ko gero, žodžiai kuriuos naudoja žmonės suformuoja jų pasaulio supratimą. Vienoj kalboj tas pats žodis gali turėti kitą atspalvį nei kitoj kalboj, ir tas ko gero gali turėti pasekmes.
Paimkim žodį valstybė. Tai senas žodis, jis esmi mums artimoje latvių kalboje. Latviškai jis būtų "Valsts" . Jei "Valsts" verti iš latvių kalbos į lietuvių, gauni "šalis". Lietuviškai žodžio "valsts" atitikmuo ko gero yra "valsčius" - teritorinis vienetas kuris yra mažesnis nei valstybė. Valsčiuje gyvena valstietis (ta pati logika kaip žemietis, kraštietis, tautietis), kuris beje dar anksčiau buvo vadinamas "laukininku" nes gyveno "ant lauko". Taigi lietuviškai ir latviškai, valsčius ir valstybė yra teritorinis vienetas ("šalis, kraštas") pagal savo prasmę.
Įdomiau yra kitose kalbose. Tarkim anglų "state" (valstybė) siejamas su lotynišku "status", t.y. padėtis. Žmonės kariavo, ir pasiekė stabilią padėtį, "state", valstybę.
Rusų kalboje valstybė yra "gosudarstvo". Šis žodis siejamas su "gosudar'", t.y. "valdovas", "ponas". Išeina, kad "gosudarstvo" yra vieno pono dominija. (Lietuviškai analogija būtų Viešpatija ir Viešpatis - Dievo dominija.) Galima naudoti ir "deržava", šis žodis kyla iš "deržat' ", t.y. laikyti. Išeina, kad "deržava" yra tai kas buvo užimta ir dabar yra laikoma. Bet kuriuo atveju, kai kalbi rusiškai apie valstybę, pats žodis tarsi tau sufleruoja kad ten turi būti ir "gosudar' " ?
Įdomu, ar tokia žodžių etimologija keičia žmonių politinę sąmonę?
No comments:
Post a Comment