Labai įdomus pokalbis - Peter Zeihan ir Michael Binyon

Labai įdomus pokalbis kur diskutuojama ar Vakarai galėjo ką nors padaryti kitaip ir "neprovokuoti" Rusijos. 

muzika šiai dienai

 žiemiški linkėjimai iš Lietuvos ;)

Alexander Stubb ir "World of Disorder"

Puikus pokalbis su kaip daug kas sako būsimu Suomijos prezidentu Alexander Stubb. 

Keletas minčių.

Dabar mes turime 3 pagrindinius blokus pasaulyje:

1. Global West - JAV, Europa, Australija, N. Zelandija, Japonija, Pietų Korėja etc. Bando išlaikyti dabartinę pasaulio tvarką.

2. Global East - Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja etc. Nori pakeisti pasaulio tvarką.

3. Global South - Indija, Pietų Afrika, Nigerija, Brazilija etc. Pokolonijinės šalys kurios nenori būti priklausomos nuo Global West. 

Dabartiniai laikai panašūs į 1918 ir 1945, įvyks drastiški pokyčiai. Matysime daug mažesnių konfliktų. 

Vakarams reikia pakeisti savo elgesį likusio pasaulio atžvilgiu. 

Kinija skiriasi nuo Rusijos tuo, kad Kinija neturi imperialistinių ambicijų. 

Užkliuvo mintis iš video 14:58

"Dignified foreign policy means that you approach another human being by listening to them, putting yourself in their shoes, and starting a conversation from that perspective. Not by taking a high moral ground and say "listen, by the way, I am not gonna trade and talk with you if you don't believe in the same liberal values that I believe in."

- Alexander Stubb

==============================================================

Puikus video, labai rekomenduoju.

John Anderson ir John Mearsheimer pokalbis

Labai įdomus pokalbis su University of Chicago profesoriumi John Mearsheimer. 

John Mearsheimer savo požiūrį dėsto iš JAV atskaitos taško, beveik nekalba apie Europą ir bundančią karinę galią Vokietiją bei NATO plėtrą Šiaurės Europoje. 

Gali sutikti, gali nesutikti, bet labai daug minčių. 

Keletą jų užsirašiau:

- tarpvalstybiniuose santykiuose yra du būdai žiūrėti į pasaulį - galios žaidimai (jis tą vadina realistine pasaulėžiūra) arba liberalus demokratinis - kur kaip aš suprantu nėra konkurencijos tarp valstybių, tik tarp verslo interesų. 

- tarp 1989 ir 2000 JAV tapo vienvaldžiu lyderiu, vienpoliarinio pasaulio hegemonu. JAV galėjo 'užsakinėti' muziką bet kada ir beveik visur.

- NATO ir EU plėtra vyko kol JAV buvo pagrindinis pasaulio hegemonas.

- J. Mearsheimer mano, kad nuo 2017 vienpoliarinis pasaulis pasibaigė ir mes turime vėl daugiapoliarinį pasaulį. Daugiapoliariniame pasaulyje valstybių elgesys kuris pasiteisino kai JAV buvo hegemonas nebetinka. Pasidėjo galios žaidimų tarp didžiųjų galių laikai, panašūs į Šaltojo Karo laikus. 

- Daugiapoliariniame pasaulyje galia nugali liberalizmą.

- Karas Ukrainoje yra vienpoliarinio pasaulio supratimo liekana. Tas langas jau beveik užsidaręs, nes Rusija sustiprėjo ir jau senokai žaidžia galios žaidimus. Bandomi daryti dalykai, kurių JAV nebūtų dariusi Šaltojo Karo laikais (iki Sovietijos subyrėjimo). 

- Dabar pagrindinis JAV konkurentas yra Kinija. Jis nemano kad Kinija užpuls Taivanį. 

P.S. Buvęs Suomijos Vyriausybės vadovas Alexander Stubb čia pateikia įdomius kontra - argumentus Mearsheimeriui. 

muzika šiai dienai

 

Apie dronus. Puikus pokalbis su Arturu Plokšto

kaip visada, puikus pokalbis su M. Podoliaku

 

Juodojo penktadienio proga ;) Gore-Tex kritika.

Kanadietis Ryan ir FortNine pateikia puikią Gore-Tex apžvalgą. Gore-Tex labai ilgai buvo laikomas neperšlampamų bet kvėpuojančių audinių 'aukso standartu'. 

Bet pasirodo visai be reikalo - anot jo analizės, šis produktas nėra toks geras kaip jį pateikia marketingo specialistai. 

Smagaus žiūrėjimo !

Bio City ir biotechnologijos Lietuvoje

Vladas Bumelis yra vienas žinomiausių Lietuvos biotechnologų. Jo įkurta Northway medicinos centrai yra labai sėkminga medicinos paslaugų kompanija, sekantis žingsnis yra BioCity, kuris jei viskas pasiseks bus vienu iš didžiausių tokio pobūdžio centrų Europoje. Daugiau info yra čia. 

Sėkmės!

Puikus pokalbis su M. Podoliaku

Gera nūdienos analizė yra pateikta šiame video. Labai rekomenduoju. 

Andrei Illarionov on why Putin has to be stopped

IMHO this is a very interesting interview. The former senior economic advisor of V. Putin tells us why any treaty with V. Putin's Russia is worthless and why he has to be stopped. 

V. Adamkaus mintys iš 2011

 V. Adamkaus mintys kurios aktualios ir dabar:

"Dar vienu atskaitos tašku, kai toks elgesys ir „budinti“ nuostata, kad „viskas padaryta laikantis įstatymų“ bus jei ne baudžiami, kaip yra iki šiol, tai bent jau nedelsiant viešinami ir vertinami kaip itin gėdingi. Jau esu kalbėjęs, kad paprotinė teisė demokratinėse valstybėse – ne mažiau galinga jėga, nei įstatyminė. Todėl tas negeroves, kurias formali teisėtvarka formaliai teisina, pati visuomenė turi moralinę teisę ir net moralinę pareigą – griežtai pasmerkti. 

Nujaučiu galimą klausimą, kaip tai siejasi su investicijų klimatu ir kitais ekonomikos gyvenimą lemiančiais veiksniais. Atsakau: tiesiogiai ir labai glaudžiai. Niekada nebus patraukli investicijoms valstybė, kurią pareigūnai suvokia siaurai ir technokratiškai, vien kaip būtinybę laikytis užrašytų paragrafų. Niekada nebus patraukli investicijoms valstybė, kurioje, gąsdinant žmones oligarchų įsigalėjimu, nekreipiamas dėmesys į biurokratų įsigalėjimą visose gyvenimo ir veiklos srityse. Beje, negalima leistis ir į kitą kraštutinumą. Neleistina valstybės suvokimą susiaurinti iki sampratos, kad viską lemia tik materialinė gerovė, ir kad valstybė – tarsi įmonė: tuo geresnė, kuo didesnį gauna pelną, socialinius klausimus aukodama finansiniams laimėjimams ar finansiniam stabilumui. 

Visada kartojau ir kartosiu, kad atskirai paimti finansiniai laimėjimai, pasiekti socialinių įtampų, nukritusio daugybės žmonių pragyvenimo lygio ar išaugusios emigracijos sąskaita – jokie laimėjimai. Tai – tik problemos perkėlimas iš vienos srities į kitą. 

Yra daugybė sričių, daugybė niuansų – politinių ir ekonominių, bet kartu - ir moralinių bei vertybinių, kurie valstybės pamatus stiprina ne mažiau, nei ekonomika. Ir pirmiausiai šioje vietoje išskirčiau solidarumą. Nenoriu nuvertinti ekonominių dalykų, tiesiog noriu paneigti neretai girdimą vulgarią nuostatą, esą sukūrus ekonominę gerovę visa kita išsispręs savaime. Atvirkščiai – sukūrus solidarią ir atsakingą aplinką, kur dera teisės ir vertybės, o žmonės pasitiki vienas kitu ir visi savo valstybe, ir bus pritraukta daugiau investicijų, ir išsispręs daug socialinių problemų."

- Valdas Adamkus, 2011

K. Sabaliauskaitė apie Lietuvių kalbą ir Valstybinę Kalbos Komisiją

 K. Sabaliauskatės puikus rašinėlis apie mūsų kalbą ir jos "normintojus" yra čia. 

Pora citatų:

"O būtent: kodėl lietuvių kalbos normintojai ir kovotojai už lietuvių kalbos tyrumą, taip nekenčiantys visa ko slaviška, čia pasirenka netgi ne slavišką, o grynai rusišką, sovietmečio įtvirtintą praktiką perrašinėti europiečių vardus? Juk tarpukario Lietuvoje rašyta ir d‘Artagnanas, ir „San Michele knyga“. Kas tai – noras išlaikyti lietuvius vis dar homo sovietikais? Rusų kalboje fonetinė asmenvardžių ir vietovardžių transkripcija yra pagrįsta – Rusija vartoja visiškai kitą raidyną, kiriliką, todėl nelieka kitos išeities. Lygiai kaip ir europiečiams, lotyniška abėcėle užrašantiems rusiškus, kinų ar japonų, hebrajų ar arabų kalbų vardus ir vietoves – tad kalbininkų aimanos, kad „negi tuoj ir hieroglifais Lietuvoje rašysime“ čia negalioja, juk esame lotyniškosios abėcėlės areale ir kalbame apie ta pačia abėcėle užrašytus vardus bei istoriškai Lietuvoje nuo amžių vartotas lotyniškas raides. 

Tad kam lietuvius laikyti kažkokiais už geležinės uždangos rusiškoje tundroje įstrigusiais idiotais, kuriems reikia perrašyti Winston‘ą Churchill‘į į „Vinstoną Čerčilį“ (beje, fonetiškai neteisingai)? Arba Mayfair – į „Meifirą“, o Chelsea – į „Čelsį“? Pabandykite šiuos du sulietuvintus Londono toponimus įvesti į „Google Maps“, jei norite pasijuokti: pirmuoju atveju žemėlapis mane nukreipė į Ameriką, į kažkokio Mejerio verslą, antru – į firmą Panevėžyje, nors buvau už pusvalandžio kelio pėstute nuo Mayfair ir Chelsea. Kalbininkai rūsčiai suraukia kaktą ir sako: „Taigi eilinė lietuvė moterytė nesupras, kodėl ji turėtų laužyti liežuvį?“ – nejuokauju, iš tiesų esu girdėjusi tokį kalbininkų ir redaktorių mizoginišką, Lietuvos moteris žeminantį argumentą."

...

"Nes kalbos tvarkytojai, matote, pernelyg užsiėmę kabinėjimusi prie mūsų vartojamų įprastų žodžių, jų kirčiavimo, kvailiausių, griozdiškiausių naujadarų kūrimu, įkalbinėjimu, kad nieko nemokame, moterų ir jų gyvenimiškų poreikių diskriminavimo. Dar – kitataučių žeminimo ir įžeidinėjimo, kuo nuolat užsiima Valstybinės kalbos komisijos vadovas p. A. Valotka, žmogus, kuriam užkliūva ne tik „čiurkos“, „tiurkai“, rusų ir lenkų kilmės lietuviai bibliotekininkai, bet kuris apskritai pamiršo vieną amžiną taisyklę: kitą pažemindamas, pats didesnis netapsi. Kad šis asmuo savo pareigose veikiausiai neturi ką veikti, liudija ne tik gėlyčių paišymas, bet ir jau keleri metai internetiniame portale skelbiami jo rašinėliai: kažkoks – tikrąja to žodžio prasme – šūdeliavimasis su neva, jo supratimu, sąmojais, tokiais pat žaismingais ir juokingais kaip pakrantės smėlin išplautos, kelias dienas išgulėjusios padvėsusios žuvys."

- Kristina Sabaliauskaitė

Jonas Ohman pasakoja apie dabartinius iššūkius gynyboje bei karą Ukrainoje

labai įdomus pokalbis!

puiki karo Ukrainoje analizė

 pokalbis su Michailu Podoliaku prasideda nuo maždaug 7'

Techno feodalizmas ir Yanis Varoufakis

Graikas Yanis Varoufakis yra labai spalvingas veikėjas, ekonomistas, socialistas. Jis mokslus baigė ir nemažai dėstė Jungtinės Karalystės universitetuose, bet galiausiai grįžo į Graikiją. Visai neseniai parašė knygą ‘Technofeudalism: What Killed Capitalism’,  kur naujai interpretuoja visuomenės evoliuciją. Galima sutikti, galima nesutikti, bet susipažinti verta, daug peno mintims. 

Anot jo, kapitalizmas metastazuojasi (socialistinės revoliucijos kapitalizmo nenugalėjo) ir mes grįžtame į techno feodalizmą, kur viskas bus kontroliuojama tų kurie turi debesiją ("cloud services") ir Dirbtinį Intelektą. Šiose srityse stipriausi konkurentai yra JAV ir Kinija. Varoufakis pateikia savo idėjas kodėl Taivanis dabar pasidarė toks svarbus, kokia Europos padėtis ir perspektyvos ir pan. 

Smagaus žiūrėjimo.

žvilgsnis į Lietuvą iš šalies

 gana įdomus video suprantantiems rusiškai

mintis šiai dienai

 "Gali žmogų išimti iš sovietijos, bet sovietiją išimti iš žmogaus gali ir nepavykti"

-autorius nežinomas

Referendumas dėl daugybinės pilietybės arba 'katė maiše'

1945 rugpjūčio 17 pasaulis išvydo G.Orwell'o "Animal Farm". Knygoje pasakojama kaip gyvuliai išvijo ūkininką ir patys sukūrė sau savivaldą.  Idėja buvo ta, kad nuo šiol jie gyvens laisvai, ilgai ir laimingai. Deja deja, netrukus paaiškėjo, kad lygiais būti neišeina, ir atsiranda veikėjai, kuriem patinka naudotis kitų darbo ir pastangų vaisiais. Pamažu atsiranda 'lygesni tarp lygių'. Lygiai taip, kaip mes matėm Sovietų Sąjungoje, į kurią ši knyga ko gero ir buvo nutaikyta. 

Ši alegorija bent iš pažiūros gali būti pritaikyta daugelyje situacijų. Tarkim, viena iš naujesnių, kur Lietuvos Užsienio Ministro žmona A. Landsbergienė pateisina savo vaikų netarnavimą Lietuvos Armijoje, nes 'Studijos puikiuose universitetuose yra lygiai taip pat svarbu'. 

Kas toliau - darbas puikioje firmoje irgi svarbu?

Mano supratimu čia yra labai pavojinga trajektorija, kur tarsi legitimizuoja ir įteisina 'geresnius' ir 'blogesnius' piliečius. Geresniems netaikomos prievolės ir reikalavimai kurie taikomi paprastiesiems. 

Kadangi artėja referendumas dėl daugybinės pilietybės, noriu čia padiskutuoti apie 'lygesnius tarp lygių' šiuo atveju. Jei ką užmiršau, įmeskit komentarą. 

Taigi... Drum roll...

Daug šalių turi daugybinę pilietybę, pvz. Izraelis, JAV ir pan. Kodėl ne Lietuva?

Panagrinėkime šį klausimą paimdami konkrečius pavyzdžius. 

Paimkim Izraelį. Bet kur pasaulyje gyvenantys Izraelio piliečiai turi atitarnauti Izraelio armijoje. Ar tas būtų ir Lietuvoje? O gal būtų padaryta išimtis užsienyje gyvenantiems žmonėms, nes 'jie studijuoja puikiuose universitetuose' arba 'jie garsina Lietuvos vardą svetur'? Bandau įsivaizduoti reakciją Izraelyje į panašius samprotavimus kaip A. Landsbergienės. 

Toliau. Ne Izraelyje gyvenantys piliečiai neturi teisės balsuoti Izraelio rinkimuose.  Šis Izraelio sprendimas tarsi ir turi logiką - jei žmogus negyvena šalyje, jo sprendimas balsuoti vienaip ar kitaip nulemtų tai, kaip turi gyventi tie, kurie gyvena Izraelyje. Ar būtent toks variantas siūlomas Lietuvai? Įtariu kad ne, mano jausmas yra kad emigranto balsas yra reikalingas 'ura patriotams' ateiti į valdžią. Galbūt 2 o gal ir 3 krėslai Seime ir nėra taip daug, bet kartais tiek balsų gali nulemti Seimo sprendimo priėmimą ar trapios daugumos išsilaikymą. Bet svarbiausia - ar tas teisinga? Vieni balsuoja be pasėkmių savo gyvenimui kitoje šalyje, o kiti turi su tuo gyventi. 

Einam toliau. JAV oficialiai daugybinės pilietybės neskatina, bet tarsi ir nedraudžia.  Negimę JAV piliečiai turi duoti 'Pledge of Allegiance' (Lojalumo Priesaika, pilnas tekstas yra internete).  Šioje prieskaikoje tu prisižadi prieš Dievą ir save kad tu ginsi ir tarnausi tik JAV ir jos interesams ir išsižadi savo ankstesnės tėvynės. Gimę JAV žmonės tampa piliečiais automatiškai ir jie priesaikos neduoda. Ar Lietuva siūlo daugybinę pilietybę tik gimusiems JAV lietuviams? O gal Lietuvos pilietybė siūloma ir tiems, kurie savo Tėvynes išsižadėjo duodami priesaiką? O gal visiems? Niekur nemačiau tokių diskusijų. 

JAV pilietis turi mokėti mokesčius JAV nuo visame pasaulyje gaunamų pajamų. Tu esi JAV pilietis, turi Lietuvos pilietybę ir gyveni ir gauni pajamas tik Lietuvoje. Turi mokėti ir Lietuvos ir JAV mokesčius - t.y tavo pajamos apmokestinamos du kartus. Ar Lietuva rinktų mokesčius iš savo piliečių kurie gyvena ir uždirba ne Lietuvoje? Manau kad ne, nes Lietuva neturi galimybių sutikrinti savo piliečių pajamas gautas gyvenant ne Lietuvoje. Bet būtų gerai jei kas paaiškintų.

Taip pat, svarbu pastebėti kad nemažai šalių neturi įtvirtinę daugybinės pilietybės - pvz Austrija, Nyderlandai, Estija, Japonija. 

Aš linkęs svarstyti, labai svarbu palaikyti ryšį su emigrantais, bet norėčiau iš politikų ir daugybinės pilietybės 'stūmėjų' išgirsti paaiškinimus ir atsakymus į šiuos ir panašius klausimus.  

Kaip dabar man atrodo, leisdami dvigubą (daugybinę) pilietybę mes sukurtume dvi piliečių klases. 

Lygesnius ir lygius. Vieniems nereiktų ginti šalies, mokėti mokesčių, pajusti savo balsavimo pasekmių. Kiti, priešingai, visa tai turėtų daryti. 

Jau girdžiu paršą Napoleoną pritariančiai kriuksint. Gera sistema. 

P.S. Lietuvos Respublikos Vyriausybė - Daugybinės Pilietybės Referendumo tinklapis yra čia. Man kažkiek kliūna formuluotė kur kalbama apie "draugiškas šalis".

Cituoju: "Tokiu pakeitimu esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę."

Kaip aš tą matau, draugiškumas apsprendžiamas Seimo ar Vyriausybės nutarimu, t.y. pilietybės klausimai devalvuojami nuo Konstitucinio lygmens į vykdomąjį lygmenį kuris savo ruožtu keičiasi priklausomai nuo to kas laimėjo rinkimus. Piliečiai tarsi ir diskriminuojami pagal pasirinktą šalį - ji turi būti "draugiška". Bet būna, kad buvusi draugiška šalis (tarkim Vengrija) po kiek laiko gali pasidaryti nedraugiška ... ar vyriausybė sprendžia kuri šalis "draugiška"? Man asmeniškai ši formuluotė nepatinka, bet aš ne teisininkas ...

P.P.S. labai pasigendu diskurso viešojoje erdvėje ... Kaip tą daro kitos mažesnės šalys - Suomija, Airija etc., kokie apribojimai, prievolės ir pan. Deja ... pasakoma kad kiti daugybinę pilietybę turi, bet esminiai niuansai - tokie kaip šalyje negyvenančių piliečių balsavimas arba nebalsavimas - nutylimi.

rinkimai Lenkijoje ir V. Orban Kinijoje

rinkimai Lenkijoje baigėsi, ir dabar galima lengviau atsikvėpti. Po R. Fico pergalės Slovakijoje, jau nebežinojau ko laukti. Manau po šių rinkimų Lenkija vis dar bus susipriešinusi ir susikaldžiusi, bet Europos kursas bus išlaikytas. 

Aišku, šiandien Orbanas spaudė ranką Putinui, ir sakė kad kad reikia stiprinti ekonominius santykius, baigti statyti iš Rosatomo pirktą atominę elektrinę - beje, šios srities sankcijos neliečia. Serbijos lyderis irgi žinoma buvo ten. Būtų įdomu suprasti, kas pasidarė, kad vengrams nesvarbu kad Putino įsakymu žūsta šimtai tūkstančių žmonių?... 

Galbūt serbai beigi vengrai atsikvošėjimui turėtų prisijungti prie kokio SNG (Rusijos vedamo Sojuz Nezavisimych Gosudarstv - Nepriklausomų Valstybių Sąjunga) - tegu pamato apie ką tas yra 'first hand' kaip sakant?

V. Adamkaus "Paskutinė kadencija": nauja atominė elektrinė

knygoje V. Adamkus rašo, kad dėjo ypač daug pastangų kad būtų pastatyta nauja atominė elektrinė. Daug diskusijų su Lenkija, derybos dėl energijos kiekio, labai didelis įdirbis. Taip pat diskusijos su Latvija ir Estija. Jis išreiškia nusistebėjimą A.Kubiliaus ir kitų laikysena kai dėl partinių interesų buvo aukojami valstybei naudingi dalykai nes juos būtų dariusi "ne ta" partija. 

Kaip žinom, LEO LT buvo išardyta, o konservatoriai nesėkmingai 2012 bandė pakviesti Hitachi statyti naują atominę elektrinę. 

To pasėkoje labai daug pastangų į LEO LT projektą įdėjęs vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje verslininkas Ž.Marcinkevičius metė viską ir kurį laiką negyveno Lietuvoje. 

Tokie dalykai niekad nėra iki galo išviešinami. Dažniausiai tai būna galios žaidimai, blokuoji vienos partijos projektą nes jį daro "neteisingi žmonės", bandai pats tą daryti su "teisingais žmonėmis", dar kiti pradeda inicijuoti pusiau iškeptus referendumus. O šalis lieka prie suskilusios geldos...

Kartais pagalvoju kad gal ir nenoriu sužinoti kas ten iš tikrųjų atsitiko... Kam gadintis nuotaiką?

P.S. kad apsisaugoti nuo visuomenę apimančios sklerozės, vėl pridedu 2010 liepos 1d Vilniuje A. Kubiliaus pasirašytą komunikatą kur jis pritaria Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimui atominės energijos srityje. Iš šalies atrodo - neturėdamas atominės jėgainės pasirašai komunikatą su Baltarusija? Įdomu, kokia čia buvo tuometinio mūsų Ministro Pirmininko logika? Neprieštarauti Baltarusijos AE statyboms? O gal tikėtasi kad ir Lietuva turės atominę jėgainę? Lyg ir niekur nemačiau paaiškinimo ...

Ir vėl apie daugybinę pilietybę (rinkimams artėjant)

Ką tik pasibaigė Slovakijos rinkimai kuriuos laimėjo Vengrijos Orbano ekvivalentas, ir mintys vis grįžta prie artėjančių rinkimų Lietuvoje. 

Kaip žinia, Lietuvoje daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtinais atvejais. Ir kaip jau atsitiko per keletą rinkimų ciklų, per 2024 Seimo rinkimus šitas klausimas vėl iškils. Politikai bandys sužvejoti emigrantų balsus ant daugybinės pilietybės jauko. 

Jei ši tema tokia svarbi, mane stebina visuomeninio diskurso nebuvimas šia tema tarprinkiminiu laikotarpiu. Būtų įdomu išgirsti prasmingą diskusiją šiais klausimais. 

Kodėl vienos šalys tą leidžia, o kitos ne? Kaip suderinti priesaiką kitai šaliai ir įsipareigojimos savai šaliai? Kaip su tarnyba armijoje, mokesčiais? Kodėl ypač daug dvigubą pielietybę turinčių žmonių turintis Izraelis neleidžia balsuoti piliečiams kurie gyvena ne Izraelyje? Kuris variantas siūlomas Lietuvai?

Nesinori kad tokie svarbūs dalykai būtų daromi ad hoc. Viliuosi ir laukiu prasmingos diskusijos. 

P.S. mano senos mintys šia tema yra čia ir čia.  

Rinkimams Lietuvoje artėjant ...

"Ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylim!"

Kadangi artėja rinkimai, atėjo metas kontempliacijai, rekolekcijai ir apmąstymams apie mano pasirinkimą per praeitus rinkimus. Kas buvo žadama, kas buvo įvykdyta, kas (pri)daryta papildomai ... 

Svarbiausia, už kurią partiją balsuoti?

Mintys visokios. Vėl ir vėl pasirodo, kad būnant opozicijoje lengva kritikuoti, o kai pačiam reikia daryti dažniausiai nieko nesigauna arba gaunasi ne ką geriau ... Dažnai per medžius nematomas miškas, t.y. partijos užsižaidusios savo ego ir ambicijų karuose užmiršta svarbiausią - visos šalies ir jos žmonių gerovę. 

Savo balso pažadukams (o gal ir melagiams beigi savanaudžiams) atiduoti nesinori, taigi kaip tą sprendimą padaryti?

Vienas būdas balsuoti jei asmeniškai ir ilgai pažįsti tos partijos žmones, o jų pažiūros tau tinka ir patinka. Tada gali balsuoti per daug nesivargindamas ir nesukdamas galvos. 

Kitas būdas yra labiau analitinis ir reikalaujantis daug daugiau pastangų. Seki spaudą, internetą, skaitai knygutes ir bandai suprasti ar tave sudominusi politinė partija bent iš pažiūros atitinka tavo vertybes, yra švari ir turi gerą "track record" (pasiekimų sąrašą). 

Partijos vertybės ir švarumas yra gana subjektyvūs dalykai ir aš nenoriu varginti savo skaitytojų ilgais moraliniais išvedžiojimais. (Čia kalbu apie čekiukų skandalą, jei ką.) Tačiau pasiekimai kalba patys už save. Lietuviškų partijų erdvėje, deja, palyginimas yra tarp blogo ir blogesnio. 

Atsirado daug kalbančių galvų kurios nori įpiršti savo nuomonę, paaiškinti kodėl dabar viskas bus kitaip. Gal atsiras nauja partija kuriai rinkėjai patikės atstovauti juos? Ar tas ką pakeis? 

Tik pamišėlis daro tą patį per tą patį ir tikisi skirtingo rezultato. 

("Insanity is when one is doing the same thing over and over and is expecting different results." - attributed to A. Einstein.)

Tai va, nenorėdamas būti tas pamišėlis, perskaičiau V. Adamkaus knygą "Paskutinė kadencija". Superinė knyga. Rekomenduoju visiems kas nori suprasti Lietuvos politinę virtuvę ir kas nori iš arčiau pažinti šį puikų žmogų. 

Gal kada turėdamas laiko, pateiksiu savo užrašus ir pastabas. 

P.S. interneto gelmės išmetė tokį paveiksliuką. Manau tas (t.y. būni opozicijoje kritikuoji, būni pozicijoje ir nieko nepasieki) galioja visoms partijoms, bet šiuo momentu būtent toks įsiamžinimas yra labai įdomus ir sakyčiau retas ...

P.P.S. pora įdomių straipsnelių

V. Laučius diskutuoja kodėl "nebėra už ką balsuoti" čia, o R. Valatka aprauda valdžios neįgalumą čia. 
 

Puikus pokalbis ir citata šiai dienai

There is always an easy solution to every human problem—neat, plausible, and wrong.

Kiekvienai problemai visada yra lengvas sprendimas - paprastas, įtikinamas, bet klaidingas.

- H.L. Mencken: Prejudices

Apie Litvinizmą - mano bandymas komentuoti Youtube :)

Baltarusija yra identiteto paieškoje. Viena iš pakraipų yra vadinamasis 'litvinizmas' pagal kurį dabartiniai lietviai yra kilę iš žemaičių, o tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėjai yra litvinai (iš Rusėnų kalbos analogija tokia: Litva-litvin, Lietuva-lietuvis). Baltarusiai yra tikrieji litvinų (LDK lietuvių) palikuonys.

Litvinizmas nesismulkina analizuodamas akivaizdžius faktus. Pvz, tai kad etninė savimonė atėjo tik po "Tautų pavasario" 19a gale, iki tol žmonėms jų tautybė nebuvo tokia svarbi - daug svarbesnė buvo religija ar ponas kuris užduoda tvarką. Arba kad pagrindiniai didieji kunigaikščiai buvo pagonys. Arba kad baltai savo jėgomis laimėjo daug mūšių. Tarkim Durbės, Saulės. Litvinistams labai nepatinka kai paminimas kunigaikštis Ringaudas/Ryngold kuris prie Minsko sumušė 3 rusų (senoji Rusia) kunigaikščių ir jų valdovų mongolų armiją (Mogilna mūšis). Tokių menkniekių 'litvinistai' paaiškinti negali ir skleisdami savo teorijas jų vengia.  

Youtube tokių baltų vaidmenį menkinančių video labai daug. Maždaug: baltai buvo necivilizuoti barbarai, o Slavai atnešė rašybą, Lietuvos statutai parašyti ta kalba ir pan. Nelabai informuotiems žmonėms iš Baltarusijos tos teorijos patinka, jie jomis domisi ir ko gero vertina jas nelabai kritiškai. 

Bet kas įdomiausia, komentarai kurie bando duoti kontra-argumentus yra ištrinami. Įdomu, kad yra kas užsiima "Litvinizmo" propaganda dideliu mastu.  

Pateiksiu vieną pavyzdį. 

Turbūt litvinisto komentaras buvo toks:

Славяне не пришли ниоткуда, славянский этнос кристаллизовался в Центральной Европе, в ареале Лужицкой Культуры, из этноса, населявшего этот единый культурный ареал, т.е.кельтов, германцев, сарматов... Балтийские и славянские языки относятся к одной группе  языков сатем вместе с албанским языком, а это значит, что все мы пришли с Балкан, на разных этапах, но потомки славян расселились на территории, где сосуществовали многие другие гаплогруппы, а балты жили там, где существовали только  финно-угры.  Неудивительно, что балты выжили, ведь занятые ими земли стоили меньше других земель, поэтому они находились на периферии миграционных коридоров, за них просто никто не конкурировал, потому что они не обеспечивали условий для развития, что подтверждается низкой плотностью населения всего северного пояса восточной части Балтийского побережья.

Komentaro esmė ta, kad baltų niekas neužėmė tiek ilgai, nes jie gyveno menkavertėse žemėse kurių niekas nenorėjo. 

Mano atsakymo esmė buvo ta, kad baltai apsigyveno dabartinėje teritorijoje maždaug 2000 metų prieš slavų migraciją. Jie buvo neužimti ne todėl kad ten buvo prastos ir menkavertės žemės, o todėl kad visa ta teritorija buvo padengta miškais ir pelkėmis. Ratiems mongolams buvo lengva užimti stepes ir atviras vietas, bet ne tankius miškus kuriuose gyveno baltiškosios miškų kultūros. Baltai naudojosi savo žinojimų miškų ir pelkių, tas padėjo jiems apsiginti tarkim Mogilna mūšyje (taip pat Durbės ir Saulės mūšiuose). Pripetės pelkės, kurios apibrėžė pietinę baltų arealo ribą yra iki šių dienų beveik nepraeinamos. 

Išverčiau su google translate ir įdėjau. Po pusvalandžio mano komentaras buvo ištrintas. 

Tokia pirma pažintis su "Litvinizmu",

muzika šiai dienai

 Partizanų daina - Nebelauki manęs

Nebelauki manęs, nebelauki daugiau, mylimoji –
Jau ne man šilas oš ir pavasarį paukščiai dainuos.
Mano dienos naktis, mano naktys dienas prarymojo,
Mano saulė tamsybės nuskendo šešėliuos liūdnuos.

Tu išpinsi kasas, kada vakarą miglos pakyla
Ir seklyčia kvepės žalios mėtos lepia šakele.
Gal gailėsies, brangi, partizaną klajūną pamilus
Ir apverksi galbūt, kad beviltė taip mūsų dalia.

Ak, brangi! Tai praeis, taip kaip šaltosios žiemos praeina.
Sviesi laisvė išaus ir iš naujo gyventi prikels,
Ir dainuosi tada apie mus Tu gražiausiąją dainą
Ir už mus su tavim kartu žemė laisva pasimels.

Nebelauki manęs, nebelauki daugiau. Nesvajoki.
Ten pėdas pašilėj smiltimi greitai vėjas užneš.
Pro granatų kauksmus ir mirties šūvių klaikųjį šokį
Nebegrįšiu daugiau, nebegrįšiu, mieloji, jau aš.

K.Kisin apie skirtumus tarp komunizmo ir fašizmo

 

Viktor Suvorov paaiškina apie skirtumus tarp Hitlerio ir Stalino ir pasakoja apie tai kaip prasidėjo karas

 labai įdomu ...

kalbasi Tucker Carlson ir Viktor Orbán

Aš tik iš 'soundbites' buvau susidaręs nuomonę apie V. Orban. Čia jis paaiškina savo pasaulėžiūrą ir savo veiksmus Rusijos atžvilgiu - dujų importas, sankcijos ir t.t. Jo nuomone, dabar Vengrija dūzgia kaip bitutė ir klesti.  

V. Orban norėtų Trumpo ar konservatorių sugrįžimo per ateinančius rinkimus JAV. Orbano supratimu demokratinio proceso tikslas yra suvienyti tautą, vengti poliarizacijos bei susipriešinimo ir kurti bendrą, o ne pavienių žmonių gerovę. Jo elgesį Ukrainos atžvilgiu manau galima apibendrinti taip: "Kai didesnis muša mažesnį, geriau nesikišti."

Gali nesutikti, bet įdomu paklausyti - manau kad nemažai žmonių mąsto panašiai kaip V. Orban. 

puikus situacijos Vokietijoje paaiškinimas

keletas minčių - alegorija apie blogą Drakoną

Prisimenu sovietmečiu buvo toks filmukas kur piktas drakonas valdė šalį. Visi eidavo kautis su tuo drakonu, bet niekas nenugalėdavo. Galiausiai vienas narsuolis tą drakoną nugalėjo... ir tapo šalies valdovu. Pamažu jam išaugo iltys, pasikeitė bruožai ir jis tapo pats kaip drakonas... "Drakonas žuvo... Garbė drakonui!" 

Manau ši alegorija gana gerai tinka įvairių šalių politiniame gyvenime. Partijos, įkurtos idealistų, tampa tik keltu į valdžią savanaudžiams, kuriems rūpi tik jie patys ir jų aplinka. 

Kažkodėl paskutiniu metu daug galvoju apie Ignitį, skandalus energetikos ministerijoje (dar praeitoje kadencijoje pasižymėjęs verslininkas o dabar vėl tapęs ministru D. Kreivys), vėjo ir saulės parkus... 

Gal kada tas pasikeis...  

Panevėžys - Lietuvos ateities miestas

Didžiausias Aukštaitijos miestas Panevėžys yra penktas pagal dydį Lietuvos miestas (po Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių), turintis daugiau nei 100 000 gyventojų. Pagal dydį jis konkuruoja su antru miestu Latvijoje ir Estijoje (Daugpilis ir Tartu).

Sovietmečiu šis miestas turėjo J.Miltinio teatrą, kino ir teatro korifėjus D. Banionis irgi iš čia. Miestas turi geras mokyklas, kolegiją, universiteto filialą. Miestas turi nemažą industrinę bazę. 

Per Panevėžį eina Via Baltica, ir kaip suprantu naujoji Rail Baltica užsuks į šį miestą - ten bus viena iš 3 greitojo traukinio stočių Lietuvoje. Ryga per valandą, Varšuva per keturias. Neblogai. 

Papildomos investicijos, keleivių ir prekybos srautai tikrai turėtų padėti šiam miestui augti. 

Sėkmės!

John Sweeney apie karą Ukrainoje

 John Sweeney yra žinomas britų žurnalistas dirbęs daugelyje "karštų" taškų. Čia jis pateikia savo nuomonę apie karą Ukrainoje. Gana įdomu. 

muzika šiai dienai

 

JAV ir Kinija

Elbridge Colby yra buvęs JAV vyriausybės narys prie Trumpo kuris buvo atsakingas už užsienio politikos strategiją. Jo supratimas yra kitoks nei dabartinės Bideno vyriausybės, jo manym JAV turi suktis į Aziją, palikdama Europą tvarkytis pačiai. Argumentai įvairūs, pagrindinės mintys yra tos kad JAV nebeišgalės būti įsijungusi ir Europoje ir Azijoje, tačiau Azija yra daug svarbesnė demografiškai, ekonomiškai ir visaip kitaip. 

Keletas straipsnių yra E. Colby ir bendraminčių įkurtame think tanke "Marathon Initiative". Kadangi dauguma jo straipsnių yra už paywall, radau vieno jo straipsnio analizę darytą Ukrainoje. Taigi, ko gero ši apžvalga duoda užuominas, kas Europos laukia jei JAV Prezidento rinkimus laimės Respublikonai. 

pozityvas savaitgaliui - Proto Industrija

 

Squadron No 5 - a Soviet movie from 1939

 In 1939 the Kiev film studios produced a film that is called "Squadron No 5".  The movie apparently never was aired but the plot is quite interesting. 

According to it, the Nazi Germany intends to attack the Soviet Union, but the Soviet Union is ready. As the Nazis attack the paradise of workers and peasants, the Soviets swiftly neutralize them and launch a counterattack, taking over parts of Germany. 

Makes me wonder if the Nazis actually saw the movie before they attacked the Soviet Union in 1941.

Have fun!

Sakartvelas - naujasis Kinijos "strateginis" partneris

Sakartvelas turi labai daug ryšių su Kinija. Kinijos kompanijos jau dalyvauja daugumoje infrastruktūros projektų. Prieš keletą dienų šis bendradarbiavimas buvo pakeltas į dar aukštesnį lygmenį - Sakartvelas tapo Kinijos "strategic partner". 

Tas nėra taip jau mažai. Kinija padės pastatyti naują tarptautinį oro uostą, vystys jūrų uostus ir pan. Sakartvelas bus naujojo "Šilko kelio" dalimi. Vertinimai įvairūs. Ar tas reiškia kad Sakartvelas atsisako ambicijos būti ES dalimi? O gal tas netrukdo, juk geras pavyzdys yra Vengrija, kuri po šiai dienai yra aktyvus Kinijos partneris Europoje (iš to susikraunantis nemažą pelną)?

NATO expansion ... did it provoke Russia?

 A very good video that gives some details into the NATO expansion into the former "Eastern Europe". It resonates with my personal experience in Lithuania at that time. I believe it debunks some common myths about 'provoking Russia'.

Enjoy. 

muzika šiai dienai

 

Įdomus DW video apie Ruklą

Puikus pokalbis su Elonu Musku

 labai rekomenduoju!

muzika šiai dienai

 

The Balts by Marija Gimbutas

I recently stumbled on an old book by Marija Gimbutas "The Balts" (Full text of "Gimbutas, Marija - The Balts (1963)" (archive.org)). It is a fascinating read because it gives some background about the Baltic nations and their people. 

That gave me some food for thought, and here are my musings. 

The Baltic tribes (the predecessors of Lithuanians and Latvians) for thousands of years lived in a wide area that encompasses today’s Belarus and parts of Russia and Ukraine. They had no writing system; they worshipped God of Thunder (Perkunas/Perun) and their temples were sacred oak groves. These tribes were sparsely populated, they had some contact with Ugro-Finns in the north. This equilibrium lasted for 2 or 3 thousands of years.

The areas inhabited by the Baltic tribes were protected by the Pripyat marshes in the south (even today this area is very big and diverse - some call it "Amazon of Euope") and Belovezh forest in the west. These two natural features formed almost impenetrable barrier and protection for a long time. 

Area of distribution of earliest Indo-European river names (https://en.wikipedia.org/wiki/Indo-European_migrations)

The situation stayed like this more or less until the beginning of common era (5-6th century of CE) when the Slav migration started from the steppes of what today is Ukraine and Russia. On top of that, at that time there were Goth and other migrations, conquests (Norman conquest) etc. that changed the makeup of Europe completely. The Celts have been displaced, Huns have arrived etc. - who knows today of Dacians, Thracians, Scythians and many other peoples that used to populate Europe. In today’s Belarus, by 9th century there already were Slavic villages and castles. Slavs were coming from the south, there was a lot of them, and they had a writing system and connections with Constantinople which had gathered the remains of the Roman empire under Orthodox Christianity.

Similar to Finno-Ugric people around Moscow, the Balts mixed with Slavs North of Pripyat marshes, but then an unexpected thing happened. The Baltic pagan warlords started pushing back against these apparently more sophisticated people. Not everywhere there was a happy ending for the old-timers. In what is today's Baltic shores of Poland, Konrad I of Masovia could not push or subdue the Prussian tribes out, so he invited the Teutonic order. This brought about the scorched earth policy which in effect led to disappearance of the Old Prussians.

Prussian uprisings - Wikipedia

13th-century revolts by Old Prussians against the Teutonic Knights Baltic tribes and Prussian clans c. 1200 The Prussian uprisings were two major and three smaller uprisings by the Old Prussians , one of the Baltic tribes , against the Teutonic Knights that took place in the 13th century during the Prussian Crusade . The crusading military order , supported by the Popes and Christian Europe, sought to conquer and convert the pagan Prussians. In the first ten years of the crusade, five of the seven major Prussian clans fell under the control of the less numerous Teutonic Knights. However, the Prussians rose against their conquerors on five occasions. The first uprising was supported by Duke Swietopelk II, Duke of Pomerania . The Prussians were successful at first, reducing the Knights to only five of their strongest castles. The duke then suffered a series of military defeats and was eventually forced to make peace with the Teutonic Knights. With Duke Swietopelk's support for the Prussians broken, a prelate of Pope Innocent IV negotiated a peace treaty between the Prussians and the Knights. This treaty was never honored or enforced, especially after the Prussian victory in the Battle of Krücken at the end of 1249. [1] The second uprising, known in historiography as "the great Prussian uprising", was prompted by the 1260 Battle of Durbe , the largest defeat suffered by the Teutonic Knights in the 13th century. [2] This uprising was the longest, largest, and most threatening to the Teutonic Order, who again were reduced to five of their strongest castles. Reinforcements for the Knights were slow to arrive, despite repeated encouragements from Pope Urban IV , and the position of the Order looked set to worsen. Luckily for the Order, the Prussians lacked unity and a common strategy and reinforcements finally reached Prussia in around 1265. One by one, the Prussian clans surrendered and the uprising was ended in 1274. The later three lesser uprisings relied on foreign assistance and were suppressed within one or two years. The last uprising in 1295 effectively ended the Prussian Crusade, and Prussia became a Christian German-speaking territory, which assimilated native Prussians and a number of settlers from different German states . Background [ edit ] Although the Prussians repelled early incursions by the Order of Dobrzyń , they were outnumbered by attacks from Poland, Ruthenians in the southeast and the Teutonic Knights from the west. The Teutonic Order was called to the Culmerland in 1226 by Konrad I of Masovia , who started a number of attacks and crusades against the Prussians and later asked the Knights to protect him from retaliatory raids by the Prussians. Preoccupied with crusades in the Holy Land , the Teutonic Knights arrived only in 1230. Their first task was to build a base on the left bank of Vistula at Vogelsang, opposite of Toruń (Thorn), which was completed a year later. [4] Led by Hermann Balk, the Knights did not repeat the mistak

https://en.wikipedia.org/wiki/Prussian_uprisings

The Lithuanians and Samogitians were luckier. They were able to resist both the Teutons and the Slavs. Their warlords were also offered lands and some Slav Princess hand in exchange for an alliance and help in fight against the Golden Horde. House of Gediminas gives rise to many Russian and Polish noble families. Jogaila married Polish princess Jadwiga and became the ruler of Poland.

Gediminids - Wikipedia

From Wikipedia, the free encyclopedia Lithuanian royal dynasty The House of Gediminid or simply the Gediminids ( Lithuanian : Gediminaičiai , Samogitian : Gedėmėnātē , Belarusian : Гедзімінавічы , Polish : Giedyminowicze , Ukrainian : Гедиміновичі ;) were a dynasty of monarchs in the Grand Duchy of Lithuania that reigned from the 14th to the 16th century. [1] A cadet branch of this family, known as the Jagiellonian dynasty , reigned also in the Kingdom of Poland , Kingdom of Hungary and Kingdom of Bohemia . [2] Several other branches ranked among the leading aristocratic dynasties of Russia and Poland into recent times. [1] The Gediminas' Cap was used during the inaugurations of Gediminids as Lithuanian monarchs in the Vilnius Cathedral and symbolized the dynasty's continuity. [3] [4] [5] Their monarchical title in Lithuanian primarily was, by some folkloristic data, kunigų kunigas ("Duke of Dukes"), and later on, didysis kunigas ("Great/High Duke") or, in a simple manner, karalius or kunigaikštis . [ citation needed ] In the 18th century, the latter form was changed into tautological didysis kunigaikštis , which nevertheless would be translated as " Grand Duke " (for its etymology, see Grand Prince ). The origin of Gediminas himself is much debated. Some sources say he was Vytenis ' ostler , others that he was of peasant stock. Some historians consider him as the son or grandson of Lithuanian or Yatvingian King/duke Skalmantas . Most scholars agree, however, that Gediminas was Vytenis ' brother (the parentage of Vytenis is explained differently in various fake genealogies, compiled from the 16th century onwards; according to the latest Polish research, his parentage cannot be established). [6] Confirmed Gediminid rulers [ edit ] Branches of the dynasty [ edit ] The Gediminid symbol in Rambynas Hill, Lithuania The Eastern Orthodox branches of the family were mostly Ruthenian , which also was one of the two main languages of their established state. Some of these families (e.g., Czartoryski ) later converted to Roman Catholicism and became Polonized . Others (e.g., Galitzine ) moved to Muscovy and became thoroughly Russified . In Poland, most Gediminid families (such as Olelkowicz-Słucki, Wiśniowiecki , Zbaraski) are extinct, but at least some families survive to the present: Chowański , Czartoryski , Sanguszko , Siesicki (Dowmont-Siesicki, Szeszycki) and Koriatowicz-Kurcewicz . [ citation needed ] . The Russian Gediminid families include Bulgakov , Golitsin , Kurakin , Khovansky , Troubetzkoy , Mstislavsky , Belsky , and Volynsky . [ citation needed ] Some of these families also survive as of 2020. Gediminid descendants [ edit ] I. The descendants of * Bujwid Vytianis Rex. King Lithuania. Dukes Prince of Bujwid I. The descendants of Narimantas : Dukes of Pinsky (nobility) [ ru ] (faded at the end of the 15th century) Dukes of Kurcewicze [ pl ] Dukes of Buremscy [ pl ] Dukes of Patrikeyev [ ru ] Dukes of Bulgakov (nobility) [ ru ] Dukes of Kurcewi

https://en.wikipedia.org/wiki/Gediminids

The records show that Lithuanian rulers in Slavic lands quickly abandoned their religion and accepted Christianity. Some of them even became Orthodox saints.

Daumantas of Pskov - Wikipedia

Lithuanian prince (c. 1240–1299) Daumantas or Dovmont [1] ( Russian : Довмонт, Belarusian : Даўмонт, Christian name Timothy [2] ( Russian : Тимофей ), ; c. 1240? – 17 May 1299), was a Lithuanian prince best remembered as a military leader of the Principality of Pskov between 1266 and 1299. During his term in office, Pskov became de facto independent from Novgorod . He is venerated as a saint in the Eastern Orthodox Church with his feast day observed on 20 May . [3] In Lithuania [ edit ] Until 1265, Daumantas [4] was Duke of Nalšia , a northern province of the Grand Duchy of Lithuania , and was an ally of King Mindaugas . Mindaugas' and Daumantas' wives were sisters. In spite of the family relationship, Daumantas chose to ally himself with Mindaugas' nephew Treniota , who was Duke of Samogitia . Treniota had been steadily increasing his personal power within the kingdom as he tried to spark an all- Balts rebellion against the Teutonic Knights and the Livonian Order . In 1263, Daumantas assassinated Mindaugas and two of his sons. It has been suggested that he acted in collusion with Treniota. As a result, the Grand Duchy of Lithuania relapsed into paganism for another one hundred and twenty years. Some Russian chronicles say that Daumantas' motive for the murder was to further his power and get revenge: after Queen Morta's death c. 1262, Mindaugas took Daumantas' wife for himself. When Mindaugas dispatched a large army towards Bryansk , Daumantas participated in the expedition, but suddenly returned and killed Mindaugas and two of his sons. According to the Bychowiec Chronicle (a late and not very reliable source), Daumantas received the title of Duke of Utena as his reward. When Vaišelga , the eldest son of Mindaugas, entered into an alliance with Shvarn of Halych-Volhynia in 1264, he was able to take revenge for his father's death by killing Treniota. Daumantas and his followers fled to Pskov . Ruler of Pskov [ edit ] After arriving in Pskov, Daumantas was baptized into Eastern Orthodoxy , assumed the Christian name Timotheus (Russian: Timofei ) and married a daughter of Dmitry of Pereslavl , son of Alexander Nevsky . He led Pskovian armies against the Lithuanians and defeated them on the bank of the Western Dvina , proceeded to devastate the land of Duke Gerdenis , and captured his two sons and wife. Daumantas' daring spirit, his friendly ways, and the success of his military enterprise persuaded the Pskovians to elect him as their knyaz , or military leader. Daumantas' election was never sanctioned by the Novgorod Republic , which had traditionally controlled the Pskovian affairs. Prince Yaroslav of Novgorod planned to punish the Pskovians for their willfulness and oust Daumantas from the city, but the Novgorodians refused to support Yaroslav's campaign and, joining their forces with the Pskovians, invaded Lithuania the following year. Daumantas was again in command and returned to Pskov in triumph. In January 1268 the Pskovian-Novgorodian alli

https://en.wikipedia.org/wiki/Daumantas_of_Pskov

The writing system in the large country that was Lithuania was Old Slavonic (from Kievan Rus and Constantinople) and later Polish. The rulers did not look at things from an ethnic point of view, but rather used whatever works. Some old Baltic settlements (Protva Battle, East Galindians, not far from Mozhaisk or Dnepr Balts persisted until 12–14th century, but later they melted into the sea of Slavs). Yotvingians persisted the longest, but even they in part later became part of new Slavic nations.

If Lithuania did not join with Poland in 14–16 century and become Catholic, some serious historians point out that it is quite likely that it would have become a center for consolidation of Eastern Slav lands under Orthodox Christianity. If that were the case, the ethnic Lithuanians would by now be absorbed into the “Old Lithuanian” (Litvin, senlietuviai) identity that includes all the peoples that used to live in the Grand Duchy. Most likely, we would all be speaking some Slavic language, modernized Ruthenian for example.

In the Lithuanian Grand Duchy, the process of forming an identity was well in the works when it got absorbed by Russian empire in 1795. The “Old Lithuanian” identity (as defined by Czeslaw Milosz and which includes A. Mickiewicz for example) included Slavs and Lithuanians under common language which was Polish (not unlike the British identity and literary tradition which includes Irish, Welsh, Scots and English).

From 1795 until 1918 there was the Spring of Nations, and new ethnicity-based nations have sprung up from the Old Lithuanian identity.

There are cases that in the same family one brother would choose to be Lithuanian, one brother -Belarusian and the third brother - Polish.

Tadas Ivanauskas - Wikipedia

From Wikipedia, the free encyclopedia Tadas Ivanauskas (December 16, 1882 – June 1, 1970) was a Lithuanian zoologist and biologist , and one of the founders of Vytautas Magnus University . Biography [ edit ] He was born in Lebiodka Manor (today Halavičpolie [ lt ] in Belarus) as a third child of Leonard Iwanowski and Jadwiga Reichel. [1] After finishing Warsaw Gymnasium in 1901, Ivanauskas moved to Saint Petersburg , where he studied in the 1st gymnasium of the city. In 1903, he studied at the natural sciences department of the Saint Petersburg University . He met and befriended Lithuanian students here and learned the Lithuanian language . In 1905, he moved to Paris, studied at Sorbonne University Nature-history faculty and graduated in 1909. Since 1904 he was a member of the Lithuanian society Lituania . Together with another early twentieth-century Lithuanian activist, Michał Römer , Ivanauskas gave lectures about Lithuania in Paris in 1905. In 1909, he again entered Saint Petersburg University, as Russian Empire did not recognize foreign diplomas, and finished with a first-grade diploma in 1910. During his studies, he was active in Lithuanian student society , and was elected as chairman. In 1910, in Saint Petersburg, he established the natural sciences visual devices laboratory Zootom , which prepared various biological, botanical, anatomical and mineralogical devices. In the summertime, he travelled around Lithuania collecting material for his devices. In 1914 and 1917, Ivanauskas participated in scientific expeditions into Northern Russia ( Murmansk and Arkhangelsk ) and Norway . In 1918 Ivanauskas returned to Lithuania and together with his wife Honorata opened a Lithuanian school. In 1920, he moved to Kaunas and worked as an adviser in the Ministry of Agriculture of Lithuania, also helped organize Higher courses, that later became the University of Lithuania. Together with Konstantinas Regelis organized Kaunas Botanical Park in 1923. Together with his wife, he started organizing the annual National day of birds and Tree planting days. He was a professor in University of Lithuania (later Vytautas Magnus University ) from 1922 until 1940, [2] and in 1929, became the head of the Zoology Department. He became a professor at the re-established Vilnius University between 1940 and 1941. He returned to this position in 1944, which he held until 1956. He simultaneously held a professorship at the Kaunas Medical Institute from 1954 until 1970. Among his other achievements, he is known for opening one of the first bird banding stations in Europe , at Ventė Cape in 1929. He also founded the Zoological Museum in 1918, the Kaunas Botanical Garden in 1923, Žuvintas reserve in 1937, and the Kaunas Zoo in 1938. Ivanauskas published 37 books and brochures, the most famous of them - Birds of Lithuania . Since 1941 he was a full member of the Lithuanian Academy of Sciences . Nationality [ edit ] Born as Tadeusz Iwanowski in Lebiodka, Grodno Region of today'

https://en.wikipedia.org/wiki/Tadas_Ivanauskas

Or take the Narutowicz brothers from Samogitia: one chose to become Polish and was elected the first president of Poland (Gabriel Narutowicz) and the other chose to become Lithuanian (Stanislaw Narutowicz) and is a signatory of the Act of Independence of Lithuania.

So, modern Lithuanians according to post- Spring of Nations definition are a small nation that is mostly limited to Lithuania’s borders. The biggest emigration happened after WWI and WWII, so one can find communities in the US, Canada, Argentina, Brazil, Australia.

“Old Lithuanians” (pre-1795 identity of people who lived in this large country) have melted into the new nations that were formed after WWI. Some Belarusians even to this day call themselves “Litvin” which in translation means Lithuanian. But they do not mean that they are modern Lithuanians, rather it is a reference to the “Old Lithuanian” identity that underlines their difference from Muscovy.