Lietuvos draugai

Prieš keletą dienų teko skaityti straipsnelį apie dabartinės Lietuvos aktualijas. Dabar to straipsnelio kažkodėl neberandu bet laiko pamąstyti apie tai kas parašyta buvo. Taigi pateikiu savo nuomonę. Iš principo ten buvo diskutuojama apie lietuvio mentalitetą. Jonas Ohman (labai ilgai gyvenantis Lietuvoje ir labai nusipelnęs Lietuvai žmogus, įdomus bet nesusietas su šia tema jo straipsnelis čia) pateikė įdomią mintį apie tai, kad "tipiško" lietuvio mąstysena yra suformuota baudžiauninko arba partizano mentaliteto. Prekybininko, arba kario mentalitetas yra išnykęs.

Mano nuomone tai tikrai įdomi mintis kuri paaiškina šalies problemas. Iš šios hipotezės išeina kad tipinis pilietis nenori pats nieko daryti (daro tik lazda genamas) ir visko reikalauja iš valdžios ("baudžiauninko tipas") arba bando apeiti/pergudrauti sistemą ir iš to kažką laimėti ("partizano tipas"). To priešprieša yra prekybininkas/karys kuris imasi iniciatyvos ir pats kažką daro nelaukdamas malonės kitų.

Kita mintis buvo kad Lietuva neturi tikrų draugų kaip šalis. Norėčiau kad tas kažkaip išsispręstų. Gal reiktų kažkaip gyvinti paprastų žmonių kontaktus su Latvija? Juolab kad pradžia jau yra ir panašu kad mes latviams įdomūs? (Tarkim Maris Martinsons)

Pabaigai - pora video. Pirmas Jono Ohmano filmas "(Ne)įmanomi pabėgimai"; antras - latvis Lauris Reiniks dainuoja lietuviškai.