Apie Brazaitį

Internete radau dvi diametraliai priešiškas nuomones apie Ambrazevičių-Brazaitį.

Juozas Kazickas

Darius Udrys


Vilnews.com irgi turi gana daug polemikos šiuo klausimu, iš komentarų matosi kad šio žmogaus veikla gali būti ir yra interpretuojama labai skirtingai. Valstybiniu lygiu pagrindinis klausimas išlieka - kaip jis žiūrėjo į žydų naikinimą ir kaip jis asmeniškai prie to prisidėjo. Oficiali valstybės linija panašu kad išdėstyta čia, tačiau dėl vertinimų skirtumo dabartinė valdžia perlaidojime nedalyvavo.

Gaila, kad dėl Kediados dabar visuomenės dėmesys yra kitur.

Čia įdomus straipsnelis su T.Snyder; na o čia - puikus L.Donskio rašinėlis šia tema. Aš šiuo atveju bedrai pritariu L.Donskiui. Tiesa, su kai kuriom išlygom, tarkim "Tikra Lietuvos tragedija buvo ta, kad ją išvadavo ne britai ir amerikiečiai, o sovietai" - kaip teisingai pastebėta komentaruose, sovietai buvo ne išvaduotojai, o okupantai, tęsę savo 1940 metais pradėtą darbą.
Tiksliau būtų buvę parašyti kad Lietuvos tragedija buvo ta, kad ji buvo ne išvaduota, o vėl okupuota. Kitas atvejis yra kur pateiktas Danijos karalius. Reiktų pažymėti kad Danijos karalius pasielgė labai gražiai ir kilniai - bet šiuo atveju kontekstas yra kitas. Jis nepatyrė sovietų okupacijos prieš ateinant vokiečiams. Gal geresnis, bet irgi ne visai tikslus pavyzdys būtų Suomija?

Citata iš www.15min.lt

<< „Pasmerkti lengva, suprasti – sunkiau. Tačiau būtina ieškoti tokių susikalbėjimo būdų, kad istorinės tiesos paieškos ne kurstytų priešpriešą, o vestų į didesnį savitarpio supratimą. Istorijos pamokas reikia išmokti ir nekartoti praeities klaidų. Tikimės visų mūsų partnerių bendradarbiavimo, kad Lietuvoje įsivyrautų santarvės dvasia, skaudžiai nuniokota Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais“, – kalbėjo L.Talat-Kelpša. >>

P.S. šiek tiek susieta tema rašo Lietuvos Rytas (angliška 15min.lt versija čia).

6/25 papildymas: labai įdomus pokalbis su Dr. Bobeliu