Monday, September 18, 2017

Globali Lietuva ar Pilietinė Valstybė?

A. Zuoko nuomonė, kuria manau reikia pasidalinti yra čia. Nesmagu kartotis bet Lietuva pasuko siauro nacionalizmo ir tautiškumo keliu. Jausmas kad šalyje nėra vietos kitiems. 

Norom nenorom prisimeni jau daugiau kaip priš šimtą metų buvusį "tautų pavasarį" ir jį lydėjusį nacionalizmą. Lietuva buvo gana atvira iš kitur atvykusiems - tarkim L. Karsavinas, J. Eretas, A.E.Senn'o šeima. Užtenka trumpam pažvelgti į tarpukario laikraščius kad suprastum kad tarpukario laikraščio skaitytojui skirtingai nuo posovietinio angliškų vardų nereikėjo transkribuoti lietuviškomis raidėmis - ta tradicija beje yra išlaikyta išeivijos lietuvių spaudoje. Gaunasi kad tarpukariu buvo daug mažiau suvaržymų nei dabar.

Hipotetinė situacija kada anglo sutuoktinio pavardė yra tarkim Mr. Queen, tada jo žmona - jei ji nenori atsisakyti Lietuvos pilietybės ir nori išlaikyti lietuvišką pasą - ant lietuviškų dokumentų tampa Mrs. Kvyn? Čia tai ką buvęs Konservatorių užsienio reikalų ministras p. A. Ažubalis vadino Lietuvos vidaus reikalu? Tikrai?

Gana įdomiai apie lietuvybę, dvigubą pilietybę ir panašius dalykus rašo Mark Adam Harold čia. Rašinėlis labai teisingai pavadintas "Globali Lietuva ar Pilietinė Valstybė?"

Kitas straipsnelis yra R.Kuodžio pokalbis apie laimės ekonomiką ir kitus panašius dalykus. Principas tas, kad laisva rinka nėra "free for all", t.y. besisteminis laukinis kapitalizmas kur stipresnis mano, kad tai yra jo teisė siekti ir gauti asmeninę naudą tuo pačiu paminant ar nesiskaitant su silpnesnių visuomenės narių teisėmis bei interesais. 

Sisteminiai suvaržymai, įstatymų nesilaikymo (ne)priežiūra, jausmas kad vieni gali, o kiti ne, o valstybė daro labai mažai, pakerta pasitikėjimą valstybe ir norą dirbti jos labui. Žmogus jaučia kad jis nėra iš esmės laisvas, o yra tarsi biurokratinio aparato valdinys neturintis jokių šansų net ir akivaizdžiausiose situacijose. Bijau kad situacija yra kritiška - per daug žmonių jau nusivylė savo valstybe.

Manau kad partijoms reikia baigti žaisti partines kovas. Laikas pradėti dėti prioritetus pagal tai, kas gerai Lietuvai, o ne pagal tai kurios partijos čia pasiūlymas.

Friday, July 21, 2017

Mont Blanc

Šią vasarą nusprendėm įkopti į aukščiausią vakarų Europos kalną - Mont Blanc. 4810 m kalno viršūnė yra Prancūzijoj, beveik ant taško kur susikerta Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos sienos. Europoje už jį aukštesnis yra tik Elbrus Kaukaze - beje šis kalnas yra veik ant Azijos ir Europos ribos. Palyginimui Lietuvos aukščiausia kalva yra 294 m Aukštojas, Šatrijos piliakalnis yra 228 m. 

Mūsų kelionė susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis yra skirta aklimatizacijai ir pripratimui prie aukštumų. Tai yra būtina dalis nes tie kurie apie tai nepagalvoja dažnai suserga aukštumų liga ir turi atsisakyti kopimo. Ši liga pasireiškia pykinimu, galvaskaudžiu, silpnumu. Todėl iš pradžių kopiame į aukščiausią Italijos kalną - 4061 m Gran Paradiso. Atvykę iš Italijos pusės į to paties pavadinimo nacionalinį parką, per 2-3 valandas užkopiame iki mūsų poilsio vietos - 2750 m Federico Chabod prieglaudą.


Ibex

 Žodis 'prieglauda' (ital. 'rifugio') ko gero nelabai tiksliai aprašo šią vietą - tai tikrai patogus pastatas su valgykla, tualetais, prausyklomis ir dviaukstemis lovomis. Valgykloje mes jau turime užsakytą vakarienę ir pusryčius. Šalia pastato yra tyro vandens šaltinis. Kitai dienai suplanuotas kilimas nuo 2750m iki 4061m bei grįžimas prieglaudon. Keliamės 4 val ryto ir kopiame į kalną. Aukštyn kopimas trunka apie 6 valandas, prasidėjus sniegui reikalingos "katės", o pačiam gale ir lipimas į uolas naudojant virves. Grįžti galima per porą valandų. Belipant ir bevaikštant po kalną pasišneku su mūsų gidu. Man aklimatizacija praeina puikiai - beveik nepykina, jaučiasi nuovargis bet viskas normos ribose. Nuomoti alpinizmo batai gana patogūs, nepritrina pūslių. Gal tai dėl to kad aš naudojau dvi poras kojinių - labai plonas (liner socks) ir tada storas?


Gran Paradiso




Antram etapui ruoštis dienai grįžtam į turistinį miestelį Chamonix. "Baltą kalną" šturmuosim iš ten. Vikipedija teigia kad kasmet ant kalno žūsta apie 100 žmonių, o iš vis čia yra žuvę tarp 6000 ir 8000 alpinistų - kas yra daugiau nei ant bet kurio kito kalno. Mūsų grupei buvo paaiškinta kad priežastis tam yra paprasta - šis kalnas yra prieinamas nuo slidinėjimo keltuvų ir labai daug tam nepasiruošusių žmonių bando į jį įlipti. Yra buvę atvejų kada mėgėjai bandė lipti aukštyn į "couloir du goûter Mont-Blanc" - tai toks ravas kur priklausomai nuo oro sąlygų kyla akmens griūtys. Kartais prieglaudos būna pilnai rezervuotos bet mėgejai alpinistai vistiek bando į jas patekti. Palyginimui, į Everesto bazinę stovyklą 5150 m aukštyje reikia eiti (ne kopti) 10-12 dienų! Kartais prie Mont Blanc prieigų būna policija kuri prašo kiekvieno einančio trasa parodyti rezervaciją nakvynei. Mūsų maršrutas vadinasi Voie Des Cristalliers ir rezervacija yra prieglaudai kuri vadinasi Tête Rousse (pranc. Raudona galva) ir yra 3167 m aukštyje. Planas yra per vieną dieną iš Tête Rousse pakilti į Mont Blanc viršūnę ir tada sugrįžti. Įveiktas aukštis daugiau kaip 1.5km (4810-3167=1642m), visa kelionė į abi puses apie 20 km.  Pakilimui skirsim apie 7 valandas, grįžimui apie 4 valandas. Pridedant poilsį, žygis bus 11-12 valandų. Pavargus kiekvienas gramas pasidaro našta, todėl labai svarbu neimti nieko kas absoliučiai nebūtina. Todėl imam tik būtiniausius daiktus, pusantro litro vandens, kažką užkąsti.

Išvykstame su Les Houches keltu, po to persėdam į Tramway du Mont-Blanc ir keliaujam iki paskutinės stotelės 2362 m Nid d'Aigle. Iki 'Raudonos galvos' apie 800 m vertikalaus kilimo, kurį mes įveikiam per kokias 3 valandas. Čia laukia poilsis, vakarienė ir pasiruošimas rytojaus žygiui. Tête Rousse prieglauda yra labai prasta palyginus su anksčiau matyta Federico Chabod. Čia nėra vandens nusiprausimui, miegojimo sąlygos ir maistas daug prastesnis. Geriamas vanduo - 6 eur už 1.5l. Bet kadangi einu ne į prieglaudą, o į kalną tai ko gero negaliu skųstis ;) Į šturmą kylam 1:30 val ryto. Pirmas etapas yra kilimas nuo Tête Rousse (3167 m) iki Goûter prieglaudos (3863 m). Tai trunka 2-3 valandas ir yra viena iš sunkiausių ir sudėtingiausių šios dienos maršruto dalių. Tai yra praėjimas pro couloir ir po to sekantis lipimas į 50-70 laipsnių statumo uolą kurios aukštis yra maždaug 600 m. Į Goûter prieglaudą neužsukam - einam toliau nes norim grįžtant praeiti pro couloir iki 14 val - dar labiau įsidienojus oras sušyla ir padažnėja akmens griūtys. Spaudžiam, nes žinom kad bus nesmagu jei pataikys koks lagamino dydžio 70 km/h greičiu atlekiantis uolos šmotas. Dabar sąlygos kardinaliai kitokios - vietoj to kad lipti į uolas, užsidedam "kates" ir einam ledo kuris dengia kalną paviršiumi, statumas įvairus bet sakyčiau maždaug 45 laipsniai. Ledo kirstukas pakeičia vaikščiojimo lazdas. Oras puikus, sutinkam grupeles grįžtančių nuo kalno žmonių. Jie apsistoję Goûter prieglaudoje, taigi jiems anksti ryte nereikėjo praieit couloir bei lipti į uolos sieną. Lipimas tęsiasi ilgai - gal apie 4 valandas. Kyla saulė, žemiau matosi debesys ir kiti kalnai, pučia vėjas. Jaučiasi didelis nuovargis, bet galiausiai mes pasiekiam tikslą ;)




Mont Blanc


Monday, June 19, 2017

Lukiškių aikštė

Kai galvojau kad viskas jau visai neblogai išspręsta (https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/naujasis-lukiskiu-aikstes-projektas-gyvybes-medzio-simbolika-ir-daugiau-kietosios-dangos-929-626129) ir nuspręsta staiga išlindo Vyčio maketas (https://www.15min.lt/galerija/lukiskiu-aiksteje-pastatytas-popierinis-vytis-123680#galerija/123680/3129306).

Mano supratimu Vytis - su visa pagarba mūsų valstybei ir istorjiai - šiuo atveju būtų  anachronizmas, atspindintis pasenusias (geriausiu atveju 50 metų senumo) skulptūrines bei istorines koncepcijas. Modernus menas ir viešūjų erdvių tvarkymas jau seniai nuėjo nuo monumentų statymo.  Nesuprantu kodėl rengiami konkursai o paskui statomas Vytis?

Wednesday, April 12, 2017

Mintis šiai dienai

“Historians are to nationalism what poppy-growers in Pakistan are to heroin-addicts: we supply the essential raw material for the market.”


―Eric Hobsbawm

Tuesday, March 14, 2017

puikus K. Sabaliauskaitės rašinėlis

yra čia.

"Vienas didžiausių pasaulio poetų, kuriuos pagimdė jam už sveikatą buvusi brangesnė Lietuva, šiandien labiau gerbiamas pasaulyje, nei tokioje jam nedėkingoje Tėvynėje, su Nikolajaus Novosilcevo aršumu persekiojančioje jo pavardės rašybą. Jie nebegali, kaip Novosilcevas, fiziškai įkišti už Lietuvos laisvę kovojusio poeto į kalėjimo celę Bazilijonų vienuolyne. Nebegali, bet nors parodys, kas čia šeimininkas, tarsi kalbos ochrankos policininkai perrašydami šventą Lietuvos dainiaus pavardę pagal savo mentalinio kalėjimo celės taisykles."
...
"Mums reikia bijoti ne X, Q ir W, ne lotyniškų raidžių, kurios Lietuvoje, atėjusios kartu su raštu, vienuolijomis ir universitetu, gyveno nuo amžių, ir net ne svetimų kultūrų. Mums labiausiai reikia bijoti savo pačių nekultūringumo ir mankurto kepurėlės suluošintos, išprievartautos aukos traumos, kai išprievartautasis pats tampa prievartautoju, nes vėliau pasitenkinti gali tik gėdingai išprievartaudamas kitą. Mums reikia bijoti totalitarinės prievartos savo piliečiams – kad neva normalu biurokratui ir valstybei perkrikštyti tą, kurį tėvai ir Viešpaties sakramentas pakrikštijo."

- K. Sabaliauskaitė

Thursday, March 2, 2017

Kaip laimėti rinkimus

Šveicarijos žurnalas keistu pavadinimu "Das Magazin" (t.y. lietuviškai žurnalo pavadinimas būtų "Žurnalas" - kiek pamenu J.Erlickas irgi buvo parašęs knygą pavadinimu "Knyga" ;)) padarė labai įdomų tyrimą apie Trump'o ir Brexit'o sėkmę.

Tyrimą pasigavo vokiečių bei rusų žiniasklaida - rusiška versija yra čia. Labai rekomenduoju paskaityti.

Straipsnis rašo apie Big Data ir kaip tai rinkimams panaudojo britų firma vardu "Cambridge Analytica".

Esmė ta, kad kiekvienas "like" feisbuke labai daug pasako apie žmogų. Dirbtinio intelekto programos puikiai nustato žmogaus asmenybės tipą ir pan  ir paskui sugeba tai panaudoti rinkiminėje kompanijoje sukurdamos tik tam žmogui skirtą reklamą. Pvz. jei programa žino kad jūs mėgstat Clinton bet neapkenčiat kokio nors vieno bruožo, jums būtinai tas bruožas bus vis pateikiamas.

Pabaigai citata iš rusiško šaltinio:

<<Модель оказалась настолько хороша, что стало возможным предугадывать ответы испытуемого на определенные вопросы. Опьяненный успехом, Козинский продолжал: скоро модель смогла лучше узнавать личность после десяти изученных лайков, нежели его коллеги по работе. После 70 лайков — лучше, чем друг. После 150 лайков — лучше, чем родители. После 300 лайков — лучше, чем партнер. С еще большим количеством изученных действий можно было бы узнать о человеке лучше, чем он сам. В день, когда Козинский опубликовал статью о своей модели, он получил два звонка: жалобу и предложение работы. Оба звонка были из компании Facebook.>>