Sergej Gurijev apie Rusiją

 žinomas Rusijos ekonomistas (dabar gyvenantis Paryžiuje) kalba apie dabartinę Rusijos sitauciją. Įdomios įžvalgos.

Nepaprastasis Fašizmas

galbūt kai kas prisimena labai gerą M. Rommo filmą "Paprastasis fašizmas". Karo Ukrainoje kontekste, Dožd TV sukūrė kažką panašaus - ir mano manymu visai sąmoningai jį pavadino "Nepaprastasis fašizmas"

Tikrai daug peno mintims. 

P.S. keletas minčių apie fašizmą yra čia

Andrii Baumeister ir jo kanalas

Tiems kas supranta rusiškai, Ukrainos filosofas Andrii Baumeister turi puikų tinklapį ir videokanalą. Žemiau video kur jis aiškina kaip skaityti knygas. Puiki prezentacija! (čia nuoroda į jo minimą prieš maždaug šimtą metų parašytą vadovą knygoms skaityti)

Joseph Campbell ir mito galia

Joseph Campbell yra puikus mitų tyrinėtojas kuris parodo kad visose religijose bei visuomenėse galima atrasti tas pačias temas, einančias atgal tūkstančius metų. Gimęs kataliku, savo gyvenimo kelionės ir tyirinėjimų pasėkoje jis kažkiek atitolo nuo krikščionybės (jo citata apie Daisetz Suzuki kur šis Zen Budistas esą pasakė - cituoju iš atminties - "žmogus prieš gamtą, vyras prieš moterį, žmogs prieš žmogų, gėris prieš blogį - labai juokinga religija"). Budizmas ir dar senesnės Rytų religijos (Upanishads) viską daugiau mato kaip vienumą, kaip bendrą visumą, kuri yra ne kovoje bet tarpusavio žaisme. 

Nepriklausomai nuo kultūros ir laikmečio, visi mitai turi herojų, kuris atlieka tam tikrus žygdarbius. Gal ir todėl George Lucas kurdamas savo "Žvaigždžių karus" padarė Josephą Campbellą savo konsultantu ;)

JAV labai įtakingas žurnalistas Bill Moyers padarė puikią pokalbių seriją su šiuo nuostabiu žmogumi - galbūt ji jums patiks taip, kaip patiko man.

Esminis skirtumas tarp Baltijos šalių

 Delfi.lt turi labai įdomų straipsnelį apie Baltijos šalių demografiją prieš WWII.  Man buvo įdomi miestų demografija:

"1930 m. didžiausi Lietuvos miestai buvo Kaunas – 105,4 tūkst. (2013 m. – 307 tūkst.), Klaipėda – 38,1 tūkst. (159 tūkst.), Šiauliai – 24,4 tūkst. (107 tūkst.), Panevėžys – 21,3 tūkst. (97 tūkst.), Ukmergė – 11,7 tūkst. (23 tūkst.), Marijampolė – 10,3 tūkst. (40 tūkst.). Latvijos eilė: Ryga – 385,1 tūkst. (2013 m. – 658 tūkst.), Liepoja – 57,1 tūkst., Daugpilis – 45,2 tūkst., Jelgava – 34,1 tūkst. Estijos sąraše: Talinas – 137,8 tūkst. (2013 m. – 392 tūkst.), Tartu – 58,9 tūkst., Narva – 25,1 tūkst., Pernu – 20,3 tūkst. žmonių."

Pagalvokim apie tai: 1930 metais Narva buvo didesnė už Šiaulius ir Panevėžį, o Liepoja, Daugpilis ir Tartu buvo didesni už Klaipėdą. Ryga buvo didesnė nei Kaunas, Talinas, Klaipėda, Šiauliai ir Tartu kartu sudėjus. 

Sovietmečiu A.Sniečkaus vadovaujama valdžia Lietuvoje pasirinko skirtingą vystymosi modelį nei Latvija ir Estija. Lietuvoje buvo vystomi ir augo mažesni miestai tuo metu kai Latvijoje ir Estijoje buvo vystoma pagrinde tik sostinė. 

Tai beja paveikė ir rusakalbių imigrantų srautus. Važiuoti į didelį miestą dirbti naujoje įmonėje kur tokių kaip tu yra daug buvo daug patraukliau nei važiuoti į mažesnį miestelį kur nedaug kas šneka rusiškai ir tau reiks išmokti vietinių kalbą. To pasėkoje Rygoje ir Taline rusakalbių skaičius labai išaugo. Tas labai jautėsi nepriklausomybės aušroje kai Lietuva pilietybę davė visiems Lietuvos gyventojams, o Latvija ir Estija - ne. 

Dabar Lietuvoje yra daugiau miestų su virš 100 tūkstančių gyventojų. Vilniuje yra apie 600 000, Kaune apie 300 000, Klaipėdoje apie 150 000, Šiauliuose apie 100 000. Šiuo metu penktas Lietuvos miestas Panevėžys (apie 100 000 gyventojų) yra palyginamas su antru pagal dydį miestu Latvijoje ir Estijoje (Daugpilis ir Tartu). Vilnius pagal dydį yra panašus į Rygą, Taline gyvena apie 430 000. 

Taigi, prieš karą esminis skirtumas tarp Baltijos šalių buvo buvo tas, kad Lietuvoje stambesnių miestų buvo mažai palyginus su Latvija ir Estija, sostinė buvo mažiausia tarp Baltijos šalių. Šiuo metu situacija yra pilnai apsisukusi - Lietuvoje yra daugiau vidutinio dydžio miestų nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos sostinė jau pasivijo Rygą. 

Tai, manau, yra esminis pokytis lyginant su prieškariu. 

kas yra Maži Moduliniai Reaktoriai?

Maži moduliniai reaktoriai yra atominiai reaktoriai kurie yra pagaminami gamykloje ir surenkami galutinėje naudojimo vietoje. Šie reaktoriai yra mažesni už įprastus (tik 10% žemės ploto); galia yra daugmaž tik trečdalis arba ketvirtadalis įprastinio atominio reaktoriaus galios. 

Dabar beveik visos firmos kurios užsiima atomine inžinerija metėsi į MMR projektavimą, todėl panašu kad po 10 metų o gal ir greičiau šioje srityje bus proveržis. Toliau, natrio reaktoriai, fuzijos reaktoriai ir tt.

Rolls Royce savo MMR aprašyme pateikia pagrindinius tokio reaktoriaus privalumus:

1. net zero

2. galimas vandenilinio kuro gaminimas

3. moduliariškumas - pagamini fabrike ir atveži su sunkvežimiu

4. vienas reaktorius atstoja 160 vėjo turbinų 

5. labai saugūs ir ilgaamžiški

Panašu kad Estija, Čekija ir Turkija jau dirba su Rolls Royce šioje srityje:

"Rolls-Royce SMR will support international efforts to decarbonise energy systems, with a forecast to target £250bn of exports. Memorandums of Understanding are already in place with Estonia, Turkey and the Czech Republic."

Apie panašią iniciatyvą taip pat jau paskelbė Ukraina ir JAV. 

Labai laukiu proveržio ;)

P.S. Lietuvai būtų labai logiška pasukti šiuo keliu. Visaginas turi puikią infrastruktūrą, galingas elektros jungtis, vis dar yra daug specialistų, įstatyminė bazė, nelaimingų atsitikimų protokolai ir t.t. 

The Battle for Taiwan

60 Minutes Australia sukūrė puikų reportažą apie Taivanį. Puikiai paaiškinama situacija šalyje ir bandoma populiariai paaiškinti kodėl ši šalis tokia svarbi dabar. 

It's the economy, stupid! - Kelios mintys apie ateinančius rinkimus

 Tolimais 1992 metais Billo Clintono rinkiminės kompanijos strategas James Carville nukalė frazę "It's the economy, stupid!". Sunku tiesiogiai išversti nepamentant esmės, bet ko gero galima sakyti taip "Ekonomika yra svarbiausia, kvaily!". Tais metais rinkiminė kompanija vyko prieš prezidentą H.W. Bushą (G. Busho tėvą), kurio valdymo metu vyko karas Kuveite. Clintonas norėjo sutvarkyti ekonomiką, sveikatos apsaugą ir išjudinti valstybę iš tam tikro sustingimo. Jam tai pavyko, ir nepaisant skandalo su Monica Lewinsky daug kas jį laiko vienu iš sėkmingiausių prezidentų. 

Kodėl apie tai kalbu? Todėl kad išmintingi žmonės mokosi iš kitų, nelabai išmintingi mokosi iš savo klaidų. Kvailiai nesimoko net iš savo klaidų. Šiuo požiūriu, žmonės kurie studijuoja istoriją gali pateikti daug labai gerų įžvalgų, kurios gali padėti išvengti klaidų ateityje. Kas liečia Lietuvą, jos politiką, ir ateinančius rinkimus, verta pažiūrėti ir įvertinti sprendimus, ir pagalvoti apie tai, kokius žmones norėčiau matyti valdžioje, kas mano manymu darytų Lietuvai naudingus sprendimus, o kas ne. 

Pradėsiu nuo Lietuvos politinės sąrangos. Mano manymu, ji ydinga dėl keleto priežasčių, iš kurių galima išskirti dvi. 

Pirmoji ir ko gero ne tokia svarbi priežastis yra per didelis Seimas. Apie tai jau buvau rašęs anksčiau. Esmė ta, kad didesnis seimūnų kiekis nepadaro kad valstybė būtų geriau valdoma, greičiau atvirkščiai. Seimūnai prisigalvoja visokių veiklų kurios nėra susietos su įstatymų leidyba bet labiau su politikavimu kuris nenaudingas valstybei ar jų pačių partijai. Paimkim vieno iš konservatorių koriefiejų A. Ažubalio inicijuotą parašų rinkimą kad panaikinti jo paties partijos priimatą ir remtą trijų lotyniškų raidžių x, w,q  spausdinimą Lietuviškuose pasuose ir dokumentuose. Asmeninės ambicijos, noras atkreipti į save dėmesį, pigus populizmas dažnai ima viršų. Kaip buvęs užsienio reikalų ministras, jis turėtų žinoti kad nėra Europos šalies (išskyrus Latviją), kuri to nedaro. Ir kad daug žmonių bus dėkingi už tai. 

Antroji priežastis yra rinkiminė sistema. Lietuvoje pusė Seimo išrenkama balsuojant už konkretų Seimo narį (vienmandatis balsavimas), o kita pusė Seimo išrenkama balsuojant už partiją (daugmandatis balsavimas). Balsuojant tokiu būdu, vienas ir tas pats žmogus gali būti įrašytas ir vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Tarkim turim labai populiarų politiką kuris yra daugiamandačio sąrašo viršuje bet taip pat dalyvauja ir kaip vienmandatininkas. Jei jis laimi kaip vienmandatininkas, jis iškrenta iš daugiamandačio sąrašo, užleisdamas vietą esantiems žemesnėse pozicijose. Bet balsavimo metu rinkėjas to nežino, jis iš principo balsuoja už vienmandatį kandidatą ar už daugiamandačio sąrašo viršuje esančias žinomas pavardes. Manau dėl šios priežasties prezidentas V. Adamkus minėjo kad jo manymu Lietuvoje turėtų būti tik vienmandatiniai rinkimai. Nuo savęs galiu pridėti, kad galbūt reiktų bent jau atskirti sistemas - jei dalyvauji vienmandačiuose rinkimuose, negali būti daugmandačiuose sąrašuose ir atvirkščiai. Panašiai yra JAV - žmogus negali balotiruotis tuo pačiu metu ir į Atstovų rūmus ir į Senatą. 

Einant logine grandine tolyn, Lietuvos partijos tarpusavyje skiriasi ne taip jau ir stipriai. Svarbu yra žmonės kurie moka formuluoti savo mintis ir apginti savo nuomonę. Partijų gretose pilna 'perbėgėlių', kai tarkim konservatyvus visomis prasmėmis valstietis pasidaro LGTB+ remiančiu liberalu, ar socialdemokratas patampa konservatoriumi. 

Taigi, per sekančius rinkimus aš nežiūrėsiu į partijas. Ieškosiu asmenybių. Asmenybių, kurios galbūt mokosi iš kitų klaidų ir kurios sugeba padėti asmenines ambicijas į šalį bendro labo vardan.  

Bet ateityje, gal ir remčiau pasiūlymą sumažinti Seimą paliekant tik vienmandatininkus ?;)

puiki žurnalistika - WSJ

 The Wall Street Journal pateikė bombą. JAV pirko kurą kuris buvo pagamintas Italijoje iš rusiškos naftos. Kaip rusiška nafta pateko į Italiją yra kitas klausimas. 

 

citata šiai dienai

Patriotism is the last refuge of a scoundrel

Patriotizmas yra niekšelio slėptuvė

- Samuel Johnson (1709-1784)

Samuel Johnson čia nesako kad patriotizmas blogai, jis sako kad dažnai kai kurie žmonės apsimeta patriotais siekdami savanaudiškų tikslų. 

 =======================================

Čia manau labai pritiktų ir šių laikų intelektualinės ir kultūrinės ikonos Vaclavo Havelo citata. Iš esmės čia apie tai kad reikia kvestionuoti savo veiksmus ir vertybes. Reikia vengti tų, kurie to nedaro. 

Keep the company of those who seek the truth- run from those who have found it

Laikykis su tais kurie ieško tiesos; bėk nuo tų kurie ją rado

- Vaclav Havel (1936-2011)

puiki Kauno (ir Vilniaus) ateitis

Delfi TV turi labai įdomią diskusiją apie Lietuvos upių Nemuno ir Neries didesnį panaudojimą krovinių pervežimui ir pramoginei laivininkystei. 

Anot laidos dalyvių, krovinių pervežimas upe išnyko sovietmečiu, dabar nėra tinkamų laivų ir žinių. Bet tas keičiasi.  Barža yra labai tvarus krovinių vežimo būdas, kada sunaudojama 2-3 kartus mažiau kuro ir reikšmingai sumažinami kamščiai Lietuvos keliuose. 

Pradiniame etape galvojama apie laivybos atgaivinimą tarp Kauno ir Klaipėdos, tolimesnėje perspektyvoje galvojama apie upių kelio tarp Vilniaus ir Kauno sukūrimą. 

Jei tas įvyks, Kauno (ir Vilniaus) laukia puiki ateitis. Kaunas taps tikru transporto centru, kur susikerta vandens, oro, sausumos keliai ir kur labai daug tam skirtos infrastruktūros. 

Istoriškai Lietuva susiformavo apie upes. Istorinė Lietuva - tai Nemunas ir jo intakai - Neris, Nevėžis, Minija ir daugelis kitų. Didžiųjų upių panaudojimas yra tik sugrįžimas prie šios labai senos tradicijos. 

 Nuoroda į laidą yra čia.

puikus pokalbis su Taras Kuzio - "Russia is a younger brother to China"

Labai įdomus pokalbis apie Baltarusiją, Rusiją, ir Ukrainą. Ypač apie skirtumus tarp Baltarusijos ir Ukrainos.

Kevin Rudd apie Kiniją, Taivanį, ir kitas šalis

Kevin Rudd yra buvęs Australijos Ministras Pirmininkas. Jis daug kartų buvo Kinijoj, dažnai susitikdavo su Kinijos aukščiausia vadovybe kaip delegacijos narys, keletą kartų  (berods 8) asmeniškai akis į akį bendravo su Xi Jinping'u. Jis gerai supranta kaip Kinija mato pasaulį iš savo tūkstantmetės istorijos taško.  

Puikus žmogus ir puikus pokalbis.

V. Landsbergiui - 90!

Turbūt nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu kad Lietuvoje V. Landsbergį arba myli arba nekenčia. Jis toks. Poliarizuojanti, revoliucinė asmenybė, padariusi klaidų bet dar daugiau gero (čia įdomi diskusija).

Ta proga, jo sūnaus sukurtas dokumentinis. Su gimtadieniu.

Ray Dalio ir Kintantis Pasaulis

labai žinomas investuotojas ir filantropas Ray Dalio jau kuris laikas dalinasi savo gyvenimo išmintimi. Nuostabus žmogus. Pagrindinė jo idėja yra tai, kad viskas kartojasi, keičiasi tik laikmetis, žmonių rūbai, ir technologija kurią jie naudoja. Bet esmė lieka ta pati. 

Žemiau pateiktame video R. Dalio pasakoja kaip Olandų imperiją pakeitė Britų imperija, kurią savo ruožtu pakeitė JAV. Jei tas šablonas kartojasi, jis mano kad sekanti imperija gali būti Kinija. 

Nuo savęs galiu pridėti kad mūsų kaimynystėje irgi galima buvo pastebėti kažką panašaus, kai vienas kitą keitė ir buvo iškilę šie regionai:

882-1240 Kijevo Rusia

1206-1368 Mongolų imperija

1410(1569)-1795 Lenkija ir Lietuva (LDK ir Rzeczpospolita)

1721-1917 (1991) Rusijos imperija

Smagaus žiūrėjimo ;)

Puikus pokalbis apie švietimą - Sadhguru ir Sir Ken Robinson

 

Silpnoji grandis švietime

tolimais 2019 metais Nobelio prizą ekonomikoje gavo Abhijit Banerjee, Esther Duflo ir Michael Kremer. Jų sukurta teorija yra vadinama 'silpnosios grandies teorija', taip pat dar ji vadinama 'o-ring theory of development'. 

Iš principo ši teorija sako, kad norint pakelti visą sistemą, nereikia gerinti ne tai kas jau ir taip daugmaž veikia, reikia taisyti tai kas veikia blogai. Supaprastinant, jei restorane tualetas užsikimšęs ir salėje blogas kvapas, visa kita gali būti nuostabu, bet restoranas daug žvaigždučių nesurinks. Ta analogija persineša ir į visuomenes. 

Šiuo atveju norėčiau pakalbėti apie švietimą. Šiame kontekste reikia paminėti kanadietį Malcolm Gladwell ir jo knygą "I hate Ivy League". 

Gladwellas rašo apie JAV ir šios šalies edukacinę situaciją, kuri jo supratimu yra visiškai supuvusi. Ten labai daug investuojama į geriausius privačius universitetus ir mokyklas, paliekant didžiąją masę paprastų valstybinių universitetų ir mokyklų gana žemame lygyje.

Vienoje vietoje jis duoda pavyzdį, kur lyginamas futbolas ir krepšinis. Europietiškame futbole įvarčių įspiriama nelabai daug, įvarčiui reikia daug bandymų, todėl labai svarbu kad visa komanda žaistų gana gerai. Net tokios žvaigždės kaip L.Messi gali rodyti savo magiją tik po 7-8 pasų kuriuos padaro kiti žaidėjai.  Futbolas yra standartinis 'silpnosios grandies' žaidimas - komanda kuri sustiprina patį silpniausią savo žaidėją išlošia gana daug. Krepšinis yra kitame spektro gale. Ten rezultatas apsprendžiamas vienos ar dviejų žvaigždžių. Jei komanda turi LeBron James, ar Luka Dončic, jie jau turi gana gerą šansą laimėti. 

Švietimas yra daugiau kaip futbolas. Anot Malcolm Gladwell, reikia sustiprinti silpniausias mokyklas ir universitetus kad pakelti visos šalies lygį. Gali gerinti Harvardą kiek nori, šalies mastu tas labai mažai pasijaus. Pakėlęs paprastų universitetų lygį pasieksi daug geresnį rezultatą. Nobelio premijos verta idėja ;)

Įdomu, kaip Lietuvoj sprendžiama ši problema? Ar bandoma mažinti atskirtį tarp regionų, kur mokyklos gali būti nelabai geros ir tarkim 5 didžiųjų miestų, kur yra 'elitinės' gimnazios ar privačios mokyklos, dažnai prieinamos tik gana turtingiems? Kiek suprantu, Lietuvoje mokinio krepšelį galima nusinešti į privačią mokyklą, tuo sustiprinant privačią mokyklą ir kanibalizuojant valstybinę mokyklą. Sakau 'kanibalizuojant', nes valsytbinė mokykla mėnesinio mokesčio iš tėvų negali imti? Sukuriamos mokyklos kurios duoda elitinį išsilavinimą keliems šimtams išrinktųjų, paliekant didžiąją šalies dalį 'silpnosios grandies' situacijoje. (JAV, kur privačių mokyklų labai daug, mokinio krepšelio nusinešti į privačią mokyklą niekas neleidžia. Privačios mokyklos ten išsilaiko pačios.)

Manau, kad privačios mokyklos Lietuvos kontekste yra nuostabi idėja, skatinanti minties laisvę ir idėjų įvairovę, bet kaip jas padaryti prieinamas ir mažesniuose miesteliuose? Ir - kaip jos sustiprina švietimo 'silpnąją grandį'? 

P.S. istorikas Niall Ferguson ("The Great Degeneration", kai kurie pokalbiai internete) pastebi, kad tik Suomija neturi privačių mokyklų, visos kitos Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys jas turi. Jo, manymu, privatus išsilavinimas duoda įvairovę, ir anot jo Suomija yra išimtis patvirtinanti šią taisyklę. Logika ta, kad jei niekam kitam tokių rezultatų pasiekti nepavyksta, tai čia nepaaiškinama išimtis. Aš argumentuočiau kad estai gana sėkmingai perėmė Suomijos gerasias patirtis ir jie taipogi gana aukštai įvairiuose reitinguose. Gal visgi yra iš kur pasimokyti kaip gerinti valstybines mokyklas?

P.P.S. Patikrinau Suomijos situaciją. Ten yra privačių mokyklų. Skirtumas tas, kad privačios mokyklos taip pat gauna mokinio krepšelį bet pagal įstatymą negali imti iš mokinių tėvų papildomų pinigų už mokslą. Gal čia jų sėkmės paslaptis - visi konkuruoja lygiomis sąlygomis?

Puiki diskusija "Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?"

 

šiek tiek apie energetikos politiką

Kalbant apie daugumą biurokratijų, manau kad labai nesuklysiu jei pasakysiu kad dažniausiai sistema veikia ne dėl tų žmonių kurie užima aukštas kėdes, bet nepaisant jų. Kad karalius nuogas paaiškėja bent kiek pasikeitus situacijai. Turbūt šiame kontekste net nereikia minėti elektros rinkos liberalizavimo, "Perlo" skandalo, D. Kreivio kalbų ir R. Kuodžio dar prieš metus pasakytų komentarų. 

Privataus verslo tikslas yra maksimizuoti pelną, valstybės tikslas yra užtikrinti kad verslas siekdamas savo tikslų nepažeistų viešojo intereso, ir tam reikalingos ministerijos, gerai apgalvoti kontrolės mechanizmai,  įstatymai ir pan. Jei valstybė negina viešojo intereso, gaunasi "Perlo" skandalas. Ministrui sakyti, kad čia žmogaus problema kad jis blogai pasirinko yra mažiausiai neetiška. Juk valstybė nustato standartus gydymui, transportui, maistui, gėrimams ir pan. Juk jei parduotuvėje žmogus nusipirks maistą nuo kurio apsinuodys, kaltas ne jis, o parduotuvė ir tvarka kuri leidžia pardavinėti nuodingą maistą? Pagal šią analogiją, "Perlas" yra tas nuodingas maistas, o valstybė yra parduotuvė. Taigi šiuo elektros rinkos liberalizavimo atveju kai visuomenės interesas nebuvo apgintas yra kaltas ne žmogus, o reguliuotojas, t.y. valstybė. 

Eikim dar toliau, ir įsivaizduokim kad esame situacijoje kai verslininkas kontroliuoja viešojo intereso gynimą. Vaizdžiai tariant kalbam apie tą atvejį kai lapei duodama vištidės priežiūra. Ar tas žmogus sąžiningas ir atsiribos nuo verslo, o gal jis darys savo verslui palankius sprendimus? Ar jis pasinaudos situacija kai žino apie įstatymą kuris greit bus priimtas? Dar vienas niuansas - mažesni verslai žiūri į labiau trumpalaikę perspektyvą; o didesni verslai, kaip ir kai kurios valstybės, gali leisti sau žiūrėti į ilgalaikius procesus. Verslininkas dažniausiai žiūri į trumpesnę perspektyvą, taigi ar atsidūręs valdžioje ar jis pakeis savo įpročius?

Turbūt nieko nenustebinsiu jei pasakysiu kad žmonės kurie valdo energetiką labai dažnai neturi atitinkamo išsilavinimo - jie dažniausiai yra su kuria nors partija susieti vadybininkai ar verslininkai. Ko gero tas nėra blogai, ypač jei komandoje yra geri savo srities specialistai. 

Saulės parkai, vėjo energija - kylant medžiagų kainoms (silicis ir pan) apsimoka tik tada kai valstybė duoda nemažas subsidijas. Kas gauna tas subsidijas ir ar ta tvarka yra gera yra vienas klausimas, bet kažin kaip bus kai subsidijos dings? Kaip kiti energijos šaltiniai - tarkim vandenilis H2, kuris jau vystomas Latvijoje ir Estijoje? Bet Lietuvos kontekstas yra kiek kitoks, ir čia mes ateiname prie atominės energijos.  

Atominė energetika gali išsilaikyti pati, be subsidijų, ir yra labai švari. 

Iš principo, energetika bendrai paėmus yra dalykas, kuris reikalauja ilgalaikio planavimo. Atominė energetika reikalauja įdirbio iš valstybės pusės - suburti specialistų grupę kuri suprastu apie tos srities reguliavimą, techninius aspektus, žmonių evakuaciją nelaimės atveju, ekstremalių situacijų valdymą, demografinius niuansus ir pan. Tokie žmonės neatsiranda iš niekur, į juos reikia investuoti. Verslas į tą žiūri daug siauriau -  verslui be valstybės reguliavimo dažniausiai viskas susivestų į pelno/nuostolio skaičiavimus, paliekant saugiklius nelaimės atveju valstybei, t.y. visiems mokesčių mokėtojams. Šalys, kurios turi galimybes ir resursus daryti ilgalaikį planavimą visada yra geresnėje situacijoje nei tos kur tik reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. 

Lietuva turi didelį įdirbį atominės energetikos srityje. Yra specialistai, energetikos institutas, taip pat tam tikra įstatyminė bazė apibrėžianti atominės energijos vartojimą. Saulės ir vėjo energetika yra gerai, bet kalbant apie diversifikaciją būtų labai neišmintinga iš naujo nepagalvoti apie atominius reaktorius Lietuvoje. Šiuo atveju kalbu apie mažus atominius reaktorius. 

Tarkim JAV Bill Gates fondas investavo į savo mažo reaktoriaus projektavimą, taip pat yra daug kitų firmų kurios jau praktiškai yra ant "komercinio" projekto ribos.  Mažo reaktoriaus galia yra maždaug ketvirtadalis to kas buvo pagaminama viename Ignalinos AE reaktoriuje. Keturi maži reaktoriai atstoja vieną 'standartinį' reaktorių - reikia mažesnių investicijų ir galima tiksliau reaguoti į energijos poreikius.

Įdomu, ar energetikos ministerijos galvos ir kėdės mąsto apie tokį variantą?

muzika šiai dienai

 

Istorikas Niall Ferguson paaiškina kaip Kinija aplošė JAV ir Sovietiją

 šis (penktas) epizodas mano supratimu labai gerai paaiškina Kinijos iškilimą.  "The War of the World" - puikūs šeši epizodai paaiškinantys XX amžių ir galbūt duodantys užuominas į tai kas ateina. (hint hint - decline of the West).

Algio Avižienio knyga

Algis Avižienis yra labai gerą išsilavinimą turintis buvęs JAV diplomatas dabar gyvenantis Lietuvoje. Jo idėjos man duoda daug peno mintims, nors ne visada su jomis sutinku. 

Valstietis.lt pateikia labai įdomią diskusiją su p. Avižieniu čia. 

Keletas citatų:

"Visos minėtos šalys pateko į Vakarų pasaulio įtakos sferą, kurioje iki dabar dominuoja griežtai įgyvendinama neoliberalizmo dogma. Jų išorės sienos buvo atvertos masiniam importuojamų prekių antplūdžiui, o tai iškart smogė vietiniams pramonės gamintojams. Staigiai išaugo masinė bedarbystė. Kadangi neoliberalizmas taip pat numato laisvą darbo jėgos judėjimą per nacionalines sienas, tai naujai sukurta Rytų Europos bedarbių armija patraukė į Vakarus. Manau, kad laisvos rinkos įdiegimas turėjo būti įvestas ne taip radikaliai, bet palaipsniui, ne iš karto pakertant pramoninę bazę mūsų regione. Tada būtume išvengę tokios didžiulės darbingo amžiaus žmonių emigracijos į turtingas, bet senstančias šalis. Mes dabar tiesiog dotuojame tų turtingų šalių socialines sistemas per mūsų prarastą darbo jėgą. Todėl mūsų pensijos išlieka tokios mažos, nes mūsų emigravęs jaunimas išlaiko orų Jungtinės Karalystės, Airijos, JAV, Norvegijos, Italijos ar Prancūzijos pensininkų pragyvenimo lygį."

...

"Kalbos apie europietišką arba transatlantinį solidarumą skamba tuščiai, kai Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys savo lėšomis paruošia milijonus jaunų specialistų bei darbininkų turtingoms, bet tuo pačiu senstančioms Europos ir kitų žemynų šalims. Turtingosios valstybės taip užsitikrina savo pensijų sistemų mokumą, bet klausimas dėl Lietuvos pensininkų varganos ateities yra nutylimas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų mūsų regiono šalių bendras interesas – reikalauti, kad milžiniškos lėšos, investuotos į emigruojančio jaunimo švietimą, būtų adekvačiai kompensuojamos tų pačių turtingųjų šalių. Mes turime sutelkti jėgas su kitomis nuskriaustomis šalimis ir kartu suderinti bendrą poziciją derybose su ekonomiškai pajėgesnėmis valstybėmis."

...

"Lietuvai reikia politinio judėjimo ar partijos, kuri ryžtingai pasisakytų už mūsų tautos ir valstybės stiprinimą, taip pat ir demografiniu požiūriu. Lietuvos nacionaliniai interesai turėtų būti įvardyti kaip aukštesni už tarptautinius įsipareigojimus. Reikia pakeisti dabartinės valdžios nuostatą, kad Lietuvos valstybės tikslas – demokratinių pažiūrų skleidimas posovietinėje erdvėje ir pasaulyje, tarnavimas pasaulinei integracijai. Jeigu mūsų valstybė deklaruoja tikslą tarnauti abstrakčioms idėjoms ir integruotis į globalistų kuriamą naują pasaulinę santvarką, negali būti jokių iliuzijų, kad mes išbrisime iš dabartinių sunkumų. Toliau smuksime į tą duobę, kurią globalistai sukūrė per savo nenumaldomą troškimą valdyti pasaulį."

- A. Avižienis

Pamoka

Čia apie "vertybinę užsienio politiką", jei ką. 

"Pagrindinė sankcijų idėja yra ta, kad jūs bandote veikti taip, kad sukeltumėte daugiau skausmo kitai pusei ir mažiau skausmo sau“ 

- Joe Biden

Pilnas straipsnis čia.

Piešinys šiai dienai

labai garsus rusų tapytojas Vasilijus Vereščaginas 1871 metais nutapė paveikslą kuris vadinasi "Karo Apoteozė". Apoteozė - tai taškas kai pasiekiama tobulybė ir priartėjama prie Dievo. Paveikslą jis dedikavo "visiems užkariautojams - praeities, dabarties ir ateinantiems". 

Nedaug kas pasikeitė ...

Ed D'Agostino ir Jacob Shapiro pokalbis apie Kiniją ir JAV bei Rusiją ir Ukrainą

 Mano manymu, puikus pokalbis ir labai geros įžvalgos

muzika šiai dienai

Kalinio dilema

Šiuos laikus gana gerai aprašo Kalinio dilema (Prisoner's dilemma). 

Tarkime turime du kalinius kurie padarė nusikaltimą, buvo sulaikyti ir dabar kitam nežinant gali prisipažinti ar neprisipažinti. Jie turi tokius pasirinkimus:

1. Vienas kalinys prisipažįsta, o kitas ne. Tada prisipažinęs kalinys yra paleidžiamas, o neprisipažinęs gauna 3 metus kalėjimo. Per abu kalinius 3 metai kalėjimo. 
2. Nė vienas neprisipažįsta. Abu gauna 1 metus kalėjimo. Per abu kalinius 2 metai. 
3. Abu prisipažįsta. Abu gauna 2 metus kalėjimo. Per abu kalinius 4 metai. 

Ši dilema parodo esmę prieštaravimo tarp individo ir grupės interesų. Grupės interesas yra bendras kalėjimo metų skaičius, individo interesas yra metai kuriuos tik jis turi atsėdėti. Taigi iš individo taško variantas 1 yra geriausias (tam kuris prisipažino), o iš grupės taško variantas 2 yra geriausias. 

Ši dilema pasitaiko visur, dažnai šalys daro savanaudiškus sprendimus, nors bendradarbiavimas būtų geresnis variantas visiems. Kaip pavyzdį paimkime Vengriją. Jei ji remtų ES sankcijose prieš Rusiją ir nepirkti iš jos dujų, ji priartintų Rusijos norą užbaigti karą Ukrainoje ir visiems nuo to būtų geriau. Iš kitos pusės, jei Vengrija su Rusija susitaria dėl pigaus dujų tiekimo, Vengrijai yra geriau, bet tas atitolina karo pabaigą. 

Kaip elgtis?

Saulius Sužiedėlis apie Holokaustą Lietuvoje

 https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis

Puikus pokalbis, užrašiau tik keletą minčių.

Apie Holokaustą ir Lietuvą - S. Sužiedėlio mintys

(laisvai užrašyta iš pokalbio)

Litvakų bendruomenės praradimas yra milžiniškas nuostolis Lietuvai. 

Yra kolektyvinė gėda, bet nėra kolektyvinės kaltės. 

Žudymuose dalyvavo 3000-6000 žmonių, pastoviai dalyvaujančių buvo mažiau.

Žydu gelbetojų Lietuvoje buvo 2000-3000 šeimų. Jokioje kitoje šalyje nėra tiek žydų gelbėtojų - Pasaulio Teisuolių - pagal procentą nuo gyventojų. Tarpukario Lietuva buvo labai tolerantiška, finansavo žydų švietimą; 1940 metais buvo didžiulis posūkis į antisemitizmą, tačiau pirmasis sovietmetis (1940-1941) ne viską paaiškina.

Mes esam gimę po tų įvykių ir esame už juos neatsakingi; mes atsakingi už tai kaip mes dabar juos vertiname. 

Julija Šukys yra tikra mokslininkė ir jos negalima lyginti su Silvia Foti arba Rūta Vanagaite. Jos tyrimas yra labiau pagrįstas, S.Foti ir R.Vanagaitė pateikia daug netikslumų. Be jokių įrodymų yra pateikiami teiginiai kurie yra skandalingi ir be reikalo juodinantys. Sužiedelis nebendrauja su defendinghistory.com nes jis mano kad jų darbas yra žalingas bei tendencingas; jie manipuliuoja kai kuriais klausimais. Nijolė Maslauskienė, Liudas Truska, Saulius Sužiedėlis darė daug tyrimu apie pirmąją okupaciją, yra daug statistikos apie LKP (Lietuviu komunistu skaicius baigusiu vidurinę mokyklą yra tik 3-4%) ir jis yra tikras kad tais skaicčiais labai lengva manipuliuoti. Tada buvo dvi visuomenės kurių geopolitinė ir vertybinė orientacija buvo labai skirtinga. Tai yra tragedija. Noreikos veiksmų negalima pateisinti, kai kurie jo padaryti sprendimai jį padaro negerbtinu.  

Įdomi diskusija apie nacionalizmą. 90% lietuviu 1940 metais buvo įsitikinę kad nepriklausoma valstybė yra būtina sąlyga tautos išgyvenimui, šis nacionalizmas neneigė kitu tautų teisių, jų nemenkino. Kitas dalykas yra Orbano etno-nacionalizmas. Kalbama apie Jono Meko "nacionalizmą", jo atspindžius Lietuvos kultūrinėje terpėje. Michael Casper anot S. Sužiedėlio rašo netiesą apie J. Meką, Meko tekstai yra nepolitiški. Casper'o kaltinimai Kazickui yra niekuo nepagrįsta kaltė pagal asociaciją. Stalinizmas ir Nacizmas nėra tas pats, bet sunku paneigti panašumus - tarkim vienpartinė sistema ar masiniai žudymai tam, kad pasiekti ideologinius tikslus. Ezra Pound, Pablo Neruda buvo ideologiniai veikėjai; Jonas Mekas toks nebuvo. Jis buvo 21 metų kai pabėgo į Vakarus. Jei rašai į leidinį kuriame yra kitų parašyti nacistiniai tekstai, ar tas yra blogai? Yra įrašytas Meko pokalbis su Ina Navazelskis. Sovietinė cenzūra buvo daug griežtesnė nei nacių. Naciai praleisdavo Meko straipsnius apie Yčą, Binkį, Šliūpą - tačiau jie niekad nebūtų praėję sovietinės cenzūros.

Nacių okupacija Lietuvai buvo daug švelnesnė nei Sovietų okupacija, teroro mastas lyginant su sovietais buvo mažas. Lietuviai norėjo kad karo pabaiga būtų panaši į WWI - Rusija susilpnėja ir vėl atsiranda nepriklausoma Lietuva. Tačiau taip neįvyko. Pokaris Lietuvoje reiškė smurtą, o ne taiką, Lietuvoje buvo masinis pasipriešinimas. Dažnam lietuviui antifašistas buvo stalinistas. 

Mes nieko neprarandam Pasaulio akyse jei pripažįstam savo istoriją tokia kokia ji buvo. 

Fareed Zakaria viską sustato į savo vietas - Rusijos invazija Ukrainoje

 anot jo, kažkiek reikia atlaisvinti sankcijas ir tuo pačiu metu padidinti ginklų tiekimą.

Algis Avižienis apie dabartinę politinę situaciją

galima sutikti, galima nesutikti, bet tikrai įdomios įžvalgos.

Vienas žmogus man yra pasakęs - "jei darai veiksmą, turi žinoti kaip atrodo sėkmė". Kaip pavyzdys - politinėje sferoje kai metaforiškai šnekant duri kokiai šaliai pirštu į akį, kas yra sėkmė ir kas yra nesėkmė? Manau A. Avižienis kalba būtent apie tai, pabrėždamas įvairių politinių veiksmų naudą ar žalą Lietuvai. 

Iš kitos pusės, aš manau kad Ukrainai reikia padėti. Kaip tik įmanoma. Kaip FT.com rašo šios dienos vedamajame ("Ukraine: can Russia still win the war?") laukia sunkus etapas - Rusija didins 'hibridines' priemones (energetinių resursų "diplomatija", informacinis karas) Europoje ir kitur tuo metu kai pradės jaustis išsekimas nuo karo. Laimei, anot Financial Times kol kas daugelio šalių rinkėjai yra linkę aukoti savo gerbūvį tam kad remti Ukrainą; nestoja ginklų tiekimas. 

Dieve mums padėk. 

Lėktuvas į Lietuvą

 skrendant lėktuvu į Lietuvą, žinutė keleiviams būna ir lietuviškai. Ji prasideda taip "ponios ir ponai, greitai nešime maistą" ir pan. 

Pagalvojau, kad šiems laikams tai visai netikęs kreipinys. Juk žmones galima suskirstyti ne į dvi rūšis, o į daug daugiau. Gali būti ir vaikai, o jei žiūrint plačiau dar įvairiau save susiklasifikavę žmonės. Kai kur klasifikacijų priskaičiuoja 16 ir daugiau. 

Galbūt reikia sugrąžinti prieškarinį kreipinį "tamsta" (tavo milysta)?

Pridedu studento anketą į vieną iš JAV universitetų.

dar kartą apie vertybinę politiką

 ... 

tiems kas skaito rusiškai, charter97.org vardija šalis kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas ir iš to pelnosi:

"В число «перевалочных пунктов» для отправки в Россию и Беларусь подсанкционного экспорта вошли Грузия, Бразилия, Китай, Индия, Израиль, Казахстан, Кыргызстан, Армения, Мексика, Никарагуа, Сербия, Сингапур, ЮАР, Тайвань, Таджикистан, Турция, Объединенные Арабские Эмираты и Узбекистан."

Sąraše yra keletas šalių kurių aš nesitikėjau pamatyti (paryškinta). Ratelis toks:

Gruzija, Brazilija, Kinija, Indija, Izraelis, Kazachstanas, Kyrgyzstanas, Armėnija, Meksika, Nikaragva, Serbija, Singapūras, PAR, Taivanis, Tadžikistanas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas. 

Čia rimtas klausimas Lietuvos užsieio politikos formuotojams - ką mes darome žlugdydami savo verslus ir remdami kai kurias iš šių šalių?

P.S. 2022.8.23 čia gana įdomi diskusija tuo pačiu klausimu: Ekspertai įgėlė valdančiųjų vykdomai užsienio politikai: klaidos formavosi jau ilgai (lrytas.lt)

Pokalbis su Petru Vaitiekūnu

 Buvęs Ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas dalijasi savo įžvalgomis

Kas tas Narendra Modi

Narendra Modi nūnai yra pats svarbiausias politikas Indijoje. Gerai žinomas influenceris jogas Sadhguru yra jo pasekėjas. Nacionalistinė politika kur induistai iškeliami prieš kitus (ypač musulmonus) nedaug ką palieka abejingais. 

Indijos tradiciniai konkurentai yra Kinija ir Pakistanas, tai pagal logiką "mano priešo priešas yra mano draugas", po dabartinių beveik kamikadziškų viražų vardan Taivanio, tarsi Lietuva turėtų pradėti draugauti su Indija? Tas ko gero ir pastebima - kaip jau buvau postinęs, G. Landsbergis žingsnį į tą pusę jau darė. 

Belieka klausimas, ar Indija yra ta šalis, su kuria reikia ieškoti kontaktų, kuri yra visiškai morali ir su kuria dabartinė valdžia nemato jokių problemų (tarkim Kašmyre)? Standartiniai dalykai - žmogaus teisės, visokeriopa tolerancija (įskaitant ir moters teisę dėvėti hidžabą) ir t.t. 

Ir dar. Ar Indijai Lietuva tokia jau įdomi? N. Modi mielai važiavo pas Putiną ir iki šiol nepasmerkė Rusijos veiksmų Ukrainoje. Politika iš išskaičiavimo? Bet jei pradedam skaičiuoti - kas Lietuvai iš Indijos draugystės? Į Kiniją bent puslaidininkius, lazerius ir mėsą galėjo eksportuoti, Indijoje puslaidininkių anei lazerių nereikia, o už karvės mėsos valgymą tave gali ir akmenimis apmėtyti - juk karvė tai šventas gyvis. 

Stebim toliau. 

Šis Deutsche Welle video pasakoja apie iš neliečiamųjų kastos kilusį Narendra Modi. Smagaus žiūrėjimo ;)

P.S. ilga bet gera diskusija apie Kiniją ir Indiją yra čia: https://youtu.be/ZnDcm19AT74

naujasis Šilko Kelias

dar 2018 metais buvau rašęs apie Kinijos "Šilko kelią" kuris garantuoja sklandų prekių tiekimą į Europą. Panašu, kad dėl karo Ukrainoje situacija modifikuojasi - kompanija METRANS suderino tiekimą į Europą per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Rumuniją. Nauji Europiniai mazgai atsiranda Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vokietijoje. 

Žemėlapis atrodo taip:

muzika šiai dienai

 

Mintis šiai dienai

 Manau citata tinkanti ir Lietuvai, kalba eina apie asmeninę valstybei dirbančių žmonių atsakomybę:

Ukrainoje vykę žmonės valdžioje yra išimtis. Praeity - dešimtys metų negatyvios selekcijos.
Mes negalime jų rasti, nes neatsijojame netikusių ir neskatiname ir neauginame gabių. 
Paklausite, kodėl neatsijojame?
Todėl, kad toks nerašytas visuomenės susitarimas:
- niekas neatsakingas ir visi gyvena savo malonumui, o kada kalba užeina apie kliurkas, reikia tik pradėti šaukti apie "patriotus ir aukas". 

- Oleksij Arestovič (facebook, 2022.5.10)

----------------------------------------------------------------------------------

В Украине толковые люди во власти - исключение. Позади - десятки лет отрицательной селекции. 
И мы не можем их найти, потому, что не отсеиваем неспособных и не поощряем и не выращиваем способных.
Почему не наказываем, спросите вы?
Потому, что таков наш негласный общественный договор:
- никто не несёт ответственности и все живут в своё удовольствие, а когда речь заходит о проебах, нужно просто вовремя крикнуть про «патриотов и жертвы».

- Олексій Арестович (facebook, 10.5.2022)

Vokiečių emigracija 2020-2022

Gegužės 6 BBC News Brasil parodė labai įdomų reportažą apie vokiečių imigraciją i gana mažą ir neturtingą Pietų Amerikos valstybę Paragvajų. Reportažas vadinasi "Vokiečių imigrantų banga į Paragvajų". 

Vokiečiai ten dabar imigruoja tūkstančiais, priežastys įvairios - mažai laisvės Vokietijoj (per daug tvarkos), aukšti mokesčiai, nesąmoningi COVID suvaržymai, musulmonų kultūros ir religijos invazija po A. Merkel sprendimo įsileisti milijonus pabėgėlių ir pan. 

Reportažas daromas angliškai su vokiškais bei ispaniškais intarpais ir portugališkais subtitrais. Man buvo įdomu ;)

muzika šiai dienai (iš Brazilijos)

 

G.Landsbergis Indijos WION TV

 puikus žurnalizmas, puikus pokalbis

pamąstymas apie tai kodėl Pasaulis yra toks koks yra

Pasaulis nėra nei geras nei blogas. Nuo pat amžių glūdumos žmonės organizuodavosi į gentis, genčių junginius, valstybes tam kad užtikrinti stabilumą to politinio junginio viduje. Ta stabili padėtis galbūt tiko ir patiko ne visiems, bet visumoj stabilumas leido stiprinti politinio vieneto galią ir įtaką. Kai kuriose šalyse situacija yra stabili jau daug šimtmečių, kai kuriose šalyse įvyko kruvinos revoliucijos, dar kitose šalyse buvusi kolonijinė galia buvo išvaryta ir susikūrė sava valdžia. Priklausomai nuo istorijos, skirtingose planetos vietose yra skirtingai vertinami ir suprantami dabar vykstantys procesai. 

Kinijos atvejis gana įdomus. Kinija labai ilgai (gal tūkstantį metų) buvo vienas iš pačių turtingiausių pasaulio regionų; rašyba, filosofija, šilkas, porcelianas, parakas ir pan. randa savo šaknis būtent ten. Tarkim, Sun Tzu parašė "Karo meną" maždaug 500 metų prieš mūsų erą, bet tas darbas vis dar studijuojamas ir vertinamas. Reikalai Kinijai pašlijo kolonijinės epochos metu, kada kolonijinės galios norėjo naudotis savo geresne pozicija (geresni laivai, technologija) tam kad prekybos būdu uždirbti ir išvežti pas save pelną ir gamtinius resusrsus. 

Opiumo rūkytojai

Geras pavyzdys būtų "Opijaus karai" (Pirmasis 1839-1842, Antrasis 1856-1860). Iš principo Kinija ir tada turėjo pozityvų prekybos balansą ir mainais į sidabrą ji eksportavo procelianą, šilką, arbatą ir pan. Vakarų prekiautojai norėjo tą balansą ištaisyti ir jie reikalavo įvairiausių nuolaidų, įkaitant leidimą į Kiniją įvežti opiumą. Opiumas buvo labai pelningas ir per Britų kontroliuojamas Indijos (Bengalo) teritorijas jis buvo įvežamas kaip kontrabanda. Kinijoje su laiku opiumas (narkomanija) pasiekė epidemines proporcijas ir todėl Kinijos imperatorius daug kartų bandė jį uždrausti (1729, 1799, 1814, 1831 metais), vis nesėkmingai nes ta kontrabanda buvo labai pelninga. Netgi amerikiečiai (tarkim prezidento Franklin Delano Roosevelt senelis Warren Delano Jr.) dalyvavo opiumo prekyboje iš Turkijos į Kiniją. 

Kinijos imperatoriams ši "laisvos prekybos" situacija nepatiko ir jie bandė paimti Britų laivus vedančius šią iš kiniečių perspektyvos nelegalią prekybą. Kaip atsakas kilo šie karai. Abu karus Kinija pralošė, sąjungininkai - Didžioji Britanija, Prancūzija ir Rusija - stengėsi išspausti kuo daugiau naudos sau; uostai buvo atidaryti, prekyba opiumu buvo leista, Kinija turėjo mokėti karo reparacijas, Hong Kong perėjo Britų žinion. Kinijos valdžia švelniai sakant tapo nevisai savarankiška. 

Ta situacija tęsėsi iki maždaug 1927 metų. Tada kilęs ir labai ilgai trukęs pilietinis karas, o po to buvusi Japonijos okupacija atvedė prie naujos tvarkos - šalį 1949 metais tvirtai pradėjo valdyti komunistai, o buvusios valdžios likučiai pasitraukė ir įsitvirtino Taivanio saloje. Taivanis prekiauja su Kinija kaip ir su kitomis Azijos šalimis, tik Kinijos Liaudies Respublika laiko Taivanį Kinijos dalimi, bet į jį nelenda; šalys kurios nori prekiauti ar turėti diplomatinius santykius su Kinija sutinka su "Vienos Kinijos politika".

Indijos atvejis gana panašus. "Britanijos karūnos didžiausias deimantas" - taip buvo apibūdinama ši kolonija. Mahatmos Ghandi ir kitų pastangomis ši labai didelė ir skaitlinga šalis tapo nepriklausoma 1949 metais, vis dar daug indų turi nusistatymą prieš Didžiąją Britaniją. Tarybų Sąjunga ir dabar Rusija turi daug įdirbio su Indija, Indira Ghandi dažnai atvažiuodavo aplankyti Brežnevo, Indijos programa yra labai didelė Rusijos diplomatinėje tarnyboje. 

Sąrašą galima tęsti Afrikoje ir Lotynų Amerikoje - blogi dalykai tie patys, šalys kurios tą darė - kitos. Ypatingai žiauriai buvo elgiamasi Belgijos Konge (A.Hochschildo knyga "King Leopold's ghost"). Apibendrinant galima pasakyti kad lengvai pusė viso pasaulio vyriausybiu ir ko gero daugiau nei pusė pasaulio gyventojų jaučia istorinę skriaudą ir nuoskaudas iš buvusių kolonijinių valdovų; ir jų valdžia esant progai bando rasti kitus partnerius. Rusija užpildo tą rinką, ji turi ilgametį įdirbį šioje srityje. Nemanau kad tas drastiškai pasikeistų - nors ir suprasdami kad dalykai daromi Ukrainoje yra blogi, jie dar nėra pasiruošę užmiršti savo kolonijinį palikimą. Todėl nei Kinija (1.44 milijardo gyventojų, arti 20% pasaulio gyventojų), nei Indija (1.4 milijardo gyventojų), nei Kongo Demokratinė respublika (94 milijonai gyventojų) nei krūvos kitų mažesnių valstybių dar greitai nepereis į vakarų pusę.  Mes atsimenam Gulagus, kodėl jiems neprisiminti kas jiems buvo atsitikę prieš 70 metų? Dar galima pridėti kapitalistinį pelno siekimą kur net dabar korporacijos bando palengvintom sąlygom monopolizuoti besivystančio pasaulio rinkas ir išvežti pelnus. 

Bananų respublika yra terminas aprašyti atsilikusiai valstybei kur yra tik vienas verslo tipas. Jis atsirado Lotynų Amerikos mažesnėse valstybėse kur milžiniškų plotų biologinė įvairovė buvo išnaikinta ir tie plotai užsodinti vienos rūšies bananais - eksportui. Kokia valdžia su tuo sutiktų? Žmonės tą jaučia bet nieko negali padaryti, anksčiau Tarybų Sąjungą pozicionuodavo save kaip išgelbėtoją. 

Rusijos draugai prieš Ukrainos užpuolimą (Kinija manau turėtų irgi būti pažymėta raudonai)

Po karo Ukrainoje Rusija vis dar bandys rasti draugų ir manau juos ras. Rusija tiekia daug strateginių resursų, tokių kaip trašos, iškasenos, grūdai ir pan. Nemažai kas gauna išsilavinimą Rusijoje. Indija, Kinija, Afrikos, Lotynų Amerikos šalys - tas jau labai daug. Aš nepuolu smerkti tų šalių, reikia suprasti jų istoriją, ir daryti viską, kad tų šalių žmonės suprastų kad vakarai nėra vien tik buvusios kolonijinės ar korporacinės imperijos kurių pagrindinis tikslas yra pelno išspaudimas; vakarai jau nuėjo toliau ir dabar turi kuo pasidalinti...

P.S. 2022.4.28 praėjus keletui dienų po mano įrašo, youtube atsirado labai gera diskusija šiuo klausimu. Pašnekovai viską sustato į savo vietas ir gana gerai paaiškina kaip veikia ekonominiai ir minkštosios galios interesai, iš principo tik patvirtinama idėja kad politikoje moralė naudojama ne visada. 

muzika šiai dienai (iš Brazilijos)

 

Garri Kasparovo ir D. Gordono pokalbis apie karą Ukrainoje

 

kaip žmonės vadina savo šalį (apie politinę savivoką)

ko gero, žodžiai kuriuos naudoja žmonės suformuoja jų pasaulio supratimą. Vienoj kalboj tas pats žodis gali turėti kitą atspalvį nei kitoj kalboj, ir tas ko gero gali turėti pasekmes. 

Paimkim žodį valstybė. Tai senas žodis, jis esmi mums artimoje latvių kalboje. Latviškai jis būtų "Valsts" . Jei "Valsts" verti iš latvių kalbos į lietuvių, gauni "šalis". Lietuviškai žodžio "valsts" atitikmuo ko gero yra "valsčius" - teritorinis vienetas kuris yra mažesnis nei valstybė. Valsčiuje gyvena valstietis (ta pati logika kaip žemietis, kraštietis, tautietis), kuris beje dar anksčiau buvo vadinamas "laukininku" nes gyveno "ant lauko". Taigi lietuviškai ir latviškai, valsčius ir valstybė yra teritorinis vienetas ("šalis, kraštas") pagal savo prasmę.   

Įdomiau yra kitose kalbose. Tarkim anglų "state" (valstybė) siejamas su lotynišku "status", t.y. padėtis. Žmonės kariavo, ir pasiekė stabilią padėtį, "state", valstybę.

Rusų kalboje valstybė yra "gosudarstvo". Šis žodis siejamas su "gosudar'", t.y. "valdovas", "ponas". Išeina, kad "gosudarstvo" yra vieno pono dominija. (Lietuviškai analogija būtų Viešpatija ir Viešpatis - Dievo dominija.) Galima naudoti ir "deržava", šis žodis kyla iš "deržat' ", t.y. laikyti. Išeina, kad "deržava" yra tai kas buvo užimta ir dabar yra laikoma. Bet kuriuo atveju, kai kalbi rusiškai apie valstybę, pats žodis tarsi tau sufleruoja kad ten turi būti ir "gosudar' " ?

Įdomu, ar tokia žodžių etimologija keičia žmonių politinę sąmonę?

Suomis paaiškina Rusiją

Britų podkastas Triggernometry turi puikų pokalbį su suomiu Martti J. Kari, kur jis paaiškina plačiau tai kas buvo pateikta jo paskaitoje Suomijos Jyväskylä universitete.

Man buvo įdomi jo mintis apie įteisintą vogimą Rusijos valstybiniame sektoriuje. Kuo aukščiau sistemoje yra žmogus, tuo daugiau jis gali pasisavinti bendro turto. Panašu, kad ši sistema Rusijoje jau yra daug šimtmečių, anksčiau tą darė caro paskirti bajorai, dabar Putino paskirti gubernatoriai, ministrai, valstybinių kompanijų tarybų nariai ir pan. 

Kita jo tezė yra apie melą. Rusiškoje sistemoje visai priimta meluoti, visuomenė tą priima ir laiko norma iki daug didesnio laipsnio nei vakaruose. 'Strateginis melas' buvo naudojamas kad ir Krymo invazijos atveju - iš pradžių Putinas sakė kad ten jokios Rusijos armijos nėra, po keleto dienų jis laisvai pripažino kad 'žalieji žmogeliukai' buvo Rusijos armijos daliniai. 

Martti J. Kari pateikia ir daugiau įžvalgų, tikrai geras pokalbis: 

muzika šiai dienai

 ... suprantantiems rusiškai ...

mintis šiai dienai

Es wird niemals so viel gelogen wie vor der Wahl, während des Krieges und nach der Jagd.

There is never as much lying as before the election, during the war and after the hunt.

Niekada tiek neprimeluojama kaip prieš rinkimus, per karą ir po medžioklės.

- Otto von Bismarck

Join, or Die

 Vienas iš JAV 'founding fathers', Benjamin Franklin, 1754 sukūrė tokį paveiksliuką

Plakate pavaizduota gyvatė kuri sudalinta į 8 dalis, reprezentuojančias 13 pradinių kolonijų (13 juostų JAV vėliavoje irgi reiškia tą patį) - dabar nėra tokios valstijos kaip N.E. (New England) bet yra visas regionas dabar turintis keletą valstijų, Georgia buvo praleista, o Delaware tada buvo Pennsylvania dalis. 

Tie laikai kolonistams buvo sunkūs - karai su indėnais, prancūzais, Didžiaja Britanija ir pan. Kolonistams reikėjo susivienyti norint išlaikyti mokestinę, ekonominę ir politinę nepriklausomybę.

Manau Europa dabar panašioje vietoje. Jei ji neatsilaikys prieš regioninę galią Rusiją, ji parodys kad ji nelabai ko verta, ir kylančios ir esančios pasaulinės galios (Kinija, JAV) tikrai primes savo valią. 

Manding, atėjo Europos "Join, or Die" momentas. 

 

muzika šiai dienai

 

Suomių žvalgo pasakojimas apie Rusiją (2018 m)

Gana nemėgstu supaprastinimų ir toli siekiančių apibendrinimų, nes tokie dalykai neišvengiamai praleidžia svarbius, kartais esminius, niuansus. Bet visgi įdomu buvo paklausyti suomio Martti J. Kari, buvusio žvalgybininko, prezentaciją apie Rusiją. 

Ši prezentacija yra su anglišku 'voice - over', youtube komentaruose yra nuoroda į tą pačią prezentaciją su subtitrais.

muzika šiai dienai

 Alceu Valença - La Belle de Jour

Kryžkelė

Karas Ukrainoje pasiekė kryžkelę. 

Yra du keliai.

Pirmas kelias - pasaulis stabilizuoja padėtį Ukrainoje ir padeda išstumti Rusiją. Rusija ir Baltarusija tampa banderlogais, neliečiamaisiais. Vakarų pasaulis atsitveria nuo jų sankcijomis, bet vis dar palaiko ryšius su Kinija. Brazilija, Indija kitos besivystančio pasaulio šalys palaiko glaudžius ryšius su Kinija bei Rusija/Baltarusija; vakarai palaiko esamas sankcijas. Kinija superka visus gerus verslus Rusijoje, šiuo atveju situacija panaši į tą kuri buvo nupasakota Stalino 1939 rugpjūčio 19 kalboje (toje kur buvo pasakyta keletas dienų prieš Molotovo-Ribbentropo paktą). Šiuo atveju Rusija nualina save kovoje su Vakarais, ir tada Kinija paima Rusiją. Pasaulis stabilizuojasi, yra viena valstybių grupuotė kurią dominuoja JAV; ir yra kita valstybių grupuotė kurią dominuoja Kinija. 

Antras kelias - karas Ukrainoje perauga į sukilimus/revoliucijas Rusijoje ir Baltarusijoje. Tenykščiai režimai yra nuverčiami, ateina nauja valdžia (neaišku kokia bet 'demokratinė') ir visos sankcijos panaikinamos. Atsidaro prekyba su Europa ir JAV, iš tikrųjų prasideda gijimas tos traumos kuri buvo palikta 1918 revoliucijos ir WWII. Bet tam reikia kad dabartiniame kare Rusija būtų visiškai sumušta. Taip kaip Vokietija po WWII. 

Europos ir JAV pasirinkimas ko gero labai aiškus, bet juk Kinija irgi nemiega? Kas laimės?

(paveikslas - V. Vasnecovo Karžygiai 1898)

puiki žurnalistika Brazilijoje (karas Ukrainoje)

Roberto Cabrini yra brazilų žurnalistas, gimęs 1961 metais. Lietuvoje jis būtų 'auksinės kartos' žmogus, bet kiek aš suprantu pas mus tokio kalibro žurnalistų nėra, auksinė karta ar ne. Aišku, Lietuva maža šalis. 

Jis yra laimėjęs visus įmanomus Brazilijos žurnalizmo ir tele-žurnalizmo prizus, reportavo iš karo Afganistane, Irake, Palestinoje, Kambodžoje, Kašmyre, Somalyje ir pan. Jo tiriamoji žurnalistika padėjo rasti besislapstantį Brazilijos prezidento iždininką. Brazilijos prezidentas Fernando Collor de Mello buvo pirmasis atstatydintas prezidentas visoje Lotynų Amerikoje, ir šis žurnalistinis tyrimas buvo raktas į šį procesą. 

Šis legendinis žurnalistas dabar daro reportažus iš Ukrainos. Jo reportažai rodomi per televiziją, bet po poros dienų yra įdedami į youtube, kur per savaitę surenka 2-3 milijonus peržiūrų. Aš mačiau paskutinį jo reportažą - neįtikėtina įvairovė ir gylis: rodo studentą iš Indijos kuris laiko pumą ir geopardą ir todėl negalėjo pabėgti nuo karo, brazilą kuris kovoja už Ukrainą, pats eina į kovos zoną tam kad parodyti sugriovimų mastą. Geras naratyvas ir vaizdinė medžiaga. Puiki, sakyčiau tobula, žurnalistika. 

Su Švente!

 Su Švente visiems ;) 

Pridedu puikų pokalbį su Petru Vaitiekūnu, kuris tik primena kad "Freedom isn't free". Mano supratimu, puikios įžvalgos.

ar keičiu savo nuomonę dėl bravūriškos užsienio politikos?

Anksčiau rašiau kad nesutinku su užsienio politikos aspektais kurie lietė Taivanį ir Baltarusiją. Dabar neva įvyko karas ir visi pamatė kokie tie režimai blogi ir tarsi tie užsienio politikos sprendimai buvo geri. Mano supratimu, tie sprendimai buvo blogi tuo metu, tik karas Ukrainoje blogo sprendimo pasekmes minimizavo. 

Dabar Latvija, Estija ir Lenkija irgi nepriima krovinių iš Baltarusijos, kalbos eina apie elektros tranzito iš Baltarusijos stabdymą greičiau nei iki 2025. Ką gi, iš Lietuvos pusės buvo nepasverti sprendimai kurių nerėmė kaimynai, ir kurie padarė tam tikrą žalą Lietuvos įmonėms, mokesčių surinkimui ir tų įmonių darbuotojams, bet tai dabar nusinulino. 

Kas dar nenusinulino, yra Taivanio klausimas. Taivanis yra super svarbus Kinijai, ji jo nepuola ir jo neboikotuoja - bet labai skaudžiai reaguoja į jos nuomonės nepaisymą, Lietuva pasirinko durti pagaliu Kinijai į akį. Duok Dieve, Taivanis atsilygins Lietuvai padėdamas kurti puslaidininkių sektorių. 

Youtube turi daug video kur labai patyrę užsienio politikos praktikai ir teoretikai aiškina kaip svarbu suprasti kaip elgiasi didelės ir galingos šalys, kaip svarbu mokėti laviruoti. Vienam spektro gale yra H.Kissinger ir J.Mearsheimer (https://youtu.be/JrMiSQAGOS4) kurie teigia kad yra didelės galios kurių nevalia provokuoti nes pasekmės visiems bus žiaurios, yra ir labiau demokratija ir liberalia visuomenės sąrėda tikintys žmonės kurie mano kad mažesnės tautos irgi turi teisę į apsisprendimą kuriuo keliu eiti. Toks manau yra buvęs Britų MI6 vadas Sir Robert John Sawers (https://youtu.be/Yw5lzKVn3sc). Jis praleido 40 metų dirbdamas valstybės tarnyboje, asmeniškai buvo susitikęs su daugeliu valstybės vadovų. Jis gana atvirai sako kad vakarų šalys turi būti atsargios, yra daug kintamųjų, visi sprendimai turi būti pasverti ir pamatuoti. Devynis kartus matuok, dešimtą pjauk. Jokios bravūros - duomenų rinkimas, skaičiavimas, aptarinėjimas visais įmanomais lygiais, ir tada vėl skaičiavimas. Žodžiu, ne taip kaip su Tavaniečių atstovybe. 

Tas mus priveda prie Kinijos. Vakarai paliks Putinui kelią atsitraukti, Rusijoje jokios revoliucijos nebus, bet liks toks uždaras režimas. Dėl sankcijų, Kinija pasidarys pagrindinis Rusijos rėmėjas kuris pamažu perims ir privatizuos atpigusius verslus ir infrastruktūrą. Kinijos įtaka jau labai stipri Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje - taigi Rusijos politika vis labiau ir labiau atspindės Kinijos interesus, kurie bus priešpastatyti JAV interesams. Kinija žiūri į ilgalaikę perspektyvą, ir anot R.J.Sawers jų užsienio politikos analizė yra daug rafinuotesnė ir sofistikuota nei Rusijos. Jie dabar nepuls Taivanio, bet varžtai pamažu veršis. Kur tas palieka Lietuvą turbūt Lietuvoje gerai nepagalvojo - bet aš vis dar tikiuosi kad tas Taivaniečių puslaidininkių fabrikėlis bus.  

Stebim toliau, ir tikimės geriausio. 

Slava Ukraini. 

P.S. geras V. Laučiaus straispnis ta pačia tema: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kaip-lietuva-per-dvejus-metus-iveike-baltarusija-kinija-ir-net-rusija.d?id=90553973

muzika šiai dienai

Alina Orlova - Apie Ką Šitas Filmas

 turbūt dabar daug kas galvoja - apie ką šitas filmas ...

muzika šiai dienai

 

kodėl Ukraina turi laimėti - Julia Ioffe

 JAV žurnalistė Julia Ioffe mato situaciją gana pesimistiškai. Jos manymu, Rusijai okupavus Ukrainą mes galime pamatyti milžiniškus pabėgėlių srautus (didesnius nei iš Sirijos 2015 metais) ir partizaninį karą. Tas atneštų didelį nestabilumą ir pokyčius į Europą. Ji beveik nemato galimybės Ukrainai laimėti. 

Aš vis dar tikiuosi kad okupantas bendromis jėgomis bus išvarytas... Jei kas dar to nesupranta, Europai ir net ir daug "bizinio" su Rusija darančioms šalims tikrai būtų geriau jei Rusijos (ir Baltarusijos?) armija būtų išvaryta iš Ukrainos. Vokiečiai turėtų žinoti - kaip ten sekasi su sirų pabėgėliais? Nėra ko laukti - laikas veikti yra dabar.

Tiesioginė transliacija iš Ukrainos

 portalo Segodnya.ua žinios.

Andrej Illarionov - apie prekybą su priešišku režimu

Pagrindinis valdžios tikslas yra vystyti savo šalį - naikinti korupciją, stiprinti verslus, švietimą, mediciną, auginti patriotinę visuomenę, ginti mažumas ir t.t. Jokia pavojingoje kaiminystėje esanti šalis (Izraelis, Suomija, Taivanis) neatsisako prekybos su dideliu ir pavojingu kaimynu - šiuolaikinis pasaulis yra per daug ir tampriai tarpusavyje susietas.

Nemėgstu dalinti patarimų taip vadinamiems 'profesionalams' (t.y. žmonėms kurie yra apmokami už savo žinias ir veiklą), bet tikrai manau kad Lietuvos užsienio politikos "vanagams" reiktų pažiūrėti šitą video. Jei neturi laiko - bent jau nuo 51:00.  

muzika šiai dienai

mūsų kaimynai apie Lietuvos - Kinijos santykius

 

puikus video su Vivek Ramaswamy

Vivek Ramaswamy tėvai prieš 40 metų atvyko į JAV iš Indijos, tėvas visą gyvenimą dirbo fabrike industrinėje Ohio vastijoje. Talentingas vaikinas rado kelią iš 'blue collar' aplinkos - jis mokėsi Harvarde ir Yale, sukūrė verslus, paskutiniu metu verslus paliko ir skiria savo laiką socialinėms JAV problemoms. Parašė bestselerį "Woke, Inc", visai neseniai išleista antra knyga. 

Mano supratimu jis puikiai susumuoja poslinkius JAV visuomenėje 

Ateities viešasis transportas?

Pasaulyje paskutiniu metu vyksta labai daug inovacijų. Atominė energija, biotechnologijos, medicina, statybos metodai, transportas. 

Viešajame transporte vis daugiau miestų išbando gondolų transportą, nes jis yra pigus, labai ekologiškas ir mažiau kertasi su esančia infrastruktūra. Apie tai jau buvau rašęs čia. 

Visai neseniai Paryžius paskelbė apie planus paleisti gondolų transporto liniją iki 2025. 

Atsimenu Vilniuje buvo diskusijos apie Metro. Galbūt laikas pradėti diskutuoti apie gondolas?

Forrest Gump'ą prisimenant

 mūsų tautiečio Roberto Zemeckio režisuotas filmas "Forrest Gump" turi labai daug minties perliukų. Daug iš jų tinka mums visiems, netgi ir dabar - gal todėl tas filmas toks juokingas ;)

puikus M.Laurinkaus rašinėlis apie Lietuvos-Baltarusijos santykius

 yra čia. 

"Būtų Lietuva pakentėjusi iki balandžio, nereikėtų kalbėti nei apie simetrines, nei apie asimetrines ekonominės kovos priemones, juo labiau lažintis, kuri valstybė ir kokiose konkrečiai įmonėse dirbantys žmonės labiau nukentės. Minsko režimo gyvavimas dėl paskelbto trąšų karo nesutrumpės. Atvirkščiai, gali net pailgėti. Kantriai išklausiau A.Lukašenkos dvi valandas trukusį metinį pranešimą. Tenka sutikti su jo paties žodžiais apie save – tikras socializmo auklėtinis, gal net muziejinė vertybė."

...

"Mūsų viešojoje erdvėje buvo transliuojamos abejonės dėl beveik dviejų trečdalių A.Lukašenkai opozicionuojančių kandidatų į prezidentus. O faktiškai tiko bet kuris, kad tik ne kolchozas. Žinoma, Lietuva padarė klaidą ir dabar kovos tik su diktatoriumi, kurio dienos jau suskaičiuotos. Pagaliau jis ir pats jas skaičiuoja. Ar ne metas Lietuvai keisti strategiją ir taktiką? Bet ar yra kam?"

 - Mečys Laurinkus

P.S. 2022.2.10  Žala iš nepasvertų ir būkim atviri - bravūriškų sprendimų - labai didelė. Gal ji ir neatrodo didelė žiūrint pro kokio kabineto Vilniuje langą, bet jei tavo verslui mažame miestelyje nubraukiamas 10 metų įdirbis, tai to miestelio gyventojai tikrai tą atsimins ir dar papasakos kitiems (pvz. Krekenavos Agrofirma).

Valdžios esmė yra rūpintis savo šalies žmonėmis, juos edukuojant ir švelniai stumiant reikiama linkme. Demokratija yra ilgas procesas. Staigūs judesiai,  bekompromisinis valdžios naudojimas savo ambicijų ar įsivaizdavimų įgyvendinimui paprastai neveikia.

Yra didelis sugebėjimas matyti pasaulį toks koks jis yra ir išlaviruoti. Reikia suprasti kad Lietuva nėra tik Vilniaus blizgančių pastatų koridoriai, mažuose miesteliuose taip pat yra daug darbščių ir sąžiningų žmonių kurie norėtų tikėti kad valdžia yra kompetetinga, nesiblaškanti ir ginanti "mažo žmogaus" interesus.  

Anglai turi žodį "blunder", kuris reiškia didesnį nuklydimą nei paprasta "error". "Blunder" reiškia visišką nusigrybavimą. Į lietuvių kalbą abu šie žodžiai verčiasi kaip "klaida". Šiuo atveju be jokios abejonės turime reikalą su "blunder". Klaida yra klaida. Ką pasėsi tą ir pjausi - dabar labai daug apžvalgininkų tą pastebi, čia dar vienas iš pavyzdžių.

Užsienio politikos klaidos dabartinei valdančiajai partijai kainuos brangiai, nes jų vadas yra ir URM vadas - kaip dabar Gabrielių atstatydinsi? Bandė išsiskukti atstatydami Ž. Povilionį, bet to akivaizdžiai nėra gana.  

Esu tikras, kad klaidos primins apie save per rinkimus - ir čia yra demokratijos esmė. Jei pats neprisiimi asmeninės atsakomybės ir laiku neištaisai klaidos, visa partija gaus susimokėti. Ir ko gero ne vieną Seimo kadenciją. Atviri konfliktai su Prezidentūra nenukreipia dėmesio, tik blogina bendrą įspūdį.  

Gaila kad taip atsitiko, ir labai gaila tų gerų, išsilavinusių ir dorų žmonių kurie yra šioje partijoje. Dėl šių klaidų, jie negalės daryti teigiamų pokyčių dar daug metų. Dabar aš prognozuočiau kad Skvernelio partija ir Valstiečiai dominuos sekančiuose rinkimuose. Gal klystu, laikas parodys - juk dabar tik antri metai po rinkimų. 

muzika šiai dienai

mintis šiai dienai

neužmiršk kad šiandien yra pirma tavo likusio gyenimo diena!

never forget that today is the first day of the rest of your life!

Puiki laida apie Ukrainos - Rusijos santykius

Ukrainos žurnalistai D. Gordon ir A. Bacman padarė puikią laidą apie Ukrainos - Rusijos santykius. Bendras jausmas kad Rusija Ukrainos nepuls, čia yra daugiau geostrateginis žaidimas siekiant sukelti naftos kainas, įteisinti jau okupuotas teritorijas (Minsko susitarimai), ir pan. Kas dar nebuvo paminėta, bet aš būčiau paklausęs, yra tai ar šio karinio mobilizavimo rezultate Rusijos armija liks Baltarusijoje užtikrindama kad Baltarusija nepasuks Ukrainos keliu. 

V. Laučius apie šios dienos aktualijas

Elza Soares - muzika šiai dienai

po-kolonijinės valstybės tokios kaip Brazilija ar JAV turi žmonių grupes, kurioms šios šalys nėra "svajonių" šalys. Tie žmonės šiose šalyse atsidūrė ne savo valia, daug kartų gyveno po didžiausia diskriminacija; jie turėjo įdėti labai daug pastangų kad juos priimtų kaip lygius, kad juos vertintų ne pagal jų odos spalvą, o pagal sugebėjimus.

Vienas iš tokių žmonių yra brazilė dainininkė Elza Soares. Ji mirė prieš keletą dienų, jai buvo 91 metai. Šis video yra jai atminti. "Pasaulio krašto moteris"

geros žinios iš Seimo - raidės q w x

Lietuvos respublikos Seimas priėmė įstatymą leidžiantį Lietuvos Respublikos dokumentuose naudoti  lotyniškas raides q w x, kurios nenaudojamos lietuvių kalboje. Aš tuo labai džiaugiuosi ;))) 

Už pataisą balsavo dominuojanti dauguma - už 82  , susilaikė 6, prieš 28. Puikus rezultatas. 

Seimo balsavimo rezultatas paimtas iš https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-45054

Ta proga, labai filosofinė daina:

apie tai kas vyksta

stebiu tai kas vyksta paskutiniu metu Lietuvoje ir nusprendžiau parašyti apie tai. Iškart pasakysiu, kad mano nuomonė gali buti neteisinga, nepriklausau jokiai partijai, siuo metu stebiu įvykius iš toli. Neturiu jokių 'insider sources'. Ankstesnė valdžia man kai kuriais atvejais visai nepatiko, siūlau negalvoti kad aš nusistatęs prieš dabartinius valdančiuosius, bet kadangi dabar yra ypatingas visuomenės susipriešinimas bei labai sudėtinga tarptautinė situacija, noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Geriau karti tiesa nei saldus melas. 

Vienas atvejis yra "staigūs" judesiai užsienio politikoje, ypač kas liečia Taivanį. Panašu, kad jie buvo aptarti tik paviršutiniskai, nebuvo atlikta rimta analizė. Anot paties G. Landsbergio, buvo manoma, kadangi prekyba su Kinija maža, tai ir pasekmės bus mažos, nebuvo prognozuojama stipri reakcija. Tai politinis ir diplomatinis apsiskaičiavimas. Moraliniai motyvai mano galva teisingi, tik keista kad ne vienas iš demokratijos šviesulių visame pasaulyje to nepadarė lig šiol (tarkim, Estija neturi jokių santykių su Taivaniu, tik su Kinijos Liaudies Respublika). Lietuva yra dulkė vėjyje, ir jai reikia labai atsargios ir išmintingos politikos tam, kad nepapulti ten kur nenorim. Galbut į šią situaciją atėjome per klaidą, bet dar viltis neprarasta ir viskas bus sutvarkyta taip, kad didelės žalos Lietuvos žmonėms nebus. Panašiai kaip ir Astravo AE atveju, kai iš pradžių A.Kubilius pasirašė popierių, kur jis tam lyg ir neprieštarauja, o vėliau visa jėga pradėjo tą reikalą stabdyti. 

Kitas pastebejimas liečia Covid pandemijos tvarkymą po uraganinės kritikos ankščiau buvusiai Verygos vadovaujamai ministerijai. Tada buvo kalbama apie vos ne fašistinius Verygos metodus, nevengiant žeminančių karikatūrų ir pan. Ar dabar tvarkomasi daug geriau? 

Žmonės pavargo nuo apribojimų ir gana daug iš jų (ypač mažesniuose miesteliuose) žiūri alternatyvius kanalus per youtube. Tas manau yra geras daiktas, ta galimybė išgirsti ir pasaakyti kitą nuomonę yra tikroji demokratijos apraiška. Kai kurie (gal ir dauguma) iš tų kanalų tikrai yra 'cringe worthy' (gan žemo lygio), bet jie surenka daug peržiūrų - tarkim OpTV laidos surenka kelis tūkstančius peržiūrų per kelias valandas, kas pasilygina labai gerai su keliais šimtais, kuriuos per tą patį laiką surenka 'valstybinės' 'Dviračio žinios'. Atsirado ir internetiniai vieno žmogaus fenomenai. Ispanijoje ir Lietuvoje gyvenanti Jurga Lago pateikia labai įdomią ir kontraversišką nuomonę, kuri labai dažnai yra atsukta prieš sistemą. 

Čia ko gero galime kalbėti valdžios ir žmonių atskirtį. Praieitos Seimo kadencijos metu valdžia buvo konflikte su miesto gyventojais ir valstybine žiniasklaida, mažesnių miestelių gyventojai toleravo valdžią; šios Seimo kadencijos metu valdžia yra konflikte su mažesniais miesteliais, dideli miestai ir valstybinė žiniasklaida remia valdžią. Prezidentas bando balansuoti, bet jis labiau linksta į regionus (ten jo rinkejų bazė) ir todėl iš 'sisteminės' žiniasklaidos jis daug užtarimo ir supratimo nesulaukia. Komentarą apie valstybinę žiniasklaidą darau todėl, kad daug kas iš ten esančių vienaip ar kitaip susieti su konservatoriais, tarkim LRT vadove Garbačiauskaitė-Budrienė viešai ir su gėlemis pasveikino konservatorius laimėtų rinkimų proga. Kur čia nešališkumas - juk ji nebutu sveikinusi valstiečių? Tai zinoma yra jos 'error of judgement', bet ką tas pasako apie dabartinę situaciją?

Panašu kad šiuo metu vsuomenė poliarizuojasi, yra išsilavinęs miesto elitas ir jų draugai, pažįstami ir pan, ir tada yra likusi Lietuva. Miesto 'elitas' yra labiau koncentruotas, organizuotas, kad jam priklausyti reikia turėti tam tikrą pažiūrų komplektą. Kas papuola už to ratelio ribų yra 'nesusipratėliai'. Gal jie tik turi klausimų į kuriuos nebuvo atsakyta ir jie nori valdžios atsakomybės ir atskaitomybės rinkėjui, bet vis tiek. Patenkintą žmogų būtų sunku sukurstyti daryti drastiškus dalykus. 

Na ir čia negaliu nepaminėti 20a vidurio rašytojo C.S.Lewis. To, kur parašė 'Alisa stebuklų šalyje'. Šis Kembridžo profesorius 1944 studentams pasakė kalbą, kuri pasirodė ir rašinio pavidalu. Šis rašinys vadinasi "The Inner Circle" (https://dckoso.files.wordpress.com/2012/08/the-inner-ring-by-c-s-lewis.pdf). 

Kalba yra apie tai, kad bet kuri visuomenė bando sukurti klikas, žmonių grupes, kurios su laiku užsidaro; esantys už tos grupės ribų yra 'nepraustieji', 'nesusiprateliai' ir pan. Tais laikais klasinėje visuomeneje kokia buvo Britanija tas buvo reali problema. Kažkur skaičiau (berods "The English" by Jeremy Paxman) kad britai tada rimtai galvojo kad elitas yra vos ne kita rasė palyginus su ju kaimiečiais, o bet kuris britas savo ruožtu yra prigimtinai pranašesnis už bet kurį kolonijų gyventoją, ir turi ('the white man's burden') apšviesti ir išaukleti čiabuvius. Taigi C.S. Lewis savo rašinelyje rašo apie tai, kad nors labai norisi užsidaryti savo rateliuose, užklijuoti kitiems kokią kvailą etiketę, to reikia vengti. Bendras žmogiškumas, moraliniai (religiniai) argumentai yra už tai, kad visi butu priimti, visos nuomonės išklausytos; vidinio ratelio nebuvimas, bandymas rasti bendrą kalbą yra daug geriau nei revoliucinis 'kas ne su mumis, tas prieš mus'.

To kompromiso ir norėčiau palinkėti dabartinei ir visoms ateinančioms valdžioms ;) 

P.S. 2022.1.20 anot FT.COM JAV nemato nieko blogo, jei Lietuva pagalvotų apie atstovybės pavadinimą. 

"Washington has suggested Lithuania consider changing the name of Taiwan’s representative office in the capital Vilnius in an effort to help ease tensions between the Baltic state and China since the mission was established."

P.P.S. 2022.1.21 

1. Lietuvos valdžios veiksmų pasekmės  jaučiamos toliau. Delfi.lt čia diskutuoja kaip pasikeitė krovinių tranzitas ir ar jo apribojimai pasiekė norėtą tikslą (visas tranzitas dabar eina per Lenkiją, Latviją ir Estiją), vargu bau ar reikšmingai paveikdamas Baltarusiją bet "nubausdamas" Lietuvos įmones. Nors niekas dabar apie tai nešneka, nenustebčiau, jei elektra iš Astravo ramiai eina į Lietuvą per Latviją ir Estiją. Belieka klausimas - prieš ką nukreiptos Lietuvos vyriausybės inicijuotos sankcijos? Ir kur yra planas B, parengtas tam atvejui jei sankcijos neveikia taip kaip planuota?

2. Kai kurie Lietuvos verslai (ne tik Brolis Semiconductors) jau stabdo investicijas regionuose (kur labai reikia tokių verslų) ir iškelia verslus kitur. Straipsnis čia. 

3. 2022.5.17 naujos bravūriškos politikos aukos - straipsnis čia

Aš tikrai manau kad Lietuvos politikai, atsakingi už visą tą košę, turėtų pripažinti savo apsiskaičiavimą ir pasakyti Taivaniui kad kaina dėl jų veiksmų Lietuvai nepriimtina. Manau taivaniečiai supras. Juk pats Tavianis prekiauja su Kinija, jie yra tas kas yra dėl išmintingos užsienio politikos. Nes dabartinė, neva 'vertybinė' užsienio politika, yra 'vertybinė' tik dabartiniams užsienio politikos formuotojams. Iš pažiūros, kitos šalys visai taip nemano. 

Užsienio politika ir diplomatija yra kompromiso menas. Jei susipyksti su visais ir niekur nerandi partnerių (tuo pačiu antagonizuodamas savo rinkėją), čia ne politika. Negalvojau kad prie to prieisim. 

Iš kitos pusės, jei pozicija nekeičiama, nuostoliai kaupiasi, o investicijų nesimato, tai kaip sakė mūsų URM ministro senelis "kas gali paneigti, kad ..."  kai kieno kelionės į Taivanį ir visa kas su tuo susieta yra nelabai "švarios". Juolab kad yra buvę, kad Taivanis bandė papirkti kai kurių bananų šalių politikus (Gvatemala, tarkim), tam kad jie prastumtų Taivanio interesus.  

Mintis šiai dienai - Sausio 13

"Geriau palinkėčiau Lietuvai prasmingo ateities projekto, kuris suvienytų šalį. Vienu metu tai buvo laisvės ir nepriklausomybės siekis, vėliau – noras įsilieti į Vakarų pasaulio gyvenimą ir tapti NATO bei Europos Sąjungos nariais. Visa tai pasiekėme. Galbūt dabar mūsų tikslas turėtų būti Lietuva, kurioje gyventi gera ir kuri nereikalauja eksperimentų ją palikti ir ieškoti laimės svetur? Galbūt dabar mes turėtume stengtis kurti tokią Lietuvą, kuri lietuviui būtų tas pats, kas žydui Izraelis: šalis – svajonė? "

- Leonidas Donskis (2016)