Tolimais 1992 metais Billo Clintono rinkiminės kompanijos strategas James Carville nukalė frazę "It's the economy, stupid!". Sunku tiesiogiai išversti nepamentant esmės, bet ko gero galima sakyti taip "Ekonomika yra svarbiausia, kvaily!". Tais metais rinkiminė kompanija vyko prieš prezidentą H.W. Bushą (G. Busho tėvą), kurio valdymo metu vyko karas Kuveite. Clintonas norėjo sutvarkyti ekonomiką, sveikatos apsaugą ir išjudinti valstybę iš tam tikro sustingimo. Jam tai pavyko, ir nepaisant skandalo su Monica Lewinsky daug kas jį laiko vienu iš sėkmingiausių prezidentų.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl kad išmintingi žmonės mokosi iš kitų, nelabai išmintingi mokosi iš savo klaidų. Kvailiai nesimoko net iš savo klaidų. Šiuo požiūriu, žmonės kurie studijuoja istoriją gali pateikti daug labai gerų įžvalgų, kurios gali padėti išvengti klaidų ateityje. Kas liečia Lietuvą, jos politiką, ir ateinančius rinkimus, verta pažiūrėti ir įvertinti sprendimus, ir pagalvoti apie tai, kokius žmones norėčiau matyti valdžioje, kas mano manymu darytų Lietuvai naudingus sprendimus, o kas ne.
Pradėsiu nuo Lietuvos politinės sąrangos. Mano manymu, ji ydinga dėl keleto priežasčių, iš kurių galima išskirti dvi.
Pirmoji ir ko gero ne tokia svarbi priežastis yra per didelis Seimas. Apie tai jau buvau rašęs anksčiau. Esmė ta, kad didesnis seimūnų kiekis nepadaro kad valstybė būtų geriau valdoma, greičiau atvirkščiai. Seimūnai prisigalvoja visokių veiklų kurios nėra susietos su įstatymų leidyba bet labiau su politikavimu kuris nenaudingas valstybei ar jų pačių partijai. Paimkim vieno iš konservatorių koriefiejų A. Ažubalio inicijuotą parašų rinkimą kad panaikinti jo paties partijos priimatą ir remtą trijų lotyniškų raidžių x, w,q spausdinimą Lietuviškuose pasuose ir dokumentuose. Asmeninės ambicijos, noras atkreipti į save dėmesį, pigus populizmas dažnai ima viršų. Kaip buvęs užsienio reikalų ministras, jis turėtų žinoti kad nėra Europos šalies (išskyrus Latviją), kuri to nedaro. Ir kad daug žmonių bus dėkingi už tai.
Antroji priežastis yra rinkiminė sistema. Lietuvoje pusė Seimo išrenkama balsuojant už konkretų Seimo narį (vienmandatis balsavimas), o kita pusė Seimo išrenkama balsuojant už partiją (daugmandatis balsavimas). Balsuojant tokiu būdu, vienas ir tas pats žmogus gali būti įrašytas ir vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Tarkim turim labai populiarų politiką kuris yra daugiamandačio sąrašo viršuje bet taip pat dalyvauja ir kaip vienmandatininkas. Jei jis laimi kaip vienmandatininkas, jis iškrenta iš daugiamandačio sąrašo, užleisdamas vietą esantiems žemesnėse pozicijose. Bet balsavimo metu rinkėjas to nežino, jis iš principo balsuoja už vienmandatį kandidatą ar už daugiamandačio sąrašo viršuje esančias žinomas pavardes. Manau dėl šios priežasties prezidentas V. Adamkus minėjo kad jo manymu Lietuvoje turėtų būti tik vienmandatiniai rinkimai. Nuo savęs galiu pridėti, kad galbūt reiktų bent jau atskirti sistemas - jei dalyvauji vienmandačiuose rinkimuose, negali būti daugmandačiuose sąrašuose ir atvirkščiai. Panašiai yra JAV - žmogus negali balotiruotis tuo pačiu metu ir į Atstovų rūmus ir į Senatą.
Einant logine grandine tolyn, Lietuvos partijos tarpusavyje skiriasi ne taip jau ir stipriai. Svarbu yra žmonės kurie moka formuluoti savo mintis ir apginti savo nuomonę. Partijų gretose pilna 'perbėgėlių', kai tarkim konservatyvus visomis prasmėmis valstietis pasidaro LGTB+ remiančiu liberalu, ar socialdemokratas patampa konservatoriumi.
Taigi, per sekančius rinkimus aš nežiūrėsiu į partijas. Ieškosiu asmenybių. Asmenybių, kurios galbūt mokosi iš kitų klaidų ir kurios sugeba padėti asmenines ambicijas į šalį bendro labo vardan.
Bet ateityje, gal ir remčiau pasiūlymą sumažinti Seimą paliekant tik vienmandatininkus ?;)
