Ne visada sutinku su Algirdo Patacko rašiniais. Tačiau šiuo atveju Lietuvos Ryte yra gana įdomus straipsnelis.
Pamenu kažkada mes soc.culture.baltics naujienų grupėj diskutavom apie Lietuvos vardo kilmę. A. Patackas pateikia šią versiją:
"Kas gi yra lietuvis, ką reiškia žodis „Lietuva“? Tūkstantmečio minėjimas suintensyvino paieškas, susidomėjimo savo žila praeitimi banga davė rezultatų – tiesa, ne akademinėje aplinkoje, o vadovėliuose ypač daug įšalo. Tačiau dabar jau niekas neabejoja, kad Lietuva – tai ne iš menko Lietaukos upelio kilęs pavadinimas, o neįprastai ir nelauktai imlus terminas, sietinas su tokiais senžodžiais kaip „lieta“, „leičiai“, atsispindintis net ir platesniame, indoeuropiniame kontekste (plg. graikų leiton – valdžia, valstybė ir t. t.). Tai leidžia teigti, kad „lietuvis“ yra ne genties pavadinimas (tokios genties niekada nebuvo), o viršgentinio junginio, virtusio protovalstybiniu dariniu, o Mindaugo laikais – ir valstybe, pilietis. Žodis „Lietuva“ yra žodžio „valstybė“ sinonimas, reiškiantis pačią valstybę, kurios piliečiai pradėjo save vadinti lietuviais."
Aišku čia autorius viską pateikia juodai ir baltai - maždaug "niekas neabejoja" - jokių užuominų į kitokias galimybes. Nors idėja apie leičius gana įdomi.
Čia dar viena jo mintis - kuri man taip pat yra diskutuotina:
"Pabaigai, kad žemaičiai pernelyg „nepasikeltų“ – jie turės atsakyti kad ir į tokią tautos istorijos mįslę: kaip, kokiu būdu pačioje Žemaitijos prieširdyje, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuos, susiformavo savotiškas istorinis-lingvistinis auglys, vadinamoji Lawdańska szlachta, lenkiškai kalbančių smulkiųjų, akalicos bajorų anklavas – visi su labai gražiomis, grynai žemaitiškomis-lietuviškomis pavardėmis. Apskritai slavėjimas tebėra viena iš lietuviškosios savimonės slaptųjų negalių, nuo kurių, kaip rodo pastarųjų dvidešimties metų patirtis, beveik negelbsti ir nuosava valstybė. Taip kad istohttp://www.blogger.com/img/blank.gifrinis zondas į eksperimentui palankią, uždarą erdvę, – Liaudos bajoriją, – turintis iš esmės atsakyti, kur slypi ta negalia – dar prieš akis."
Diskutuotina šiuo požiūriu - ir apie tai jau buvau rašęs anksčiau: ar tarkim 16 amžiaus žmogui galima taikyti 20-21 amžiaus supratimą apie tautą ir tautiškumą?
P.S. Facebook'e yra grupė kuri vadinasi "Lietuva senose fotografijose". Viena iš nuotraukų vadinasi "Lietuviai is Panevėžio pavieto" ir išversta "Leischi no Penewescha aprinki".Įdomu - ar čia latviškai?
Monday, February 28, 2011
Sunday, February 27, 2011
Kodėl įdėjau A.Užkalnio blogą į mano bloglist
A. Užkalnio asmeniškai nepažįstu, nors ir esame iš tų pačių metų VDU laidos. Aš kaip "tiksliukas" ko gero niekada taip šmaikščiai nemokėsiu rašyti. Bet jo blogą įdėjau ne todėl. Įdėjau todėl, nes patiko jo straipsnelis apie lietuvių kalbos reguliuotojus. Gero skaitymo.
Saturday, February 26, 2011
Ar galima iš dviejų kalakutų padaryti erelį?
Aš mėgau NOKIA. Bet dabar pradeda atrodyti, kad ši firma pasiklydo. Ar tikrai gali peraugęs mobilių telefonų gamintojas (Nokia) kartu su peraugusiu operacinių sistemų gamintoju (Microsoft) sugalvoti kažką gudriau nei Google/Android arba iPhone?
Sunday, February 20, 2011
TV project in Lithuania
Currently perhaps one of the more popular TV projects in Lithuania is called "Chorų karai" - which probably could be translated as "Wars of Choruses". I like watching them - they are not that commercial at this point and there is a lot of energy and creativity in the songs. Here is one that I would like to share today - Stano and his International chorus (Question: how many languages are there in this song?):
Lietuvos užsienio politika
Tarp Lietuvos politikų yra tapę geru tonu rinkiminėje anketoje norodyti mokant keletą užsienio kalbų. Be rusų, būna gana egzotiškų mūsų kraštui - tarkim prancūzų ar ispanų. Tačiau šiuo metu labai dažnas kandidatas į Seimą anketoje nurodo ir anglų kalbą. Kadangi manau kad kažkiek anglų kalbą moku, tai noriu pateikti keletą pastebėjimų kas liečia Lietuvos politikų tikrąsias užsienio kalbos žinias.
Galima pradėti nuo kurioziško atvejo su ponu R. Paksu. Taigi ponas Paksas savo rinkiminėje anketoje kaip ir pridera nurodė mokąs angliškai. Tačiau koks buvo mano nustebimas kai pačiame "Borisovo ir Pakso" skandalo įkarštyje šis ponas Jungtinės Karalystės kanalui BBC interviu davė ... rusų kalba. Aš tada nesuprasdamas ilgai krapščiau galvą - Jungtinėj Karalystėj visi kalba angliškai, ponas Paksas buvo Lietuvos prezidentas. Taigi logiški kalbų pasirinkimai buvo kalbėti angliškai, arba lietuviškai. Kodėl tada rusiškai - gal BBC neturėjo vertėjo iš lietuvių kalbos ir ponas Paksas sutiko kalbėti rusiškai? Bet kam tada meluoti ir sakyti kad moki angliškai?
Pono Pakso atvejis nėra išskirtinis. Pavyzdžiui visai neseniai teko dalyvauti Vasario 16 minėjime skirtame angliškai kalbančiai auditorijai. Priimant kad Lietuva yra Vakarų pasaulio dalis (ES ir NATO), natūralu būtų galvoti, kad toks žmogus kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras turėtų laisvai mokėti angliškai (ir aš esu tikras kad ponas A. Ažubalis tą ir parašė savo rinkiminėje anketoje). Tačiau mano supratimu realiai ta jo kalba yra pradedančio arba geriausio atveju vidutinio lygio - žmogus visiškai nejaučia kalbos niuansų ir - kas diplomatui ypač svarbu - įvairių mandagumo išsireiškimų. Aš jau nekalbu apie akcentą - tarkim vietoj "that" tas žmogus sako "vat". Youtube turi pakankamai mūsų ministro kalbos pavyzdžių.
Prie šito reiktų pridėti "patriotizmą" kuris kuris nepadarytų "gėdos" bet kokiam Smetonos laikų lenko-fobui - ir mes turime situaciją kuri kelia rūpestį buvusiam prezidentui V. Adamkui.
Taigi sugrįžtu prie klausimo kurį buvau iškėlęs anksčiau - kiek tas realiai kainuoja Lietuvai? O gal visiems jau "dzin"?
Galima pradėti nuo kurioziško atvejo su ponu R. Paksu. Taigi ponas Paksas savo rinkiminėje anketoje kaip ir pridera nurodė mokąs angliškai. Tačiau koks buvo mano nustebimas kai pačiame "Borisovo ir Pakso" skandalo įkarštyje šis ponas Jungtinės Karalystės kanalui BBC interviu davė ... rusų kalba. Aš tada nesuprasdamas ilgai krapščiau galvą - Jungtinėj Karalystėj visi kalba angliškai, ponas Paksas buvo Lietuvos prezidentas. Taigi logiški kalbų pasirinkimai buvo kalbėti angliškai, arba lietuviškai. Kodėl tada rusiškai - gal BBC neturėjo vertėjo iš lietuvių kalbos ir ponas Paksas sutiko kalbėti rusiškai? Bet kam tada meluoti ir sakyti kad moki angliškai?
Pono Pakso atvejis nėra išskirtinis. Pavyzdžiui visai neseniai teko dalyvauti Vasario 16 minėjime skirtame angliškai kalbančiai auditorijai. Priimant kad Lietuva yra Vakarų pasaulio dalis (ES ir NATO), natūralu būtų galvoti, kad toks žmogus kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras turėtų laisvai mokėti angliškai (ir aš esu tikras kad ponas A. Ažubalis tą ir parašė savo rinkiminėje anketoje). Tačiau mano supratimu realiai ta jo kalba yra pradedančio arba geriausio atveju vidutinio lygio - žmogus visiškai nejaučia kalbos niuansų ir - kas diplomatui ypač svarbu - įvairių mandagumo išsireiškimų. Aš jau nekalbu apie akcentą - tarkim vietoj "that" tas žmogus sako "vat". Youtube turi pakankamai mūsų ministro kalbos pavyzdžių.
Prie šito reiktų pridėti "patriotizmą" kuris kuris nepadarytų "gėdos" bet kokiam Smetonos laikų lenko-fobui - ir mes turime situaciją kuri kelia rūpestį buvusiam prezidentui V. Adamkui.
Taigi sugrįžtu prie klausimo kurį buvau iškėlęs anksčiau - kiek tas realiai kainuoja Lietuvai? O gal visiems jau "dzin"?
Wednesday, February 16, 2011
Apie Afriką ir su Nepriklausomybe
Visų pirma, noriu pasveikinti visus su Vasario 16-ąja. Džiaukimės ir branginkim laisvę - kitos tautos šio neįkainojamo dalyko neturi. Paimkim Afriką - ten daug "laisvų" valstybių kurios buvo padarytos pagal kolonistų nubraižytas valstybių sienas - taigi viena šalis gali turėti keletą visiškai tarpusavyje nesutariančių genčių. Prezidentas pagal tradiciją paprastai remia savo gentį.
Taigi Afrikos tema pora gerų straipsnelių:
* po ilgų kovų Pietų Sudanas laisvas
* Hermano Šulco pasakojimas apie Ruandą
Taigi vertinkim ką turim. Su Nepriklausomybe - ir gerų visiems švenčių!
Taigi Afrikos tema pora gerų straipsnelių:
* po ilgų kovų Pietų Sudanas laisvas
* Hermano Šulco pasakojimas apie Ruandą
Taigi vertinkim ką turim. Su Nepriklausomybe - ir gerų visiems švenčių!
Sunday, February 13, 2011
Ronald Reagan - 100 metų jubiliejus
Neblogas žurnalisto A. Užkalnio straipsnelis apie Ronald Reagan'ą. Aš dar paminėčiau R. Reagano jumoro jausmą - netgi kalbant per TV.
Paimkim kad ir šitą:
"It's probably true that nobody's died from too much work. But why take the chance?" -- Ronald Reagan
"Gal ir teisybė kad nieks nemirė nuo persidirbimo. Bet kam rizikuoti?" -- Ronald Reagan
Paimkim kad ir šitą:
"It's probably true that nobody's died from too much work. But why take the chance?" -- Ronald Reagan
"Gal ir teisybė kad nieks nemirė nuo persidirbimo. Bet kam rizikuoti?" -- Ronald Reagan
Saturday, February 12, 2011
Egiptas
Kaip visi žino, Egipto prezidentas atsistatydino. Gal tai ne taip dramatiška kaip Sovietų Sąjungos subyrėjimas, bet tai tikrai neeilinės reikšmės įvykis. Egiptas yra viena svarbiausiu arabų pasaulio šalių, be to H.Mubarak valdžioj buvo ištisus dešimtmečius, jo šeima yra ypatingai turtinga ir įtakinga.
Daug kas šneka apie grandininę reakciją kuri prasitęs Artimuosiuose Rytuose, Sudane, Konge ar kur nors kitur Šiaurės Afrikoj. Nežinau ar taip bus, bet noriu palinkėti egiptiečiams sėkmės - juk (kaip mes visi žinom) nėra taip paprasta išvalyti per dešimtmečius susikaupusį purvą. Jei jiem pasiseks, tas bus geras pavyzdys kitoms šalims.
Panašu, kad jėgų balansas regione garantuotai keisis - įdomu kaip tas paveiks Palestinos-Izraelio santykius?
Bet kuriuo atveju - linkiu sėkmės Egipto žmonėms ;)
Daug kas šneka apie grandininę reakciją kuri prasitęs Artimuosiuose Rytuose, Sudane, Konge ar kur nors kitur Šiaurės Afrikoj. Nežinau ar taip bus, bet noriu palinkėti egiptiečiams sėkmės - juk (kaip mes visi žinom) nėra taip paprasta išvalyti per dešimtmečius susikaupusį purvą. Jei jiem pasiseks, tas bus geras pavyzdys kitoms šalims.
Panašu, kad jėgų balansas regione garantuotai keisis - įdomu kaip tas paveiks Palestinos-Izraelio santykius?
Bet kuriuo atveju - linkiu sėkmės Egipto žmonėms ;)
Friday, February 11, 2011
Antrasis Pasaulinis karas ir Holokaustas
The Economist turi gerą straipsnelį apie Lietuvos senas žaizdas. Aš norėčiau kad tos žaizdos kuo greičiau užgytų - nuo šitų problemų niekam nėra geriau.
Lietuvos ir Pasaulio Litvakų santykius ko gero būtų galima apibūdinti naudojant porą analogijų.
Viena analogija būtų tokia: žmogui su plaktuku viskas atrodo kaip vinis. Antisemitas ras priežasčių kodėl visi žydai yra blogi ("jie valdo pasaulį", "jie sveikino okupacinę Raudonąją armiją su gėlėmis" ir pan.) Iš kitos pusės, gali atsirasti žydų kurie ras "įrodymų" kad dauguma lietuvių yra antisemitai ("jie pasyviai žiurėjo kaip kiti lietuviai žudė žydus", "jie neatiduoda nusavinto mūsų turto" ir t.t.)
Asmeniniame lygmenyje tas sukelia trintį. Viena pusė daro prielaidas apie kitą pusę; tada kita pusė jaučiasi neteisingai įtariama. Vietoj diskusijos gaunasi tam tikra konfrontacija - kur viena pusė pastoviai kaltina, o kita jaučiasi pažeminta ir pastoviai ginasi. Kuo stipriau puola viena pusė, tuo labiau ginasi kita - nes ji jaučia kad jos argumentai irgi svarūs.
Esmė ta kad niekam nuo to nėra gerai - o ir tos problemos nėra tokios jau didelės. Ar tikrai jų nebuvo galima greičiau išspręsti? Juk nestereotipuojant galima pasakyti, kad žydų balsas pasaulyje yra daug kartų labiau girdimas nei lietuvių - jų diaspora daug didesnė ir įtakingesnė.
Sukurtą negatyvų įvaizdį bus labai sunku nuplauti - o jis liečia kiekvieną iš mūsų - ar ne?
Lietuvos ir Pasaulio Litvakų santykius ko gero būtų galima apibūdinti naudojant porą analogijų.
Viena analogija būtų tokia: žmogui su plaktuku viskas atrodo kaip vinis. Antisemitas ras priežasčių kodėl visi žydai yra blogi ("jie valdo pasaulį", "jie sveikino okupacinę Raudonąją armiją su gėlėmis" ir pan.) Iš kitos pusės, gali atsirasti žydų kurie ras "įrodymų" kad dauguma lietuvių yra antisemitai ("jie pasyviai žiurėjo kaip kiti lietuviai žudė žydus", "jie neatiduoda nusavinto mūsų turto" ir t.t.)
Asmeniniame lygmenyje tas sukelia trintį. Viena pusė daro prielaidas apie kitą pusę; tada kita pusė jaučiasi neteisingai įtariama. Vietoj diskusijos gaunasi tam tikra konfrontacija - kur viena pusė pastoviai kaltina, o kita jaučiasi pažeminta ir pastoviai ginasi. Kuo stipriau puola viena pusė, tuo labiau ginasi kita - nes ji jaučia kad jos argumentai irgi svarūs.
Esmė ta kad niekam nuo to nėra gerai - o ir tos problemos nėra tokios jau didelės. Ar tikrai jų nebuvo galima greičiau išspręsti? Juk nestereotipuojant galima pasakyti, kad žydų balsas pasaulyje yra daug kartų labiau girdimas nei lietuvių - jų diaspora daug didesnė ir įtakingesnė.
Sukurtą negatyvų įvaizdį bus labai sunku nuplauti - o jis liečia kiekvieną iš mūsų - ar ne?
Thursday, February 3, 2011
Europe in 2020
Here is an interesting article (Lithuanian version here) by Edward Lucas. The author tries to map out the development of Europe by 2020. I find it interesting - in his opinion the Baltic states by that time will start overtaking the countries of Southern Europe that had a free market for much longer and were unaffected by years of occupation.
Let's hope Mr. Lucas has 20/20 vision - I like this prognosis ;)
Let's hope Mr. Lucas has 20/20 vision - I like this prognosis ;)
Subscribe to:
Posts (Atom)