Puiki politinė analizė

“Is a dream a lie if it don't come true? Or is it something worse?”
-Bruce Springsteen

Ivan Krastev kalba apie Europą, JAV, Rusiją, Kiniją ir pan. Viena geriausių politinių dabartinės padėties analizių su kuriomis esu suspažinęs. Labai rekomenduoju:


\

Šventėms artėjant

Užkliuvo jogo bei mistiko Sadhguru mintys Indijos nepriklausomybės proga. Jis išskiria tris ingredientus sėkmingai valstybei:

1. Visuomenės atskirtis:  kastos, pažiūros, gentys,  "varguoliai", "turčiai"  - visi turi dirbti kartu bendram labui ir viens kitam padėti

2. Korupcija: įveskime technologiją į kiekvieną transakciją, visose gyvenimo sferose kuri vienodai veikia visiems. Korupcija ne tik sukuria neteisybę, ji taipogi žeidžia žmogaus orumą

3. Teroras ir praeities neteisybės: neleiskim tam atsitikti, bet jei taip nutiko nelaikykime pagiežos. Jei kažkas mus nuskriaudė, mes galime tapti arba išmintingi arba sužeisti.

Puikus pokalbis su Algiu Avižieniu

apie situaciją prieš šimtą metų ir ką iš to galima išmokti dabar

P.S. šiuo atveju patiko turinys, vedančiojo ir prelegento asmenybės man nepažįstamos ir ligšiol nežinomos

Charter97 straipsnelis apie Astravą

yra čia.

žaidžiu žurnalistą, arba kodėl aš galvoju kad Delfi.lt yra šališkas

Daug kalbos yra apie sritį kuria man teko kažkiek domėtis - t.y. atomine inžinerija. Ligšiol bandžiau sekti pasirodančius straipsnius, politikų reakcijas ir pan. Šiame bloge yra visa virtinė straipsnių kurie dokumentuoja mano pastangas. Čia rašiau apie korupciją Ignalinos AE, čia apie Lietuvos energetikos korifėjų darbą; čia rašiau apie atominius reaktorius; na o paskutinis mano straipsnelis buvo apie Baltarusijos Atominę Elektrinę (Lietuvoje ji vadinama Astravo AE).

Bendrai paėmus, noriu pastebėti kad delfi apie šiuos klausimus nerašo. Beveik niekada. Vieną kartą buvo pasirodęs man patinkančio žurnalisto R. Sadausko-Kvietkevičiaus straipsnelis apie BAE, bet kaip suprantu iš feisbuko jis buvo labai blogai priimtas konservatoriaus, pastačiusio visą savo rinkiminę kompaniją ant Astravo 'monstro' retorikos. Kaip dabar atsimenu 2016, žmones baltais marškinėliais vedamus Ž. Povilionio ir renkančius parašus tam, kad nuspręsti kad BAE nesaugi. Retorika buvo tokia kad Astravo monstras yra toks didelis blogis kad jį reikia nedelsiant ir nedvejojant uždaryti. Vilniuje agitacija buvo intensyvi, viskas buvo paremta jausmais bet ne faktais - visai kaip prezidento

rinkimų kompanijoje JAV ir brexiteerių agitacijoje. Po rinkimų ši iniciatyva prasiskynė kelią į Seimą ir tada Seimas - remdamasis surinktais parašais (čia svarbi detalė - nei VATESI, nei LEI viešoje diskusijoje nedalyvavo, nors šios dvi institucijos ko gero geriausiai žino ir supranta apie BAE) - priėmė rezoliuciją pasmerkiančią BAE ir pastatančią Lietuvą ant pastovaus konflikto Baltarusijos atžvilgiu kelio. Kodėl VATESI ir LEI buvo nušalinti nuo diskusijos ir nuo bendradarbiavimo saugumo srityje su BAE galima tik spėlioti - gal tai ką jie darė neatitiko partinės linijos ir naujai iškeptos Seimo rezoliucijos? Gal VATESI ir LEI vadovai nusprendė nekonfliktuoti su politikais, ir tyliai suvyniojo visas programas kurias iki šiol turėjo? O gal - sprendžiant pagal straipsnelius korupcine tema - politikams yra prieinami svertai kuriais paveikti 'energetikus'? Aš apie tai nežinau, bet kaip sakė innuendo meistras profesorius V. Landsbergis, 'o kas gali paneigti kad?"

Rezultatas yra toks koks yra - maždaug nuo 2016-2017 Lietuvos Seimas priėme rezoliuciją kad su "Astravo monstru' reikia kovoti ir kovoti visais įmanomais būdais. Ar ta gąsdinimo retorika yra paremta faktais, ar tik humanitariškai lakiomis aliuzijomis į pragaro vartus yra visai kita tema. Man asmeniškai visa tai kaip tas eina labai nepatinka. Pagrinde dėl to, kad nėra apibrėžta koks visos tos agitacijos tikslas.

Siūlau pagalvoti, kaip atrodo šiuo atveju pergalė, kaip atrodo visiškas pralaimėjimas, koks yra tarpinis variantas kurį vis dar galima priimti. 

Pagal tai kaip viskas eina, man panašu kad stengiamasi gana rimtai pašaudyti Lietuvai į kojas. Ar rimtai čia manoma kad kelios rezoliucijos su Šiaurės šalimis kažką pakeis? Jiems nereikia Baltarusiškos elektros, taigi jiem nieko nekainuoja pamaloninti savo partnerius mainais gaunant paramą kokiu kitu jiems rūpimu klausimu. Bet ten, kur tas skaitosi, tos paramos nėra. Nei Latvija, nei Estija net negalvoja apie Baltarusijos elektros blokadą. Latvijos ministras Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu pavadino 'megafonine diplomatija' ir labai ramiai paaiškino kad Latvija elektrą pirks iš Rusijos, kur kaip žinia baltarusiai gali eksportuoti savo elektrą be problemų. Įtariu estų požiūris yra tas pats.

Ir čia - kaip ir daug kur Lietuvoje - reikia šnekėti apie 'tuščius' švarkus. Tai, kas ir kaip paskutinius tris metus vyksta BAE atžvilgiu, realistiškai nieko nepasieks ir negali pasiekti. Ar tikrai Lietuvoje manoma kad Baltarusija ims ir uždarys BAE? Po visų investicijų į infrastruktūrą, žmones ir įrangą? O jei neuždarys, tai kaip bus su saugumo užtikrinimu? Kaip suprantu iš pokalbio su jų ministru, dabar latviai mielai prie to prisideda.

Visai neseniai Baltarusijos prezidentas pajuokavo (pridedu postą žemiau)
kad jis kaip atsaką į NATO karių dislokavimą Pabradėje pradės karines/žvalgybines misijas į Lietuvą. Kitaip sakant, manau jis norėjo parodyti kad jis visai iš Lietuvos einančios retorikos neišsigando - ir kaip sakoma 'doubled down'. Manau blogiausia būtų jei ta elektra ir kroviniai ir BAE saugumo priežiūra ir jos EU koordinacija eitų per Latviją, o Lietuvos politikai (bet kas svarbiau - Lietuvos žmonės) liktų prie suskilusios geldos. 

Grįžtant prie antraštės, visi mano nurodyti straipsneliai nėra iš delfi ir ne todėl kad aš jų neieškojau. Delfi turi tik Astravo monstro/Pragaro vartų istorijas, bet neturi ramios analizės. O čia visgi gana svarbus klausimas. Taigi - kam tarnauja "didžiausias Lietuvos portalas" delfi.lt?

P.S. M.Laurinkaus nuomonė yra čia 

2020.2.19 Gana išsamus lrytas.lt straipsnis yra čia

mintis šiai dienai

The past is history, the future is a mystery and the present is a gift – that's why they call it the present

-Winnie the Pooh

ir vėl apie raides

Delfi turi šį straipsnelį apie vardus dokumentuose.

Man ši tema sukelia stiprias emocijas, bet pradėsiu nuo toliau.

Maždaug prieš 400 metų (1517) įvyko Europoje kažkas svarbaus: Martin Luther parašė savo 95 tezes kuriomis paaiškino, kodėl katalikų bažnyčia atgyveno ir kodėl žmogui nereikia tarpininko bendraujant su Dievu. Pagrindinė tezių priežastis buvo Bažnyčios bei kunigų godumas ir šališkumas. Tais laikais didžiausias supuvėlis galėdavo nusipirkti indulgenciją (nuodėmių atleidimą) jei tik jis turėjo pakankamai pinigų. Po šio protestantiško perversmo (beje, Rytprūsiai buvo pirma visiškai protestantiška valstybė) dažnai katalikų bažnyčia sekė protestantų idėjomis - pamažu išnyko indulgencijos, išpažintis ir nuodėmių atleidimas pasidarė ne tokie privalomi (tai daugiau žmogaus ir Dievo reikalas), gal ateis diena kai mes pamatysim moterį kunigę. Taigi, 1517 ko gero žymi metus kai Europa pakeitė savo religijos supratimą ir gavo naują postūmį vystytis. Protestantiškos Šiaurės Europos šalys pamažu aplenkė katalikiškąją Ispaniją ir pradėjo dominuoti pasaulyje. Ispanija - kuri XVa buvo ko gero pati turtingiausia ir viena iš pažangiausių Europos valstybė, kurios monarchai valdė dalį Italijos ar Nyderlandų, kurios princesės buvo geidžiamos nuotakos Anglijos monarchams, XXa liko gana nereikšminga Europos mastais valstybe.

Man tie draudimai dėl vardų rašybos primena dilemas kurias gvildeno Martin Luther. Ar mums reikia tarpininko leidžiančio užrašyti vardą vienu ar kitu būdu?

Jei mano žemaitis dėdė sako, kad jo vardas Juzaps, ar gali Vilniaus biurokratas sakyti kad ne - jo vardas yra Juozapas? Galbūt biurokratas pasakys, kad žemaičiai yra lietuviai ir todėl jų vardai turi būti užrašomi lietuviškai? Bet iš kitos pusės, žemaičiai niekam neatidavė teisės savo vardus išdarkyti. Atvirkščiai, žemaičiai visada kovojo už vieningą Lietuvą, tik ta teisė į savo vardą arogantiškai buvo paimta: neva žemaičiai ne taip gerai supranta kaip jų vardai turi būti užrašyti ir todėl kalbininkas/biurokratas už jį nuspręs kas geriau. (Beje, tas pats biurokratas ko gero pasakys, kad galima vartoti ir Juzefas, ir Josifas - dar negirdėjau apie Juozapą Pilsudskį ar Juozapą Staliną).  Kai kas rašo apie lenkinimo politiką Vilniaus krašte XXa pradžioje, ko gero galima teigti kad tas pats darosi su žemaičiais XXIa pradžioje.

Einant toliau - tarkim pavadinu savo dukrelę Leyla. Tarsi ir galima perskaityti bet gal ir ne visai įprasta. O kaip jei koks Lietuvos britas savo sūnų nori pavadinti William? Ar įstatymas gali tą uždrausti?

Pabaigai grįžkim prie Ispanijos. Ispanai į savo alfabetą įvedė raidę "w", nors jų kalboje žodžių su "w" nėra. Panašiai beje berods pasielgė ir danai. Kodėl? Ogi todėl, kad jų piliečiai galėtų pasirinkti vardus tokius kokius nori, jei tik jie yra parašyti lotynų abėcėlės pagrindu. Taigi ispanui niekas neuždraus būti Williamu ar Johnu, nors ispanų kalbos tarimas bei rašybos taisyklės yra labai skirtingos nuo anglų. Taip pat, neteko girdėti kad lietuviui imigrantui Anglijoje būtų uždrausta pavadinti savo vaika lietuvšku vardu - tarkim Žygimantas. Mandagūs britai mielai įrašys tą vardą į pasą (tiesa, vietoj Ž vartos Z, nes lotyniškoj abėcėlej Ž nėra) ir darys visas pastangas kad jį ištarti teisingai. 

Ši diskusija yra ne tik apie raides ir vardų pasirinkimą, bet kur kas plačiau. Čia mes kalbame apie tai, kaip valstybės biurokratinis aparatas traktuoja paprastą žmogų. Kam bus blogiau, kas nuo to nukentės, jei žmogus pavadins savo vaiką Leyla? Kas svarbiau: žmogaus pasirinkimas ar biurokrato užgaida? Kalbam apie Europos valstybių priimtą praktiką ir biurokratinį/sovietinį modelį. Galima sakyti, kad pasiekėm takoskyrą. Kuriuo keliu pasuks Lietuva?

 p.s. čia geras LRT straipsnelis

Puikus Čekuolio straipsnelis

... apie 1940 kuris vadinasi "Dar ne visi liudininkai mirė" yra čia

Tik viena citata:

"Kruvinoje košėje negalėjo būti absoliučios tiesos. Ji neišgyventų. Buvo tik „mano tiesa“ ir „jų netiesa“. Per baisiųjų 1940-ųjų birželio šeimų trėmimą vedliais ir vertėjais buvo mūsų tautinių mažumų žmonės. Kas sudarinėjo sąrašus – nežinoma. Tačiau kaltinti mažumas apskritai gali tik nusikaltėlis. Viduramžiais Europoje buvo Trisdešimties metų karas, buvo ir šimto metų. Užtenka. Kai policija ir VSD pradės dirbti savo darbą, pamatysime, kad Kremliui naudingų kvailių nėra daug."

P.S. čia nuoroda apie sovietinius karo nusikaltimus po karo šalia Varnių - esu tikras sovietai žuvusiuosius įrašė kaip 'sudegusius gaisre' 

čia dar vienas straipsnelis duodantis kontekstą tų laikų įvykiams

Apie Astravo AE

šiandien 15min.lt turi straipsnelį kuris vadinasi "Latvijai elektrą per Rusiją pardavinėti padės ir Estija – Astravo elektros galime neišvengti".

Ne tai kad man tas patiktų, bet man atrodo ši dar Kubiliaus premjeravimo laikais Baltarusijoje pradėta statyti atominė jėgainė bus pastatyta. Tolimesni žingsniai reikalauja rimtos situacijos analizės, atsižvelgiant į tai kur Lietuvos pozicija gali nustumti Baltarusiją. T.y. užsifiksavus ant šios vienos problemos, kaip mes pakeičiam bendrą situacija? Ar mes stumiam Baltarusiją toliau į Rusijos glėbį? Ar mes prarandam įtaką tos elektrinės saugumo kontrolės užtikrinime? Mums geriau susipykti, apsikesiti notomis ir nebendrauti; ar vis dar situacija tokia kad geriau ieškoti kompromiso? Čia jau rimta analizė, kurią ko gero turi daryti ne blogeris toks kaip aš, bet gerai apmokami think tankų ir įvairiausių valstybinių bei politinių institucijų analitikai.

Bet visgi ...

Jau dabar aišku kad Latvija pirks baltarusišką elektrą per Rusiją. Man atrodo, kad finasiniai interesai laimės ir Latvija atvers tiesioginę jungtį iš Baltarusijos. Ko gero dar kaip priedą gaus visus Baltarusijos krovinius kurie dabar eina per Klaipėdą. Gali atsitikti taip, kad trepsėjimas kojomis ir "principinė" pozicija Lietuvai nieko neatneš, bet gali privesti ir prie praradimų prekyboje su Baltarusija ir dar stumtels Baltarusiją link Rusijos.

Situacija yra tokia kokia yra, ir man atrodo reikia bandyti pasiekti kad ši elektrinė veiktų saugiai ir tuo pačiu gauti iš to naudos. Tarkim, susitarti kad ir Lietuvos specialistai dalyvautų užtikrinant Baltarusijos AE saugumą, tuo pačiu tęsiant bendradarbiavimą transporto srityje.

Reikia neužmiršti, kad tie kilometrai Espoo konvencijoje nėra kažkuo labai moksliškai pagrįsti, tai bendrai sutarta rekomendacija kas liečia atstumą nuo didelių miestų. Tarkim jei elektrinė būtų pastumta per 15km toliau nuo Vilniaus (kad atitikti Espoo konvencijos kriterijus), ar kas gali užtikrintai pasakyti kad dabar visi turi jaustis daug saugiau? Berods 1960siais Stockholmas turėjo pastatų šildymą ("district heating") kurį šiluma aprūpindavo atominis reaktorius esantis čia pat Stockholme.

Šiais laikais yra sukaupta nepalyginamai daugiau žinių ir patirties kas liečia atominius reaktorius, be to VVER reaktoriai yra labai skirtingi nuo Černobylio tipo reaktorių ir tikrai dizaino požiūriu yra saugesni.

Tiek minčių šį rytą ;)

P.S. ši tema abejingų nepalieka. Čia R. Sadausko-Kvietkevičiaus nuomonė sakanti kad jau nelabai kas padarytina, na o čia kita nuomonė raginanti EU blokuoti BAE elektrą. Čia dar vienas straipsnelis diskutuojantis elektros importo iš Baltarusijos į Latviją subtilybes.

P.P.S. čia kalbama apie elektros gamybą iš dujų. Anot straipsnio, latvių kompanijos perka lietuvių subsidijuotas dujas, paverčia jas į elektrą ir parduoda atgal visai neprisidėdamos prie subsidijos. Ir vėl, privatus finansinis interesas yra stipresnis už kitus interesus? QED


2019.10.3 puikus pokalbis su Vilniuje viešinčiu baltarusiu apie tai kaip ši problema matoma Baltarusijoje

2019.11.1 Latvijos pozicija BAE klausimu yra čia

Baltijos Keliui atminti

LRT video kuris daro 'autostart' yra čia.

Lenkai ir lietuviai konflikte dėl Vilniaus

Puikus pokalbis! (pokalbis papildo ir duoda kontekstą šiam postui).

Apie šaršalą dėl Škirpos ir Noreikos

manau tą gatvės pavadinimą reikėjo keisti, o ir lentelę reikėjo nuimti.  Juolab kad kaip suprantu Škirpos ir Noreikos šeimos to nori. Ir man to užtenka. Tik kelia klausimų tai, kaip tas buvo padaryta. Gal reikėjo vieną, tada keletą mėnesių palaukus - kitą. Neskubėk ir būsi pirmas.

Iš kitos pusės, čia gana slidus reikalas - kitur panašios situacijos pradeda audrinti visuomenes po šimto ar daugiau metų. Dabar kai kur jau griaunami paminklai buvusiems vergvaldžiams - teko skaityti pokalbį su Robert Lee IV,  ketvirtos kartos labai talentingo konfederatų generolo JAV pilietiniame kare anūku. Dėl pilietinės poliarizacijos JAV pietuose daug kur buvo norima nugriauti konfederatų paminklus, tame tarpe ir Robert E. Lee. Paklaustas apie tai,  R.Lee IV atsakė, kad jo nuomone, jei tas padės visuomenei, tegu griauna. Viskam savas laikas.

Kai kur radikalesni veikėjai reikalauja nuimti senoviškus mokslininkų paveikslus iš istorinių pastatų, nes tai tik patvirtina, kad balti vyrai šimtmečiais dominavo visuomenėje ir tuo naudojosi - neduodami jokio šanso moterims. O tas juk labai neteisinga - juk jie tikrai nenusipelno būti geriausiuose pasaulio universtitetuose?! Tikiuosi iki to neprieisim.

Apie Amazoniją

rašo The Economist.

Straipsnis duoda tokius faktus (išrinkau tik keletą):

* Amazonija (lietmiškis/rainforest estantis Amazonės upės baseine) į deguonį perdirba maždaug 40% viso pasaulio anglies dvideginio (CO2) - dėl to ją kai kas vadina pasaulio plaučiais;

* Per 50 metų Amazonija neteko 17% miško ploto, kas yra daugiau nei visa Prancūzijos teritorija;

* nuo 2015 lajos netekimo greitis padidėjo 75% procentais, kas atitinka neperdirbto CO2 kiekį kurį sugeneruoja iš Paryžiaus susitarimo pasitraukusi JAV arba Kinija;

* 70-80% medkirtystės istoriškai buvo nelegali;

* tokio didelio miško buvimas sukuria globalinį oro cirkuliacijos ciklą - po lietaus vanduo lėtai sugeriamas ir po to yra lėtai išgarinamas medžių lapijos. Kur buvo iškirsta daug miško dėl žemdirbystės plėtros jau artėjama prie stepės, savanos ar prerijos atmosferinės cirkuliacijos ciklo - kur būna staigios liūtys ir po sekantys ilgi sausi periodai su miškų gaisrų tikimybe.

* taigi dėl Amazonijos deforestacijos ne tik sumažėja CO2 sugėrimas, bet taip pat keičiasi globalinė oro cirkuliacija ir klimatinės zonos.

P.S. 2019.9.25 BBC turi labai gerą straipsnelį čia

Muzika sielai ;)

Poznerio pokalbis su Yuval Noah Harari apie tai kas bus ir kas jau vyksta

... tiems kas įvaldę rusų kalbą. Manding gilios įžvalgos apie žmonijos ateitį.

Apie loterijas bei mokesčius

Loterija yra labai daugelio žmonių mėgstamas dalykas. Aišku kad ten statistiškai laimi loterijos organizatorius - t.y. seniai aišku kad loterijos, casino,  lažybų organizatoriai ir t.t. papraščiausiai neišsilaikytų jei galimybės būtų 50%-50%. Pelnai gaunasi milžiniški, ir dėl tos priežasties gana daug šalių tą veiklą griežtai reglamentuoja ar net padaro valstybinį monopolį.

Paimkim Jungtinės Karalystės pavyzdį. Ten loterija yra nukreipta valstybės gerovei ir tas dalykas vadinasi "The National Lottery". Šiuo atveju loterijos pelnas neatiduodamas loterijos organizatoriui, bet perskirstomas visuomenės reikmėms. Jų tinklapis sako, kad finansiais metais pasibaigusiais 2019.3.31 bilietų buvo parduota už £7,206.8 milijonus, o po visų išmokų pelnas buvo £1,654.7 milijonai. Visas pelnas buvo paskirstytas taip:

* sveikatingumas, mokslas, aplinkosauga, labdara - 40%

* sportas - 20%

* menai - 20%

* paveldas - 20%

Pažįstamas britas man pasakojo, kad Jungtinės Karalystės medalių skaičius per Olimpiadas būtent dėl finansavimo loterijos pagalba išaugo keleriopai. Pažiūrėkim į Didžiosios Britanijos pasiekimus Olimpiadose:

    Gold Silver Bronze

2016 27 23 17

2012 29 17 19

2008 19 13 17

2004 9 9 12

2000 11 10 7

1996 1 8 6

Galėčiau lažintis  ;)  kad loterijos pinigai buvo pradėti pervedinėti sportininkams maždaug apie 2000-2004! (Programai reikia laiko įsibėgėti.) Pradedant tuo laikotarpiu, medalių skaičius pakito nuo 15 1996 iki 30 2004 metais iki 67 2016 metais, t.y. laimėtų medalių kiekis padidėjo daugiau nei keturis kartus nuo 1996 metų!

Pinigai kuriuos uždirba loterijos organizatorius yra labai reikšmingi ir jis duoda būdą remti kultūrą, mokslą, sportą ir panašiai - ir visa tai nekeliant mokesčių. 

Kažkaip įdomu pasidarė, kur nueina didžiuliai pelnai iš Aukso puodo, Vikingų loto ir panašiai?  Jų tinklapiai apie tai nesako, bet pagal loterijų kiekį gali suprasti kad tai labai pelninga veikla. Ar visuomenei tenka bent maža dalis iš pelno kuris gautas iš šios labai pelningos ir visai nerizikingos (organizatoriui) veiklos? 

Visi šneka apie pinigų trūkumą kultūrai, sportui, menui ir pan. - tai gal reiktų suvaldyti loterijas? Gal yra ką perimti iš Jungtinės Karalystės?  ;)



P.S. JAV valstijos irgi turi panašias programas savo mokestinių pajamų papildymui: Maryland State Lottery, DC Lottery ir tt. 

Automagistralė "Meridian"

Ne taip seniai buvo rašoma apie Kinijos finansuojamą geležinkelio trasą  "One Belt One Road" , dabar Rusija paskelbė, kad jie statys automagistralę kuri jungs Kiniją su Europa (per Rusiją ir Kazachstaną).

Labai įdomu - Minskas taps tikrai dideliu transporto mazgu, stovinčiu ant abiejų kelių - "One  Belt One Road" ir "Meridian".  Manau Rusija ir Baltarusija greitai pradės vis daugiau integruotis...

D. Katz apie prarastą kultūrą

Prāta Vētra - Ogles

Gyvenimas yra kaip žaidimas - ar ne? Bent jau apie tai dainuoja "Prāta Vētra" (Proto Vėtra) ;)

Vachtang Kikabidze: Putinas nori laikyti Gruziją ant grandinės

Labai populiarus sovietmečio dainininkas. Keletas jo pastebėjimų ir koncepcijų:

* Kremliaus direktorius;
* reikia daryti skirtumą tarp Rusijos žmonių ir Rusijos valdžios;
* Sovietmečiu pirmąkart išvykę į užsienį žmonės labai greitai suprasdavo, kad jų šalis nėra gera (savo piliečiams);
* Gruzijos teritorija yra okupuota;
* jaunimas yra šalies viltis;
* M. Saakašvilis turi galimybių grįžti į valdžią Gruzijoje;
* ateina metas kada mažos šalies žmonės esant reikalui visi pasiaukos kad išsaugoti savo šalį. Tai, arba jų neliks.

The Financial Times redaktoriaus pokalbis su V. Putinu

Šiandien FT turi gana įdomų straipsnelį kuriame kalbama apie jų pokalbį su Rusijos Prezidentu V. Putinu. Radau originalą jutube - labai įdomu buvo paklausyti. Kažkaip kilo mintis, ar šis interviu yra tai ką kiti vadina "access journalism"? Iš mano taško žiūrint, manau reikia atiduoti Putinui duoklę už tai, kaip jis bando "apžaisti" pagrindinį FT žurnalistą.

Keletas V. Putino tezių:

* Rusija yra už taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką (hm hm Minsko susitarimai, Gruzija?)

* JAV pradėjo naują ginklavimosi etapą pasitraukdama iš balistinio ginklo ribojimo sutarčių, Rusija tik reaguoja

* dabarinis Trumpo atėjimas į valdžią yra sąlygotas prekybos liberalizavimo prasidėjusio maždaug prieš 25 metus kuris praturtino multi-nacionalines kompanijas ir jų vadovus, bet nieko neatnešė ar net nuskurdino paprastą žmogų JAV
* Rusijoj nėra oligarchų
* liberalizmas, multikultūralizmas jau atgyveno

Pilnas pokalbis yra čia:

June 14, 1941 deportations from the Baltics

As a result of Stalin/Hitler pact of 1939,  Europe was divided between Hitler and Stalin. The Nazis invaded Poland and areas to the west of Poland, and the Soviets invaded the Baltics, and brought the Soviet border to the areas controlled by Germans.

The atrocities committed by the Soviets were great, in 1940-41 Stalin's NKVD troops rounded up people, executed them and deported them - tens of thousands of them at a time in the three tiny countries that are known as the Baltic states. The last wave of atrocities against the civil population took place just before the Nazis invaded the areas controlled by the Soviet Union.

When on June 22, 1941 Hitler's armies invaded Lithuania and the other areas controlled by the Soviets,  a lot of people thought they were being liberated. What a mistake that was! One evil regime just replaced another one, and the Nazis - upon failing to form Lithuanian SS troops and gain significant support - started sending people to forced labor and concentration camps.

When the Soviets returned in 1944-45, they resumed what they have started in 1940. Which is: getting rid of cultural, economical, religious, intellectual elites and anybody who publicly expressed their own opinion; confiscating any private property; and continuing in their attempts to create the Orwellian utopia that the Soviet Union was. They eventually were swept away by the Singing Revolution, mass protests and the first free election in Lithuania  in 1990.

It is hard to comprehend the atrocities of WWII from todays perspective, and here is one video that tries to shed some light to this time period:

Apie stoikus / kas yra laimė?

BBC turi superinį video kuris vadinasi "The downsides of positive thinking".  Užkliuvo pora minčių:

* įsivaizduokite, kad miestas kuriame jūs gyvenate tapo visiškai tuščias ir jūs galite gyventi bet kuriame name. Jei jum nereikia su niekuo lygintis, kurį namą jūs pasirinktumėte? Tą kuris atitinka jūsų reikmes ar daug didesnį/prašmatnesnį? Stoikų idėja yra, kad ir paprastam gyvenime reikia imti tik tai kas patenkina reikmes, ne daugiau.

* yra tik du dalykai kuriuos tu kontroliuoji: tavo mintys ir veiksmai; visa kita - išorinė situacija, kitų žmonių veiksmai, ir pan. nuo tavęs  nepriklauso ir neverta apie juos jaudintis.

Rinkimai 2019

Lietuva turi naują prezidentą ir juo tapo G. Nausėda. R. Iržikevičius iš "The Lithuania Tribune" čia gana pozityviai apie tai rašo.

Aš svyravau tarp dviejų kandidatų. Mano supratimu I. Šimonytė padarė klaidelę neidama susitikti su LVŽS.  Aišku pilnai suprantu, kad kritikuoti ir ypač po fakto yra daug lengviau nei tą pamatyti iš anksto, bet visgi istorija moko. Priežastys tokios:

Žemaitijoj (gal išskyrus Klaipėdą) ji po pirmo turo ėjo ne aukščiau kaip 3 pozicijoj. Nežinau koks buvo jos skaičiavimas, bet nueidamas pakalbėti su Valstiečiais/Žaliaisias Nausėda pasirodė kaip žmogus ieškantis kompromiso, problemų sprendimo; žmogus neužsidaręs savo dėžutėje ir kalbantis su valdančiąja dauguma. Šimonytės neatėjimas ko gero atsiuntė tam tikrą žinutę ir nukreipė Skvernelio rėmejus link Nausėdos. 

Prezidentas yra virš partijų, jis renkamas tiesiogiai ir atspindi visą rinkėjų spektrą. Patinka ta partija ar nepatinka, LVŽS buvo išrinkta nemažo skaičiaus žmonių ir ji teisėtai juos atstovauja. Gal ir nepatinka ten esantys žmonės, bet tam tikras sakyčiau 'britiškas' civilizuotumo laipsnis tikrai nepakenktų - jei ne žmogui, tai bent institucijai. Šimonytės pozicija ir kritika LVŽS atžvilgiu privedė Karbauskį prie viešų pasisakymų (tarkim kur jis sakė kad jei bus išrinkta I. Šimonytė, tai ir vėl nebus bendravimo su Prezidentūra), ir tas žodžių karas manding jai nepadėjo.

Ko gero reikia pripažinti, kad politika yra kompromiso ieškojimas ir kartais (aišku ne visada) įsispyrimas į vieną poziciją gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

ES rinkimai visumoj atnešė gerų naujienų, ypač Lietuvoj. Populistai nenušlavė rinkimų Europoje; priešingai - balsuoti atėjo rekordiškai daug žmonių ir į rinkimų rezultatą galima žiūrėti kaip į tvirtą paramą bendram Europos projektui, tik su kiek kitom dominuojančiom pro-ES partijomis. Mano supratimu, EP grupė iš Lietuvos atrodo gerbtinai (beveik visi), ir man smagu kad nėra visokių populistų, nacionalistų ir pan, kuo Lietuva skiriasi nuo Latvijos ir Estijos, kur berods keletas pateko.

Taigi, panašu kad demokratijos traukinys Lietuvoje juda į teisingą pusę, ir šiandienai aš esu optimistas ;)

V. Suvorov ir jo idėjos

Viktor Suvorov yra gana žinomas rašytojas kuris šiuo metu negyvena Rusijoje ar Ukrainoje. Jis nuo gana jauno amžiaus mokėsi sovietijos jėgos struktūrų mokyklose, daugmaž ėjo panašiu keliu kaip dabartinis Rusijos prezidentas.

Tačiau vienu metu-  kaip jis pats sako - jis suvokė sovietijos dviveidiškumą, moralinį supuvimą ir pradėjo rašyti apie tai knygas. Viena iš jų vadinasi "Ledlaužis" (rus. Ledokol, angliška šios knygos versija yra čia).

Iš principo ši knyga pasakoja apie tai, kad Lenino ir Stalino planas buvo socialistinę revoliuciją atnešti į visą Europą. Nepavykus to padaryti iki 1923, planas buvo atidėtas, bet neatmestas. V. Suvorov pateikia duomenis kaip sovietai jau 1932 metais masiškai gamino tankus, lėktuvus ir pan. - ir visi jie buvo skirti puolimui. Anot Suvorovo, Stalino planas buvo toks: remti Hitlerį ir leisti jam sudraskyti Europą. Tada staigiu smūgiu "išlaisvinti" Europą nuo vokiečių, tuo pačiu visur atnešant socializmą.

Europos padalijimas tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939/40 metais Stalino buvo vertinamas kaip jo strateginė pergalė prieš Hitlerį, nes jis panaikino buferines valstybes tokias kaip Lenkija ir atidarė sovietams tiesioginį kelią užpulti Vokietijai. To pasėkoje sovietai vykdė masinę mobilizaciją ir perstūmė puolamasias pajėgas, NKVD dalinius (skirtus įvedinėti tvarką naujose teritorijose) prie vakarinės Tarybų Sąjungos sienos, visai nesiruošdami gynybai.

Nacistinės Vokietijos užpuolimas buvo suplanuotas 1941 liepos mėnesiui, bet Hitleris, pajutęs Stalino planus, atidarė antrą frontą rytuose ir 1941.6.22 užpuolė sovietiją pirmas, sunaikindamas visą puolimui paruoštą ginkluotę.

Tas labai skiriasi nuo visuotinai priimtos II PK karo istoriografijos, bet šios interpretacijos logika labai griežta, ji paaiškina kodėl sovietinis režimas darė labai žiaurius dalykus su lenkų karininkais ar Baltijos šalyse (tarkim Rainių žudynės) metai ar daugiau prieš naciams užpuolant sovietiją. V. Suvorovas klausia, kodėl Hitleriui atidaryti dar vieną frontą rytuose jau turint frontą vakaruose ir dar dalinius Afrikoje. Anot jo, bet koks įvadinis karybos vadovėlis pasakytų, kad tai yra visiška kvailystė užsibaigsianti pralaimėjimu. Iš to seka, kad šiuo desperatiškai netikėtu puolimu jis norėjo ištrūkti iš Stalino jam paspestų spąstų.

Maždaug tą patį pasakoja šis keturių dalių filmas.





Pabaigai citata iš V.Suvorovo knygos:

"Stalin, working long, persistently and in sustained fashion, had made a subtle mosaic from the smallest of fragments. It was Stalin who helped to bring Hitler to power, and made Hitler, in Stalin's phrase, a real icebreaker for the revolution. It was Stalin who encouraged the icebreaker to move into Europe. It was Stalin who demanded of the French and other communists that they should not prevent the icebreaker from breaking up Europe. It was Stalin who supplied the icebreaker with everything it needed for its victorious advance. It was Stalin who closed his eyes to all the crimes being committed by the Nazis and rejoiced on the pages of Pravda 'when the world was shaken to its foundations, when powers perished and greatness fell'. 

But Hitler guessed Stalin's design. That was why World War II ended catastrophically for Stalin. He only got half of Europe, and some places here and there in Asia."

 -V. Suvorov "Icebreaker"

P.S. čia įdomus straipsnelis apie sovietu ir nacių bendradarbiavimą. Vadinasi "Гестапо + НКВД: совместные предприятия чекистов и нацистов"

P.P.S. Labai įdomus Piontkovskio straipsnelis yra čia.
Cituoju:
"Генеральный секретарь ЦК ВКП(б) тов. Сталин И.В., сосредоточивший в своих руках такую необъятную власть, какая всем хорошим гитлерам вместе взятым не снилась, 6 мая 1941 года неожиданно назначил себя Председателем Совета Народных Комиссаров СССР. Как раз на следующий день после своего исторического выступления на банкете выпускников военных академий, где он, резко отклонив тост за мирную политику, предложенный одним недалеким генерал-майором, заявил: "Пора кончать с оборонительным лозунгом, поскольку он устарел и с его помощью уже невозможно приобрести ни пяди земли. Красная армия должна привыкнуть к мысли, что эра мирной политики закончилась и началась эра насильственного расширения социалистического фронта. Тот, кто не понимает необходимости наступательных действий, — обыватель или дурак".

Видимо, именно 5 мая он принял решение о переходе к решающей стадии грандиозной операции "Ледокол". Он не нуждался ни в щепотке дополнительной власти над миллионами своих рабов и десятком тонкошеих вождей. Но как человеку мистического склада ума, получившему в юношестве религиозное воспитание, ему для себя самого нужна была какая-то интронизация, посвящение, если хотите, перед судьбоносным властным решением. Нечто отдалённо напоминающее императорскую корону Наполеона, которую тот вырвал из рук Папы и водрузил себе на голову. Или плебисцит, который провел Гитлер, чтобы объединить посты канцлера и президента и провозгласить себя фюрером. Было что-то общее в психологии поведения таких разных профессиональных "властелинов мира" перед решающим броском костей."

P.P.S. Stalino kalba 1939.8.18 kuri paaiškina kodėl buvo pritarta Ribbentropo-Molotovo paktui yra čia

"Опыт двадцати последних лет показывает, что в мирное время невозможно иметь в Европе коммунистическое движение, сильное до такой степени, чтобы большевистская партия смогла бы захватить власть. Диктатура этой партии становится возможной только в результате большой войны. Мы сделаем свой выбор, и он ясен. Мы должны принять немецкое предложение и вежливо отослать обратно англо-французскую миссию. Первым преимуществом, которое мы извлечем, будет уничтожение Польши до самых подступов к Варшаве, включая украинскую Галицию.
Германия предоставляет нам полную свободу действий в прибалтийских странах и не возражает по поводу возвращения Бессарабии СССР. Она готова уступить нам в качестве зоны влияния Румынию, Болгарию и Венгрию. Остается открытым вопрос, связанный с Югославией... В то же время мы должны предвидеть последствия, которые будут вытекать как из поражения, так и из победы Германии."

...

"Товарищи! В интересах СССР - Родины трудящихся, чтобы война разразилась между рейхом и капиталистическим англо-французским блоком. Нужно сделать все, чтобы эта война длилась как можно дольше в целях изнурения двух сторон. Именно по этой причине мы должны согласиться на заключение пакта, предложенного Германией, и работать над тем, чтобы эта война, объявленная однажды, продлилась максимальное количество времени. Надо будет усилить пропагандистскую работу в воюющих странах для того, чтобы быть готовыми к тому времени, когда война закончится... "

(Центр хранения историко-документальных коллекций,
бывший ОСОБЫЙ архив СССР, ф.7, оп.1, д.1223)

Rinkimų dienos proga ;)

"Dievo Apvaizda ligšiol lenkė mūsų tautos žingsnius į gerovę, lenks ir toliau į dar geresnę ateitį, kol mes būsime ištikimi savo gerajai valiai"

- A. Smetona, 1928 vasario 16

Įdomus pokalbis su Ukrainos žurnalistu D. Gordonu

D. Gordon gana gražiai sustato viską į savo vietas:

The Bolshevik revolution and the present day

There is a Chinese curse which says “May he live in interesting times.” I cannot help thinking that I do live in interesting times. 

Since I lived in a country that promoted itself as the leader in the fight for social justice and equality and claimed to be the worker's paradise, I cannot help but notice some very similar trends taking place in the Western democracies now. The country that I grew up in does not exist now, but the memory of what was done to lives of millions of people during the decades of its existence still looms large.  

Simplistic arguments, polarization of opinion, half truths etc. Perhaps the ubiquitousness of mass media makes these things more available and more in your face presently, but the essence of this is the same or very similar as it was in the pre-revolutionary Russia in say 1912 when the Bolsheviks discarded many social democratic ideas and took their own path: "who is not with us is against us!". 

Currently, the  Alt-right got it (Steve Bannon and his "Movement" is now in Trisulti Monastery, Italy - all geared up to influence the upcoming European elections); extreme left got it (see this video about one of the most elite US universities); victimhood and suffering is being weaponized and is being used as a tool to stifle meaningful discussion. 

Let me finish with a quote for pondering over; it illustrates where this quest for a "better" society by any means has led some countries in the past:

"Above all else, the Soviet way of life refers to the general atmosphere that shapes the Soviet man: his materialist worldview, his subconscious, his political intolerance, his double moral standards and his doublethink. It also refers to his subservience to authority and his leader-worship. The peculiar character traits of the Soviet man have been processed, polished, and assembled on the conveyor belt of the socialist machine that works by simple and crude rules:"he who is not with us is against us" (kto ne s nami - tot protiv nas); "if the enemy does not surrender, he has to be annihilated" (esli vrag ne sdaetsya - ego unichtozhayut); "Whatever serves communism is true and just" (pravdivo i spravedlivo vse chto sluzhit kommunizmu); "the great goal justifies any means" (velikaya tsel opravdyvaet lyubye sredstva.)"

- Encyclopaedia of Soviet Life edited by Ilya Zemtsov (ISBN-10: 0887383505)

Lietuva - visiems, kas nori prisidėti prie jos kūrimo!

Youtube labai daug video reportažų tema 'Жизнь в Литве'. Visumoj labai daug pozityvo, matosi kad žmonės tikrai nori čia būti, jie stengiasi pritapti ir jiems čia patinka. Čia tik vienas iš daugelio video kuriuos galima rasti - ir tai aš manau yra geriausia atsvara bet kokiai propagandai teigiančiai kad lietuviai yra nacionalistai, rusofobai, antisemitai, užsidarę, pikti ir pan.

Sėkmės!

P.S. Renkuosi Lietuvą tinklapis su informacija atvykstantiems į šią puikią šalį yra čia:
https://www.renkuosilietuva.lt

mintis šiai dienai - Lao Tzu

Žmogus gimsta minkštas ir lankstus
miręs jis kietas ir standus

Augalas gimsta gležnas ir švelnus
miręs jis sausas ir trapus

Standus ir kietas -  tai mirtis
Minkštas ir lankstus - tai gyvastis

Kietas ir standus sulūš
Minkštas ir lankstus išliks

 -Lao Tzu (601-531 BC)

Įdomus pokalbis su A. Šileika

Apie pilietybę

Jei emigravusieji prašo ir gauna kitos šalies pilietybę ir tu suteiki teisę į dvigubą pilietybę, tada turi būti teisingas imigrantams į Lietuvą kurie nori tapti Lietuvos piliečiais.

Nes kaip kitaip - tie kurie gyvena, dirba, moka mokesčius ir prisideda prie šalies kūrimo dabar tarsi turi mažesnes teises ir galimybes, nei galimai grįšiantys išvykėliai? Tarsi užprogramuojama, kad imigrantai Lietuvoje neužsilaikytų ir nesistengtų čia pritapti, nes vistiek šansai gauti pilietybę maži?

Užsieniečiams Lietuvos pilietybė yra sunkiai įkandamas dalykas - ir čia kalbu ne apie kokią Lietuvoj trumpai pabuvusią čiuožėją ar Latvijoje gyvenančius dvynius, o apie Vilniaus Tarybos narį Mark Adam Harold, kuris gyvena Lietuvoj nuo 2004 ir kurio prašymai pilietybei gauti buvo atmesti.

Jei referendumo organizatoriams taip patinka dviguba pilietybė, tegu taip pat laisvai pradeda dalinti Lietuvos pilietybę tiems kas yra atvykę į Lietuvą gyventi. Dabar gaunasi kažkaip atvirkščiai - dalina tiems kas išvykę ir neduoda tiems kas atvykę ;/

Man atrodo pilnumo ir teisingumo dėlei referendumas turėtų viską kompleksiškai spręsti. Kol kas tokių diskusijų nemačiau.

mintis šiai dienai

Eurovision - again ;)

Lietuvos pasirinkimas 2019!




Jei reiktų rinkti dainą lietuviškai, tai ši eitų iškart ;)

Apie Seimo narių skaičių

Daug diskusijų verda dėl Seimo dydžio mažinimo. Nuo 141 iki 121,  šalyje kur trys milijonai gyventojų. Man atrodo esantieji nenori prarasti užtikrinto darbo ir bijo padidėjusios konkurencijos. Kai kas mėto aplink raudoną silkę sakydami kad mažesniame Seime bus lengviau susitarti ir prastumti įstatymus ;) Bet gal kaip tik problema yra kad jie dėl nieko nesusitaria?

Palyginimui, tarpukario Lietuvoje buvo tokie Seimai:

I Seimas: 78 nariai
II Seimas: 78 nariai
III Seimas: 85 nariai
IV Seimas (po Smetonos perversmo): 49 nariai

Statistika rodo, kad 1923 metais Lietuvoje gyveno apie 2 milijonus, o 1942 metais - apie 2.8 milijonai gyventojų.Tarpukario Lietuvoj imkim 2 mil gyventojų ir 78 Seimo nariai - tas atitinka 1 Seimūną 25 tūtkstančiams gyventojų.

Palyginimui paimkim kitas šalis. Čia duodu bendrą Parlamento dydį, kas yra bendras parlamentarų skaičius netgi tuo atveju jei Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų, pvz kaip Lenkijoje ar Olandijoje:

Latvija -  100 (gyventojų 2 milijonai - taigi vienas atstovas nuo 20 tūkstančių)
Estija - 101 (gyventojų 1.3 mil. - vienas atstovas nuo 13 tūkstančių)

Lenkija - 560  (gyventojų 40 milijonų - vienas atstovas nuo 70 tūkstančių)

Olandija - 225 (gyventojų 17 milijonų - vienas atstovas nuo 75 tūkstančių)
Danija - 179 (gyventojų 5.8 milijonai - vienas atstovas nuo 32 tūkstančių)
Švedija - 349 (gyventojų 10 milijonų - vienas atstovas nuo 29 tūkstančių)

Apibendrinant galima pasakyti kad Skandinavijoj 1 Parlamento narys atstovauja maždaug 30 tūkst. gyventojų, Lenkijoj ir Olandijoj - 70  tūkst. gyventojų, Baltijos šalyse 20 tūkst. ir mažiau.

Lietuva - 141; gyventojų 3 milijonai - taigi vienas atstovas nuo 21 tūkstančių.

Jei būtų 121 Seimūnas, tai išeitų vienas atstovas nuo 25 tūkstančių gyventojų, jei būtų 101 Seimūnas, tai išeitų vienas atstovas nuo 30 tūkstančių gyventojų.

Taigi palyginimas su kitomis šalimis (išskyrus Baltijos 'seses') ir tarpukario Lietuva vienareikšmiškas -  Seimą tikrai galima (ir reikia) mažinti. Prie 121 Seimo nario atstovimas pakistų nuo 21 tūkst iki 25 tūkst. kas vis dar nepriartina prie 'Skandinaviško' 30 tūkst. gyventojų vienam Parlamento nariui.

Taigi - sumažinti Seimą?

Aš UŽ.

Ozo šalies burtininkas

Dar iš sovietmečio atsimenu knygutę apie Ozo šalies burtininką. Niekad nesusimastydavau, kad ši istorija gali būti suprasta kaip politinė 19a pabaigos alegorija. (http://www.halcyon.com/piglet/Populism.htm)

Bet viskas pradeda atrodyti kitaip, jei paimamos tokios analogijos:

Tornadas - finansinė krizė (https://en.wikipedia.org/wiki/Long_Depression)

Sidabriniai Dorutės bateliai ir geltonas kelias: 19a bimetalizmo idėja. Tada buvo svarstoma prie kurio metalo pririšti JAV valiutą - aukso ar sidabro ar abiejų. (Tarkim Britų svaras buvo paremtas sidabru - pound sterling silver; "sterling" - grynas, tyras.)

Rytų ragana - Industrializacija, sunkus darbas fabrikuose.

Munčkinai - darbininkai kurie džiaugiasi kai Dorutės namas prispaudžia Rytų raganą.

Vakarų ragana - nesaugumas, sausra JAV vakaruose kurie tik pradedami apgyvendinti. Vakarų ragana miršta, kai Dorutė užpila ant jos vandens - sausros nugalėjimo alegorija.

Bezdžionės - indėnai, plėšikai ir pan. kurie padaro nausėdų (Europiečių naujakurių, kurie apgyvendina žemes JAV vakaruose) gvyenimą nesaugiu.

Oz - svorio vienetas, uncija. Uncijomis sveriamas auksas ir sidabras.

Smaragdinis miestas - sostinė iš kur viskas valdoma, spalva panaši į dolerį (‘greenback’.)

Ozo šalies burtininkas - prezidentas.

Liūtas, skardinis žmogeliukas, baidyklė - žmogaus savybės.

Geroji fėja - mūsų pačių laisva valia. Vienoj vietoj ji pasako kad Dorutė bet kada galėjo grįžti namo, tereikėjo sutrenkti batų kulniukais.

Esu tikras kad šį sąrašą būtų galima pratęsti ;)

Jonas Mekas

"Mūsų gyvenimas yra tiktai stiklas, ir mes esam kaip saulės spindulys kuris praeina pro tą stiklą, spindulys kuris neturi nei pradžios nei pabaigos"

1962.01.24 Laiškas mamai


"... filmas yra labai plati dirva kur galima sėti visokius grūdus. Su filmais, kaip ir su knygom, galima žmones sugadinti ir pataisyti. Mūsų gi kraujuje yra kunigų tradicija. Mes vis norime žmones taisyti, vis labiau juos į šviesą vesti. Tai ir mūsų filmai bus ne tokie, kaip kitų. Mūsų filmai bus ne kokios pigios komedijos, bet labai rimtos istorijos, kur mes norim parodyti kas yra šiandieną blogai su žmonėmis, kur jie turėtų eiti. Kitaip tariant, mūsų filmai bus filosofiniai."

1960.04.22 Laiškas mamai

Čia geras žmogus daro mums ekskursiją po New York'ą. Ilsėkis ramybėj Jonai ...

Apie gondolų transportą

BBC čia turi labai įdomų straipsnelį apie transporto priemonę kuri randa vis daugiau susidomėjimo.  Panašu kad sistemą išskiria jos pigumas - ją pigiau pastatyti nei metro ar tramvajų, o privalumai išlieka tie patys - straipsnelis sako kad gondolų sistemos gali pervežti 2000 žmonių per valandą į vieną pusę.

Anot straipsnelio, ši sistema jau yra įdiegta kalnų miestuose (La Paz, Rio de Janeiro, Medellin etc), bet jau susidomėjo ir "lygumų" miestai: Gothenburg (pop 570 000), Jeruzalė (pop 901 000), Mombasa, Chicago, New York, Nizhny Novgorod.

Prisimenu prieš kokį 10 metų vykusias diskusijas dėl metro ar tramvajaus Vilniuje. Įdomu, ar transporto specialistai buvo pagalvoję apie šį variantą?