palyginus gerai žinomas autorius N.N. Taleb visai neseniai parašė knygą kuri vadinasi "Skin in the game". Knygoje rašoma apie asimetriją pasekmių tarp tų, kurie daro sprendimus ir tų kas pajaučia blogų sprendimų pasekmes.
Jo argumentas yra tas, kad blogų sprendimų darytojai atsiperka labai lengvai tuo metu kada 'paprastas žmogus' moka labai didelę kainą. Klasikinis pavyzdys yra 2008 finansinė krizė, kada už bankininkų blogus sprendimus sumokėjo žmonės (per mokesčius ar prarasdami savo turtą), o daug bankininkų vos ne sekančią dieną po valstybinės paramos gavimo (tarkim Goldman Sachs) sau lyg niekur nieko išsimokėjo premijas. Tas bankų gelbėjimas buvo daromas nes tie bankai neva buvo per dideli kad bankrutuotų - 'too big to fail'.
Niekaip nesugalvojau kaip išversti gana gerą išsireiškimą 'skin in the game' - 'oda žaidime' , t.y. rizikuoji savo oda jei žaidi.
Knygos idėja yra ta, kad kai nežarstai žarijų kitų rankomis (t.y. rizikuoji pats, turi 'odą žaidime'), pasieki geriausią ir teisingiausią rezultatą.
Bet nuklystu. Autorius - beje irgi galintis turėti daugybines pilietybes - mano kad dviguba pilietybė atima iš žmogaus 'skin in the game' ir jis rašo štai ką skyriuje kuris vadinasi
"Citizenship de Plaisance" (pilietybė malonumui)
"A country should not tolerate fair-weather friends. There is something offensive in having a nationality without skin in the game, just to travel and pass borders, without the downside that comes with the passport."
"Šalis neturėtų toleruoti draugų iš išskaičiavimo. Tautybė be 'odos žaidime' yra užgaulu ir neteisinga - keliauti ir kirsti sienas, bet be trūkumų kurie ateina su tuo pasu."
-N.N. Taleb "Skin in the game"
No comments:
Post a Comment