An interesting video about 1940-1953

IMHO the authors of the video below try to give a balanced view of the anti-soviet (and anti-nazi) resistance during and in the aftermath of the WWII.




P.S. a couple of related notes:

* The documentary is Russian, and one thing that caught my eye was the statement at the beginning saying that Lithuania had a very long history of wars and invasions because of the neighbourhood of big countries - Poland, Germany, Russia. I would take Poland out - I do not think it was a predator in most people's mind until around 1918. Also, I would conditionally take Germany out - Prussia was where a significant Lithuanian minority lived and Lithuanian books were printed at the time of the Lithuanian press ban - there was a lot Lithuanian thought coming from there during the years of Tsarist suppression in the 19th century.

* Here is an eyewitness account of the WWII time in Lithuania:

1941 - 1944 metai

Tai vokiečių okupacijos metai. Buvo grąžinamos žemės, nacianalizuotas turtas ir pan. Buvo verbuojami vyrai ir moterys darbams į Vokietiją, vėliau jėga buvo gaudomi vyrai darbams ir į frontą. Reikėjo duoti ir maisto produktų. Nutolo fronto gaudesys, atrodo, niekas ir nepasikeitė - saulė tekėjo ir leidosi, sodiečiai užkasinėjo sviedinių išmuštas duobes, vėl sėjo javus. Miesteliuose vėl buvo turgūs, vyko prekyba maisto produktais, gyvuliais, čigonai arkliais prekiavo, buvo visokių prekeivių. Turguje buvo didelis šurmulys - prekeiviai garsiai reklamuodavo savo prekes:
" kam kir -kam regata- kam į lempą naują knatą !" ( kir ir regata buvo cigaretės).

Dar buvo ir muzikantas "Pupų dėdė". Jis turėjo armoniką, įsėsdavo pas žmogų į vežimą grodavo ir dainuodavo. Žmonės duodavo jam pinigėlių, barankų virtinę užkabindavo, nes jo dainos žmonėms patikdavo. Policija nebausdavo, sakydavo "seniui vieno šulo trūksta". Turėjo jis savo "grupę" iš paauglių. Jų tikslas buvo sekti ar nėra arti policijos. Jei dainuška buvo nešvanki ant valdžios žmonių , o arti buvo policija, jie duodavo ženklą ir dainos žodžius pakeisdavo. Vokiečių pareigūnų nebijojo, nes jie nesuprato lietuviškai.

Kaime tos dainuškos buvo populiarios. Štai kelios iš jų:

Tupi Stalins už karklyna,
renka uteles iš klyna
Kur didžiąsias-siųs į frontą,
kur mažąsias- pats sukromta.

arba:
Toks čia draugas, toks tas ponas.
Abiejų tokia spalva.
Veins raudonas, kaip šetonas,
kitas rudas, kaip šuva.

arba:
Juokiasi ir varlė žalioji baloj,
kad lietuvaitės voliojas patvoriais su šleivais ir kreivais vokiečiais.
Atėjo rusai, paliko rusiukų, atvažiavo prūsai, bus ir vokietukų.

Kai gaudavo ženklą, kad yra "pavojus", daina būdavo kita:

Gražus paukštis pelėda,
gražūs vaikai pelėdos.
Oi, lylia, oi lylia gražūs vaikai pelėdos.

Gražios plunksnos pelėdos,
gražus snapas pelėdos,
oi, lylia lylia gražus kaklas pelėdos ir t.t.

Suėję į būrius kaimynai ėmė tylomis kalbėtis, kad suimami žydai, ne vien vyrai, bet ištisos šeimos, uždaromos jų krautuvės. Niekaip nesupratom , kuo jie prasikalto? Išgirdom, kad suvarė žydus vyrus į dvaro daržinę Rainiuose (kitoje kelio pusėje, kur dabartinė koplyčia), liepė patiems išsikasti duobes ir naktį sušaudė. Moterys ir vaikai už Viešvėnų miestelio dauboje sušaudyti. Nesupratom kodėl? Gal dėl turto, nes žydai turėjo aukso, vertingų daiktų.