apie atbėgėlius

rašysiu trumpai ir glaustai. Visų pirma, tiems kas nežino, už S. Tichanouskajos priglaudimą ir paramą Baltarusijos opozicijai Lukašenka viešai prieš kameras pasakė kad jis užtvindys Lietuvą pabėgėliais ir narkotikais. 

Neilgai trukus, Lietuvos teritorijoje, netoli nuo sienos su Baltarusija pradėjo atsirasti labai daug atbėgėlių, labai daug iš Irako, bet taip pat iš nestabilesnių Afrikos šalių. 

Kaip aš vertinu situaciją? Nelabai gerai. Vidaus reikalų ministrės darbas ir komunikavimas ("koncentruotos stovyklos") palieka norint geriau. Prezidentas tyli. Užsienio reikalų ministro vizitas į Iraką priveda prie to kad skrydžių skaičius iš Bagdado į Minską padvigubinamas. 

Minskas siūlo irakiečiams "skiepytis" Baltarusijoje, ir tuos žmones jų pačių noru paverčia režimo įrankiais - atvykusius į Baltarusiją, juos organizuotai surenka ir atveža prie Lietuvos sienos. 

Tai jau yra karas. Karas kitoje formoje - be kulkų ir bombų - kai šalyje nestabilumą ir sumaištį atneša ne žalieji, bet rudieji žmogeliukai. Tarp jų esu tikras yra keletas patreniruotų kurstytojų, kurie gal yra Lukašenkos režimo apmokomi ir apmokami. Kaip gintis?

Priimant visus, jie visi pabėgs į "turtingą" Europos dalį. Kaip ir blogas sprendimas. Baltarusija atgal jų nepriima. Jų ilgai palapinėse arba žiemą apyšaltėse mokyklose nepalaikysi - tuose kraštuose iš kur tie vargšai atvyko šaltis yra nežinoma ir nepatirta sąvoka. Manau žiemą srautai turėtų savaime nuslūgti. Įdomu, ar tos palapinės pritaikytos žiemos sąlygoms?

Įdomu, kokį kelią pasirinks mūsų vyriausybė -  man tai bus lakmuso popierėlis parodantis jų organizacinius ir komunikacijos sugebėjimus. Vyriausybė ir Seimas dabar kontroliuoja įstatymų vykdymą ir leidimą, ir visi žino kurios partijos ką delegavo.  

P.S. čia įdomus V. Laučiaus straipsnelis

"Kur kas paprasčiau, smagiau ir pigiau – vykdyti „vertybinę užsienio politiką“, t. y. garsiai rėkti ir tampyti oponentą už tarakono ūsų. Ir šitaip jaustis eterio didvyriais, kol prasideda krizė. O kai prasideda krizė, vėl galima rėkti: šįkart – apie hibridinį karą prieš Lietuvą."

-V. Laučius

muzika šiai dienai

 

Kas yra lietuviai?

 įdomi diskusija apie tai, kas yra lietuviai.

Apie korporacijas ir pinigus

 Pasaulyje vyksta daug pokyčių. Vienas iš naujesnių pokyčių yra internacionalinių korporacijų atsiradimas. Prieš maždaug 200 metų, buvo galingos valstybės, feodalai, ar prekybinis/industrinis elitas. Valstybė (su mažomis išimtimis, tarkim Dutch West Indies company) buvo tas darinys kuris buvo pats galingiausias ir kuriam negalėdavo prilygti joks prekybininkas. 

Maždaug prieš 100-150 pradėjo rastis naujas darinys - korporacija. Šiais laikais jau yra susikūrę daug korporacijų, kurių generuojamas pelnas yra didesnis nei daugelio valstybių vidaus produktas; tos korporacijos jau yra galingesnės nei kai kurios valstybės. Kas dar įdomiau, valstybės viduje galiojantys įstatymai korporacijoms netaikomi. 

Gaunasi keistas paradoksas - žmonės norėjo laisvės, sukūrė demokratiją ir vienas kitą atsveriančias galias (įstatymų leidyba, vykdymas ir teismai) ir bandė įstatymiškai užtikrinti lygias teises visiems ir kiekvienam. Tačiau korporacijose nieko tokio nėra.  Nei žodžio laisvės, nei demokrationio valdžios rinkimo ir pan. Dažnai korporacija veikia ne taip skirtingai nei kokia autoritarinė šalis - valdanti žmonių grupė nusprendžia kas ir kaip bus daroma ir ne visada svarbiausias yra viešasis gėris ar interesas (prisiminkim GRIGEO). Nedemokratiškai valdoma korporacija gali kontroliuoti spaudą ir televiziją ir visai sėkimgai įtakoti šalyje vystančius "demokratinius" procesus. 

Taigi, ko gero galima sakyti kad A. Smitho aprašyta "nematoma rinkos ranka" sukuria sąlygas atsirasti korporacijoms kurios pagal dydį gali pranokti kai kurias valstybes bet kurioms taikomi visai kiti standartai - korporacijos viduje niekas nelaukia nei demokratijos, nei žodžio laisvės ir pan. Facebook tave gali užblokuoti dėl to kad per dažnai postini, o Twitter gali suspenduoti net JAV prezidentą - ir tam nereikia jokio teisminio ar administracinio proceso. 

Man kažkodėl atrodo kad Laisvės partija, o gal ir kitos į libertarizmą linkusios partijos yra iki galo nespuratę (didelio) kapitalo ir visuomeninio intereso tarpuveikos ir sąveikos.  Iš to ką kai kurie iš jų kalba, gali suprasti kad jie mano, kad kapitalas ir korporacijos pelno siekis išspręs visas problemas. Aš su tuo negaliu visiškai sutikti ir ko gero labiau būčiau linkęs prie Skandinaviško modelio kur visuomenė/valstybė aklai nepasitiki kapitalu.

Pabaigai pridedu video kur Michael Sandel diskutuoja kas gali būti įvertinama pinigais, kas gali būti perkama ir parduodama, o kas ne; kur yra riba. Gerų Mindauginių ;)