Esminis skirtumas tarp Baltijos šalių

 Delfi.lt turi labai įdomų straipsnelį apie Baltijos šalių demografiją prieš WWII.  Man buvo įdomi miestų demografija:

"1930 m. didžiausi Lietuvos miestai buvo Kaunas – 105,4 tūkst. (2013 m. – 307 tūkst.), Klaipėda – 38,1 tūkst. (159 tūkst.), Šiauliai – 24,4 tūkst. (107 tūkst.), Panevėžys – 21,3 tūkst. (97 tūkst.), Ukmergė – 11,7 tūkst. (23 tūkst.), Marijampolė – 10,3 tūkst. (40 tūkst.). Latvijos eilė: Ryga – 385,1 tūkst. (2013 m. – 658 tūkst.), Liepoja – 57,1 tūkst., Daugpilis – 45,2 tūkst., Jelgava – 34,1 tūkst. Estijos sąraše: Talinas – 137,8 tūkst. (2013 m. – 392 tūkst.), Tartu – 58,9 tūkst., Narva – 25,1 tūkst., Pernu – 20,3 tūkst. žmonių."

Pagalvokim apie tai: 1930 metais Narva buvo didesnė už Šiaulius ir Panevėžį, o Liepoja, Daugpilis ir Tartu buvo didesni už Klaipėdą. Ryga buvo didesnė nei Kaunas, Talinas, Klaipėda, Šiauliai ir Tartu kartu sudėjus. 

Sovietmečiu A.Sniečkaus vadovaujama valdžia Lietuvoje pasirinko skirtingą vystymosi modelį nei Latvija ir Estija. Lietuvoje buvo vystomi ir augo mažesni miestai tuo metu kai Latvijoje ir Estijoje buvo vystoma pagrinde tik sostinė. 

Tai beja paveikė ir rusakalbių imigrantų srautus. Važiuoti į didelį miestą dirbti naujoje įmonėje kur tokių kaip tu yra daug buvo daug patraukliau nei važiuoti į mažesnį miestelį kur nedaug kas šneka rusiškai ir tau reiks išmokti vietinių kalbą. To pasėkoje Rygoje ir Taline rusakalbių skaičius labai išaugo. Tas labai jautėsi nepriklausomybės aušroje kai Lietuva pilietybę davė visiems Lietuvos gyventojams, o Latvija ir Estija - ne. 

Dabar Lietuvoje yra daugiau miestų su virš 100 tūkstančių gyventojų. Vilniuje yra apie 600 000, Kaune apie 300 000, Klaipėdoje apie 150 000, Šiauliuose apie 100 000. Šiuo metu penktas Lietuvos miestas Panevėžys (apie 100 000 gyventojų) yra palyginamas su antru pagal dydį miestu Latvijoje ir Estijoje (Daugpilis ir Tartu). Vilnius pagal dydį yra panašus į Rygą, Taline gyvena apie 430 000. 

Taigi, prieš karą esminis skirtumas tarp Baltijos šalių buvo buvo tas, kad Lietuvoje stambesnių miestų buvo mažai palyginus su Latvija ir Estija, sostinė buvo mažiausia tarp Baltijos šalių. Šiuo metu situacija yra pilnai apsisukusi - Lietuvoje yra daugiau vidutinio dydžio miestų nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos sostinė jau pasivijo Rygą. 

Tai, manau, yra esminis pokytis lyginant su prieškariu.