Monday, February 28, 2011

Apie Žemaitiją

Ne visada sutinku su Algirdo Patacko rašiniais. Tačiau šiuo atveju Lietuvos Ryte yra gana įdomus straipsnelis.

Pamenu kažkada mes soc.culture.baltics naujienų grupėj diskutavom apie Lietuvos vardo kilmę. A. Patackas pateikia šią versiją:

"Kas gi yra lietuvis, ką reiškia žodis „Lietuva“? Tūkstantmečio minėjimas suintensyvino paieškas, susidomėjimo savo žila praeitimi banga davė rezultatų – tiesa, ne akademinėje aplinkoje, o vadovėliuose ypač daug įšalo. Tačiau dabar jau niekas neabejoja, kad Lietuva – tai ne iš menko Lietaukos upelio kilęs pavadinimas, o neįprastai ir nelauktai imlus terminas, sietinas su tokiais senžodžiais kaip „lieta“, „leičiai“, atsispindintis net ir platesniame, indoeuropiniame kontekste (plg. graikų leiton – valdžia, valstybė ir t. t.). Tai leidžia teigti, kad „lietuvis“ yra ne genties pavadinimas (tokios genties niekada nebuvo), o viršgentinio junginio, virtusio protovalstybiniu dariniu, o Mindaugo laikais – ir valstybe, pilietis. Žodis „Lietuva“ yra žodžio „valstybė“ sinonimas, reiškiantis pačią valstybę, kurios piliečiai pradėjo save vadinti lietuviais."

Aišku čia autorius viską pateikia juodai ir baltai - maždaug "niekas neabejoja" - jokių užuominų į kitokias galimybes. Nors idėja apie leičius gana įdomi.

Čia dar viena jo mintis - kuri man taip pat yra diskutuotina:

"Pabaigai, kad žemaičiai pernelyg „nepasikeltų“ – jie turės atsakyti kad ir į tokią tautos istorijos mįslę: kaip, kokiu būdu pačioje Žemaitijos prieširdyje, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuos, susiformavo savotiškas istorinis-lingvistinis auglys, vadinamoji Lawdańska szlachta, lenkiškai kalbančių smulkiųjų, akalicos bajorų anklavas – visi su labai gražiomis, grynai žemaitiškomis-lietuviškomis pavardėmis. Apskritai slavėjimas tebėra viena iš lietuviškosios savimonės slaptųjų negalių, nuo kurių, kaip rodo pastarųjų dvidešimties metų patirtis, beveik negelbsti ir nuosava valstybė. Taip kad istohttp://www.blogger.com/img/blank.gifrinis zondas į eksperimentui palankią, uždarą erdvę, – Liaudos bajoriją, – turintis iš esmės atsakyti, kur slypi ta negalia – dar prieš akis."

Diskutuotina šiuo požiūriu - ir apie tai jau buvau rašęs anksčiau: ar tarkim 16 amžiaus žmogui galima taikyti 20-21 amžiaus supratimą apie tautą ir tautiškumą?

P.S. Facebook'e yra grupė kuri vadinasi "Lietuva senose fotografijose". Viena iš nuotraukų vadinasi "Lietuviai is Panevėžio pavieto" ir išversta "Leischi no Penewescha aprinki".Įdomu - ar čia latviškai?

No comments:

Post a Comment