Joseph Campbell ir mito galia

Joseph Campbell yra puikus mitų tyrinėtojas kuris parodo kad visose religijose bei visuomenėse galima atrasti tas pačias temas, einančias atgal tūkstančius metų. Gimęs kataliku, savo gyvenimo kelionės ir tyirinėjimų pasėkoje jis kažkiek atitolo nuo krikščionybės (jo citata apie Daisetz Suzuki kur šis Zen Budistas esą pasakė - cituoju iš atminties - "žmogus prieš gamtą, vyras prieš moterį, žmogs prieš žmogų, gėris prieš blogį - labai juokinga religija"). Budizmas ir dar senesnės Rytų religijos (Upanishads) viską daugiau mato kaip vienumą, kaip bendrą visumą, kuri yra ne kovoje bet tarpusavio žaisme. 

Nepriklausomai nuo kultūros ir laikmečio, visi mitai turi herojų, kuris atlieka tam tikrus žygdarbius. Gal ir todėl George Lucas kurdamas savo "Žvaigždžių karus" padarė Josephą Campbellą savo konsultantu ;)

JAV labai įtakingas žurnalistas Bill Moyers padarė puikią pokalbių seriją su šiuo nuostabiu žmogumi - galbūt ji jums patiks taip, kaip patiko man.

Esminis skirtumas tarp Baltijos šalių

 Delfi.lt turi labai įdomų straipsnelį apie Baltijos šalių demografiją prieš WWII.  Man buvo įdomi miestų demografija:

"1930 m. didžiausi Lietuvos miestai buvo Kaunas – 105,4 tūkst. (2013 m. – 307 tūkst.), Klaipėda – 38,1 tūkst. (159 tūkst.), Šiauliai – 24,4 tūkst. (107 tūkst.), Panevėžys – 21,3 tūkst. (97 tūkst.), Ukmergė – 11,7 tūkst. (23 tūkst.), Marijampolė – 10,3 tūkst. (40 tūkst.). Latvijos eilė: Ryga – 385,1 tūkst. (2013 m. – 658 tūkst.), Liepoja – 57,1 tūkst., Daugpilis – 45,2 tūkst., Jelgava – 34,1 tūkst. Estijos sąraše: Talinas – 137,8 tūkst. (2013 m. – 392 tūkst.), Tartu – 58,9 tūkst., Narva – 25,1 tūkst., Pernu – 20,3 tūkst. žmonių."

Pagalvokim apie tai: 1930 metais Narva buvo didesnė už Šiaulius ir Panevėžį, o Liepoja, Daugpilis ir Tartu buvo didesni už Klaipėdą. Ryga buvo didesnė nei Kaunas, Talinas, Klaipėda, Šiauliai ir Tartu kartu sudėjus. 

Sovietmečiu A.Sniečkaus vadovaujama valdžia Lietuvoje pasirinko skirtingą vystymosi modelį nei Latvija ir Estija. Lietuvoje buvo vystomi ir augo mažesni miestai tuo metu kai Latvijoje ir Estijoje buvo vystoma pagrinde tik sostinė. 

Tai beja paveikė ir rusakalbių imigrantų srautus. Važiuoti į didelį miestą dirbti naujoje įmonėje kur tokių kaip tu yra daug buvo daug patraukliau nei važiuoti į mažesnį miestelį kur nedaug kas šneka rusiškai ir tau reiks išmokti vietinių kalbą. To pasėkoje Rygoje ir Taline rusakalbių skaičius labai išaugo. Tas labai jautėsi nepriklausomybės aušroje kai Lietuva pilietybę davė visiems Lietuvos gyventojams, o Latvija ir Estija - ne. 

Dabar Lietuvoje yra daugiau miestų su virš 100 tūkstančių gyventojų. Vilniuje yra apie 600 000, Kaune apie 300 000, Klaipėdoje apie 150 000, Šiauliuose apie 100 000. Šiuo metu penktas Lietuvos miestas Panevėžys (apie 100 000 gyventojų) yra palyginamas su antru pagal dydį miestu Latvijoje ir Estijoje (Daugpilis ir Tartu). Vilnius pagal dydį yra panašus į Rygą, Taline gyvena apie 430 000. 

Taigi, prieš karą esminis skirtumas tarp Baltijos šalių buvo buvo tas, kad Lietuvoje stambesnių miestų buvo mažai palyginus su Latvija ir Estija, sostinė buvo mažiausia tarp Baltijos šalių. Šiuo metu situacija yra pilnai apsisukusi - Lietuvoje yra daugiau vidutinio dydžio miestų nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos sostinė jau pasivijo Rygą. 

Tai, manau, yra esminis pokytis lyginant su prieškariu. 

kas yra Maži Moduliniai Reaktoriai?

Maži moduliniai reaktoriai yra atominiai reaktoriai kurie yra pagaminami gamykloje ir surenkami galutinėje naudojimo vietoje. Šie reaktoriai yra mažesni už įprastus (tik 10% žemės ploto); galia yra daugmaž tik trečdalis arba ketvirtadalis įprastinio atominio reaktoriaus galios. 

Dabar beveik visos firmos kurios užsiima atomine inžinerija metėsi į MMR projektavimą, todėl panašu kad po 10 metų o gal ir greičiau šioje srityje bus proveržis. Toliau, natrio reaktoriai, fuzijos reaktoriai ir tt.

Rolls Royce savo MMR aprašyme pateikia pagrindinius tokio reaktoriaus privalumus:

1. net zero

2. galimas vandenilinio kuro gaminimas

3. moduliariškumas - pagamini fabrike ir atveži su sunkvežimiu

4. vienas reaktorius atstoja 160 vėjo turbinų 

5. labai saugūs ir ilgaamžiški

Panašu kad Estija, Čekija ir Turkija jau dirba su Rolls Royce šioje srityje:

"Rolls-Royce SMR will support international efforts to decarbonise energy systems, with a forecast to target £250bn of exports. Memorandums of Understanding are already in place with Estonia, Turkey and the Czech Republic."

Apie panašią iniciatyvą taip pat jau paskelbė Ukraina ir JAV. 

Labai laukiu proveržio ;)

P.S. Lietuvai būtų labai logiška pasukti šiuo keliu. Visaginas turi puikią infrastruktūrą, galingas elektros jungtis, vis dar yra daug specialistų, įstatyminė bazė, nelaimingų atsitikimų protokolai ir t.t. 

The Battle for Taiwan

60 Minutes Australia sukūrė puikų reportažą apie Taivanį. Puikiai paaiškinama situacija šalyje ir bandoma populiariai paaiškinti kodėl ši šalis tokia svarbi dabar. 

It's the economy, stupid! - Kelios mintys apie ateinančius rinkimus

 Tolimais 1992 metais Billo Clintono rinkiminės kompanijos strategas James Carville nukalė frazę "It's the economy, stupid!". Sunku tiesiogiai išversti nepamentant esmės, bet ko gero galima sakyti taip "Ekonomika yra svarbiausia, kvaily!". Tais metais rinkiminė kompanija vyko prieš prezidentą H.W. Bushą (G. Busho tėvą), kurio valdymo metu vyko karas Kuveite. Clintonas norėjo sutvarkyti ekonomiką, sveikatos apsaugą ir išjudinti valstybę iš tam tikro sustingimo. Jam tai pavyko, ir nepaisant skandalo su Monica Lewinsky daug kas jį laiko vienu iš sėkmingiausių prezidentų. 

Kodėl apie tai kalbu? Todėl kad išmintingi žmonės mokosi iš kitų, nelabai išmintingi mokosi iš savo klaidų. Kvailiai nesimoko net iš savo klaidų. Šiuo požiūriu, žmonės kurie studijuoja istoriją gali pateikti daug labai gerų įžvalgų, kurios gali padėti išvengti klaidų ateityje. Kas liečia Lietuvą, jos politiką, ir ateinančius rinkimus, verta pažiūrėti ir įvertinti sprendimus, ir pagalvoti apie tai, kokius žmones norėčiau matyti valdžioje, kas mano manymu darytų Lietuvai naudingus sprendimus, o kas ne. 

Pradėsiu nuo Lietuvos politinės sąrangos. Mano manymu, ji ydinga dėl keleto priežasčių, iš kurių galima išskirti dvi. 

Pirmoji ir ko gero ne tokia svarbi priežastis yra per didelis Seimas. Apie tai jau buvau rašęs anksčiau. Esmė ta, kad didesnis seimūnų kiekis nepadaro kad valstybė būtų geriau valdoma, greičiau atvirkščiai. Seimūnai prisigalvoja visokių veiklų kurios nėra susietos su įstatymų leidyba bet labiau su politikavimu kuris nenaudingas valstybei ar jų pačių partijai. Paimkim vieno iš konservatorių koriefiejų A. Ažubalio inicijuotą parašų rinkimą kad panaikinti jo paties partijos priimatą ir remtą trijų lotyniškų raidžių x, w,q  spausdinimą Lietuviškuose pasuose ir dokumentuose. Asmeninės ambicijos, noras atkreipti į save dėmesį, pigus populizmas dažnai ima viršų. Kaip buvęs užsienio reikalų ministras, jis turėtų žinoti kad nėra Europos šalies (išskyrus Latviją), kuri to nedaro. Ir kad daug žmonių bus dėkingi už tai. 

Antroji priežastis yra rinkiminė sistema. Lietuvoje pusė Seimo išrenkama balsuojant už konkretų Seimo narį (vienmandatis balsavimas), o kita pusė Seimo išrenkama balsuojant už partiją (daugmandatis balsavimas). Balsuojant tokiu būdu, vienas ir tas pats žmogus gali būti įrašytas ir vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Tarkim turim labai populiarų politiką kuris yra daugiamandačio sąrašo viršuje bet taip pat dalyvauja ir kaip vienmandatininkas. Jei jis laimi kaip vienmandatininkas, jis iškrenta iš daugiamandačio sąrašo, užleisdamas vietą esantiems žemesnėse pozicijose. Bet balsavimo metu rinkėjas to nežino, jis iš principo balsuoja už vienmandatį kandidatą ar už daugiamandačio sąrašo viršuje esančias žinomas pavardes. Manau dėl šios priežasties prezidentas V. Adamkus minėjo kad jo manymu Lietuvoje turėtų būti tik vienmandatiniai rinkimai. Nuo savęs galiu pridėti, kad galbūt reiktų bent jau atskirti sistemas - jei dalyvauji vienmandačiuose rinkimuose, negali būti daugmandačiuose sąrašuose ir atvirkščiai. Panašiai yra JAV - žmogus negali balotiruotis tuo pačiu metu ir į Atstovų rūmus ir į Senatą. 

Einant logine grandine tolyn, Lietuvos partijos tarpusavyje skiriasi ne taip jau ir stipriai. Svarbu yra žmonės kurie moka formuluoti savo mintis ir apginti savo nuomonę. Partijų gretose pilna 'perbėgėlių', kai tarkim konservatyvus visomis prasmėmis valstietis pasidaro LGTB+ remiančiu liberalu, ar socialdemokratas patampa konservatoriumi. 

Taigi, per sekančius rinkimus aš nežiūrėsiu į partijas. Ieškosiu asmenybių. Asmenybių, kurios galbūt mokosi iš kitų klaidų ir kurios sugeba padėti asmenines ambicijas į šalį bendro labo vardan.  

Bet ateityje, gal ir remčiau pasiūlymą sumažinti Seimą paliekant tik vienmandatininkus ?;)

puiki žurnalistika - WSJ

 The Wall Street Journal pateikė bombą. JAV pirko kurą kuris buvo pagamintas Italijoje iš rusiškos naftos. Kaip rusiška nafta pateko į Italiją yra kitas klausimas.