Iš už dviejų tūkstančių metų romėnas poetas Horacijus mums atsiuntė tokią išmintį:
nereikia per daug tikėtis iš ateities, reikia daryti geriausia ką gali ir gyventi čia ir dabar - niekas nežino kas bus rytoj.
Nemoku rašyti hegzametru, bet mano laisvas vertimas maždaug toks (istorinis kontekstas susietas su vyno košimu man nežinomas, tai pakeičiau į 'naudokis proga':)
Carpe Diem - griebk dieną
Neklausk, Leucenoe, koks mano galas, ką man Dievai numatė,
Nei ką Babilonietiški skaičiai sako. Geriau priimti viską kas ateis.
Gal dar Jupiteris tau daug žiemų paskyrė, o gal ir ši dabar suduš
Lyg Tirėnų marių banga ant uolos.
Būk išmintinga, naudokis proga (košk vyną), tu neturi daug laiko viltim gyventi.
Mums kalbant pavydus laikas bėga: griebk dieną, nelauk daug iš ateities.
-------------------
Tu ne quaesieris (scire nefas) quem mihi, quem tibi
finem di dederint, Leuconoe, nec Babylonios
temptaris numeros. Ut melius quicquid erit pati!
Seu pluris hiemes seu tribuit Iuppiter ultimam,
quae nunc oppositis debilitat pumicibus mare
Tyrrhenum, sapias, vina liques et spatio brevi
spem longam reseces. Dum loquimur, fugerit invida
aetas: carpe diem, quam minimum credula postero.
Quintus Horatius Flaccus
Carmina (Horatius)/Liber I/Carmen XI
No comments:
Post a Comment