Pasaulyje vyksta daug pokyčių. Vienas iš naujesnių pokyčių yra internacionalinių korporacijų atsiradimas. Prieš maždaug 200 metų, buvo galingos valstybės, feodalai, ar prekybinis/industrinis elitas. Valstybė (su mažomis išimtimis, tarkim Dutch West Indies company) buvo tas darinys kuris buvo pats galingiausias ir kuriam negalėdavo prilygti joks prekybininkas.
Maždaug prieš 100-150 pradėjo rastis naujas darinys - korporacija. Šiais laikais jau yra susikūrę daug korporacijų, kurių generuojamas pelnas yra didesnis nei daugelio valstybių vidaus produktas; tos korporacijos jau yra galingesnės nei kai kurios valstybės. Kas dar įdomiau, valstybės viduje galiojantys įstatymai korporacijoms netaikomi.
Gaunasi keistas paradoksas - žmonės norėjo laisvės, sukūrė demokratiją ir vienas kitą atsveriančias galias (įstatymų leidyba, vykdymas ir teismai) ir bandė įstatymiškai užtikrinti lygias teises visiems ir kiekvienam. Tačiau korporacijose nieko tokio nėra. Nei žodžio laisvės, nei demokrationio valdžios rinkimo ir pan. Dažnai korporacija veikia ne taip skirtingai nei kokia autoritarinė šalis - valdanti žmonių grupė nusprendžia kas ir kaip bus daroma ir ne visada svarbiausias yra viešasis gėris ar interesas (prisiminkim GRIGEO). Nedemokratiškai valdoma korporacija gali kontroliuoti spaudą ir televiziją ir visai sėkimgai įtakoti šalyje vystančius "demokratinius" procesus.
Taigi, ko gero galima sakyti kad A. Smitho aprašyta "nematoma rinkos ranka" sukuria sąlygas atsirasti korporacijoms kurios pagal dydį gali pranokti kai kurias valstybes bet kurioms taikomi visai kiti standartai - korporacijos viduje niekas nelaukia nei demokratijos, nei žodžio laisvės ir pan. Facebook tave gali užblokuoti dėl to kad per dažnai postini, o Twitter gali suspenduoti net JAV prezidentą - ir tam nereikia jokio teisminio ar administracinio proceso.
Man kažkodėl atrodo kad Laisvės partija, o gal ir kitos į libertarizmą linkusios partijos yra iki galo nespuratę (didelio) kapitalo ir visuomeninio intereso tarpuveikos ir sąveikos. Iš to ką kai kurie iš jų kalba, gali suprasti kad jie mano, kad kapitalas ir korporacijos pelno siekis išspręs visas problemas. Aš su tuo negaliu visiškai sutikti ir ko gero labiau būčiau linkęs prie Skandinaviško modelio kur visuomenė/valstybė aklai nepasitiki kapitalu.
Pabaigai pridedu video kur Michael Sandel diskutuoja kas gali būti įvertinama pinigais, kas gali būti perkama ir parduodama, o kas ne; kur yra riba. Gerų Mindauginių ;)
No comments:
Post a Comment