ta pati kuri kerta ir Salamancą), o visai netoli vakaruose yra Portugalija. Vieta pasirodė įdomi, todėl nusprendėm ten ir važiuoti. 

Kelionė iš Salamankos į Fermoselle yra apie 60km, kas suteikia puikių progų pasidairyti aplink ir susipažinti su Castille y Leon provincijos kraštovaizdžiu. Iš pradžių buvo lygumos, ganyklos, keletas saulėgrąžų laukų, tačiau artėjant prie "dubens" krašto vaizdas pasikeitė - kelias pradėjo vingiuoti, iš pradžių leistis o paskui kilti aukštyn. Visumoj gamta gana skurdi, žolė sausa, medžių gana nedaug ir jie gana žemi. Ant kalno šlaitų yra tokios terasos, kur tie medžiai auga. Pagalvojom kad tai gali buti laukiniai alyvmedžai, bet nebuvom tuo tikri. Panašu kad tos terasos buvo suformuotos prieš kokį šimtą ar daugiau metų kada žmonės dar dirbo šią žemę. Ant kalno buvo mūsų kelionės tikslas - Fermoselle. Paparkavę mašiną, patraukėm į centrinę miestelio aikštę kuri beveik kiekviename man žinomam Ispanijos mieste vadinasi "Plaza Mayor" - t.y. Pagrindinė aikštė (Įdomumo dėlei - Telšiuose kiek pamenu pagrindinė aikštė buvo vadinama Turgaus aikšte, taigi yra šioks toks skirtumas pagal tai kokią funkciją žmonės šiai aikštei priskirdavo). Miestelis buvo papuoštas, gatvėse matėsi gana daug ispaniškai kalbančių žmonių, kurie sėdėjo prie restorano ar baro staliuko gatvėje ar viduj ir kiek pastebėjau gėrė alų. Visai netikėtai paaiškėjo kad šioje Plaza Mayor dažnai vyksta koridos - keletas jau buvo praeitą savaitę, o viena ar dvi bus ir šį savaitgalį. Šiaip koridos Ispanijos didesniuose miestuose nebevyksta, bet kad jos vykdavo nėra jokios abejonės. Tarkim viena iš Salamankos pagrindinių gatvių vedančių į Plaza Mayor vadinasi Calle Toro - Tauro ar Buliaus gatvė. Spėju prieš kokį penkiasdešimt ar šimtą metų būtent šia gatve buliai eidavo į kovą su žmogumi.

Koridos idėja pasirodė svari, taigi tam kad ją geriau pasverti užsukom į restoraną kuris dėl pietų meto buvo pilnas žmonių. Kadangi nesam dideli ispaniškos virtuvės žinovai, užsisakėm "menu del dia", kuris vienam žmogui kainavo 10 Eurų ir susidėjo iš vyno, dviejų patiekalų ir deserto. Mano atveju maistas buvo paprastas bet sotus - aš pasirinkau salmorejo (sriuba), tris kiaulienos kepsniukus su bulvėm ir sezoninius vaisius (figa, slyva ir kriaušė). Raudonas vynas buvo patiektas moliniame ąsotyje kartu su buteliu šalto gazuoto vandens atskiedimui. Gėrimas buvo gaivus.

Nusprendėm kad į koridą neisim. Kažkaip nesijautė teisinga remti tradiciją kuri padaro šventę iš nelygios žmogaus ir gyvulio kovos.

Pridedu keletą nuotraukų iš šio įdomaus miestelio. Kaip sako kiniečiai - vienas paveiksliukas pasako daugiau nei šimtas žodžių ;)

Fermoselle

Gatvė

Plaza Mayor, aukštai mediniai suolai

Monumental Corrida

Kambarys su vaizdu

Ir buliui reikia sėkmės

Kai kada sienos svyra ...

Tvoros

Tuesday, August 11, 2015

Au revoir France, Hola España


Mūsų kelionė tęsiasi Salamankoj. Čia yra vienas iš seniausių Europos universitetų - Universidad de Salamanca - kuris buvo įkurtas 1218 metais kaip atsvara universitetams Oxforde, Bolonijoj ir Paryžiuj. Ispaniškai kalbančio pasaulio žmonės - Miguel Cervantes, Hernan Cortez, Cristobal Colon - yra siejami su šiuo universitetu. Man įdomu yra tai, kad užmiršti senovės graikų ir romėnų raštai sugrįžo į Europą per maurus kurie valdė dalį dabartinės Ispanijos. Tuo metu kai kai vandalai sugriovė Romą ir visi civilizacijos pasiekimai persikėlė į Konstantinopolį, nauja ir stipri musulmonų religija perėmė daug ką iš to kas buvo "rytinėje" Romos imperijos dalyje. Dabartinė Ispanija ir Portugalija yra tai kas liko po to, kai maurai suskaldė buvusią vizigotų imperiją, sukūrė nuostabią civilizaciją ir prarado ją krikščionių armijoms (Reconquista). Ispanijoj susipina įvairios kultūros ir įvairios įtakos sukurdamos nuostabų ornamentą. Žydai, musulmonai, krikščionys; arabai, keltai, vizigotai, romėnai - visi čia paliko savo pėdsaką.

Miestas - nors ir senas - yra labai tvarkingas ir švarus. Žmonės draugiški ir gana dažnas moka angliškai. Labai keista matyti tiek mažai žalumos - gatvės, namai - viskas pastatyta iš vietinio rausvo ar rausvai gelsvo akmens. Tas akmuo yra gana minkštas - tas senovės statytojams leisdavo sukurti nuostabius pastatų fasadų papuošimus. Kaip ir daugelyje labai senų miestų, čia pro miestą teka upė - tokiam karštam ir sausam klimate ko gero miestas ne prie vandens negalėtų išlikti.

Caracassone pilis, France

Prancūzijos flamandų alus

Nėra šaltibarščių? Ispanai turi sprendimą - gazpacho ;)

Plaza del Corillo, Salamanca

Salamancos vaizdelis

Monday, August 3, 2015

Prancūzija


Kaip minėjau, į Prancūziją atvažiavom iš Olandijos per Belgiją ir Liuksenburgą. Ir ko gero reikia pasakyti kad ši kelionė pati savyje buvo gyva istorijos pamoka. Kaip buvau minėjęs anksčiau, Žemumų šalys (daugmaž kas dabar yra Benelux'o šalys) skilo į dvi skirtingas dalis. Šiaurė tapo protestantiška, o dabartinė Belgija ir Liuksemburgas – liko katalikiški. 16 amžiuje olandiškai šnekantys žmonės liko abiejose skilimo linijos pusėse, ir jie identifikavo save pagal religiją, o ne pagal kalbą.

Kažkuo primena Kauno kraštą 19 amžiuj. Norman Davies knygoje “God's Playground” duoda tokią citatą:

“Ethnographers who tried to investigate the area in a scientific manner encountered many baffling contradictions. An oral researcher, interviewing the local shoemaker in a village near Kaunas (Kowno) in 1885, recorded a most revealing conversation:
-What tribe do you belong to?
-I am a Catholic.
-That’s not what I mean. I’m asking you whether you are a Pole or a Lithuanian.
-I am a Pole, and a Lithuanian as well.
-That is impossible. You have to be either one or the other.
-I speak Polish, the shoemaker said, and I also speak Lithuanian.
And that was the end of the interview.”


Taigi palikę Olandiją atvykom į labai gražų flamandų miestelį Mechelen. Iš vis, šioje pasaulio daly įspūdis toks, kad į kokį miestelį benuvyktum, rasi puikiai išlaikytą viduramžių senamiestį ir gerai sutvarkytą infrastruktūrą. Daug atvirutės vertų vaizdų.

Gretikeliai Belgijoj/Liuksemburge geri, bet poilsio aikštelės paliko labai nekokį įspūdį. Kažkodėl čia, skirtingai nuo Prancūzijos tualetai visur buvo apmokami (pusė euro reikalui prispyrus). Ne tik tai, bet ir įleidimo į tualetą automatas ne visur veikė, taigi aikštelėse kur šalia krūmai kai kas nusprendžia pataupyti. Kažkoks nelabai civilizuotas vaizdas. Liuksemburgą tik pralėkėm, pro langus matėsi daug gamyklų ir industrijos.

Įvažiavus į Prancūziją pramoninės veiklos požymių pradėjo mažėti. Kitoks jausmas nei Olandijoj – panašu kad žmonės anksčiau baigia darbą (gal apie 4), ir viskas – įskaitant ir parduotuves kurios pardavinėja pirmos reikmės prekes, t.y. maistą – sekmadieniais uždaryta. Pakito maisto parduotuvių asortimentas. Jei Olandijoj labai geras pieno produktų ir alaus pasirinkimas, čia ypatingai daug vyno ir brie, mozarella sūrio. Vyno kainos prasideda nuo 2 eurų, taigi pigaus vyno butelis kainuoja maždaug tiek kiek ir Coca-colos. Vyną pirkom šiek tiek brangesnį, taigi apie 2 eurų vyno kokybę nuomonės neturiu. Vaikai kelias dienas valgė tik petit pain au chocolat – bandeles su šokoladu bei lietinius blynelius – crêpes.

Visumoj susidarė įspūdis kad Prancūzijoj (panašiai kaip ir JAV) gali rasti ir visiško skurdo (matėm benamių palapines brūzgynuose), bet gali rasti ir labai išsyvysčiusių vietų. Kiek supratau iš pokalbių su vietiniais, yra miestai iš kurių jaunimas išvažiuoja ir miestai tuštėja. Pats buvau įsitikinęs kad Colmar'e dvi minutės už senamiesčio ribos beveik nesimato žmonių, bet man buvo keista, kai buvo paminėtas Lille. Nors prancūzai labai mažai šneka angliškai, matosi kad amerikietiškos greito maisto kompanijos turi ką parduoti – matėm Subway, McDonalds, Kentucky Fried Chicken (KFC). Visiškai neatitinka mano stereotipų – gurmanų šaly greitas maistas! ;)

Pabaigai - keletas nuotraukų

Mechelen

Annecy


Naujas tiltas Montpellier - gana graži struktūra

Ką imti?

Friday, July 31, 2015

Alpės

Jau kuris laikas nerašiau, nes gana daug keliavome ir kažkaip sunku buvo rasti laiko surinkti mintims. Išvykę iš Colmar'o mes patraukėme į Prancūzijos Alpių regioną Morzine-Avoriaz kuris yra visai ant sienos su Šveicarija. Kadangi tiesiausias kelias ėjo pro Šveicariją, tai pro ten ir patraukėm.

Keletas minčių apie Šveicariją. Man pasirodė kad šalis puikiai išnaudoja savo kaip turistinės/tranzitinės šalies statusą. Įvažiuojant į šalį yra greitkelių mokestis - 43CHF (maždaug tiek pat eurais) kuris galioja iki metų galo. Jei pastoviai važinėji į Šveicariją, tai nieko tokio, bet jei esi toks turistas kaip mes (mes kirtome Šveicariją tik vieną kartą, ir šias metais ten nebesilankysim), gaunasi kad subsidijuoji Šveicarijos kelius. Kitas atvejis buvo mokant parduotuvėj su kredito korta. Kredito kortos aparatas pateikė kainą dviem valiutomis - CHF ir Euro. Pasirinkus Euro, už išvertimą prideda 3% mokestį, ir tas aišku yra parašyta ant kvito jau atlikus transakciją. Žodžiu, Šveicarai moka skaičiuoti savo pinigus ;)

Pati šalis labai tvarkinga ir viskas veikia. Užsukom į kalnų miestelį Interlaken - tai gana turistinė vieta, matosi daug musulmonių su skaromis, amerikiečiai, turistai iš Azijos. Vietiniai žmonės kalba su tam tikru vokiečių kalbos akcentu, kuris man gana gerai pažįstamas iš Marc Faber - jis netgi kalbėdamas angliškai ta akcentą išlaiko ;)

Interlaken

Lentelė ant kalno

Kaimas prie Interlaken


Sekanti kelionės dalis buvo kalnų slidinėjimo vieta Avoriaz, Prancūzijoj. Nuostabi vieta, viskas gražiai sutvarkyta, oras geras - turėjom keletą dienų puikių išvykų į kalnus.

Avoriaz

Avoriaz nuo kalno

Swiss Alps or French Alps?