Silpnoji grandis švietime

tolimais 2019 metais Nobelio prizą ekonomikoje gavo Abhijit Banerjee, Esther Duflo ir Michael Kremer. Jų sukurta teorija yra vadinama 'silpnosios grandies teorija', taip pat dar ji vadinama 'o-ring theory of development'. 

Iš principo ši teorija sako, kad norint pakelti visą sistemą, nereikia gerinti ne tai kas jau ir taip daugmaž veikia, reikia taisyti tai kas veikia blogai. Supaprastinant, jei restorane tualetas užsikimšęs ir salėje blogas kvapas, visa kita gali būti nuostabu, bet restoranas daug žvaigždučių nesurinks. Ta analogija persineša ir į visuomenes. 

Šiuo atveju norėčiau pakalbėti apie švietimą. Šiame kontekste reikia paminėti kanadietį Malcolm Gladwell ir jo knygą "I hate Ivy League". 

Gladwellas rašo apie JAV ir šios šalies edukacinę situaciją, kuri jo supratimu yra visiškai supuvusi. Ten labai daug investuojama į geriausius privačius universitetus ir mokyklas, paliekant didžiąją masę paprastų valstybinių universitetų ir mokyklų gana žemame lygyje.

Vienoje vietoje jis duoda pavyzdį, kur lyginamas futbolas ir krepšinis. Europietiškame futbole įvarčių įspiriama nelabai daug, įvarčiui reikia daug bandymų, todėl labai svarbu kad visa komanda žaistų gana gerai. Net tokios žvaigždės kaip L.Messi gali rodyti savo magiją tik po 7-8 pasų kuriuos padaro kiti žaidėjai.  Futbolas yra standartinis 'silpnosios grandies' žaidimas - komanda kuri sustiprina patį silpniausią savo žaidėją išlošia gana daug. Krepšinis yra kitame spektro gale. Ten rezultatas apsprendžiamas vienos ar dviejų žvaigždžių. Jei komanda turi LeBron James, ar Luka Dončic, jie jau turi gana gerą šansą laimėti. 

Švietimas yra daugiau kaip futbolas. Anot Malcolm Gladwell, reikia sustiprinti silpniausias mokyklas ir universitetus kad pakelti visos šalies lygį. Gali gerinti Harvardą kiek nori, šalies mastu tas labai mažai pasijaus. Pakėlęs paprastų universitetų lygį pasieksi daug geresnį rezultatą. Nobelio premijos verta idėja ;)

Įdomu, kaip Lietuvoj sprendžiama ši problema? Ar bandoma mažinti atskirtį tarp regionų, kur mokyklos gali būti nelabai geros ir tarkim 5 didžiųjų miestų, kur yra 'elitinės' gimnazios ar privačios mokyklos, dažnai prieinamos tik gana turtingiems? Kiek suprantu, Lietuvoje mokinio krepšelį galima nusinešti į privačią mokyklą, tuo sustiprinant privačią mokyklą ir kanibalizuojant valstybinę mokyklą. Sakau 'kanibalizuojant', nes valsytbinė mokykla mėnesinio mokesčio iš tėvų negali imti? Sukuriamos mokyklos kurios duoda elitinį išsilavinimą keliems šimtams išrinktųjų, paliekant didžiąją šalies dalį 'silpnosios grandies' situacijoje. (JAV, kur privačių mokyklų labai daug, mokinio krepšelio nusinešti į privačią mokyklą niekas neleidžia. Privačios mokyklos ten išsilaiko pačios.)

Manau, kad privačios mokyklos Lietuvos kontekste yra nuostabi idėja, skatinanti minties laisvę ir idėjų įvairovę, bet kaip jas padaryti prieinamas ir mažesniuose miesteliuose? Ir - kaip jos sustiprina švietimo 'silpnąją grandį'? 

P.S. istorikas Niall Ferguson ("The Great Degeneration", kai kurie pokalbiai internete) pastebi, kad tik Suomija neturi privačių mokyklų, visos kitos Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys jas turi. Jo, manymu, privatus išsilavinimas duoda įvairovę, ir anot jo Suomija yra išimtis patvirtinanti šią taisyklę. Logika ta, kad jei niekam kitam tokių rezultatų pasiekti nepavyksta, tai čia nepaaiškinama išimtis. Aš argumentuočiau kad estai gana sėkmingai perėmė Suomijos gerasias patirtis ir jie taipogi gana aukštai įvairiuose reitinguose. Gal visgi yra iš kur pasimokyti kaip gerinti valstybines mokyklas?

P.P.S. Patikrinau Suomijos situaciją. Ten yra privačių mokyklų. Skirtumas tas, kad privačios mokyklos taip pat gauna mokinio krepšelį bet pagal įstatymą negali imti iš mokinių tėvų papildomų pinigų už mokslą. Gal čia jų sėkmės paslaptis - visi konkuruoja lygiomis sąlygomis?

Puiki diskusija "Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?"

 

šiek tiek apie energetikos politiką

Kalbant apie daugumą biurokratijų, manau kad labai nesuklysiu jei pasakysiu kad dažniausiai sistema veikia ne dėl tų žmonių kurie užima aukštas kėdes, bet nepaisant jų. Kad karalius nuogas paaiškėja bent kiek pasikeitus situacijai. Turbūt šiame kontekste net nereikia minėti elektros rinkos liberalizavimo, "Perlo" skandalo, D. Kreivio kalbų ir R. Kuodžio dar prieš metus pasakytų komentarų. 

Privataus verslo tikslas yra maksimizuoti pelną, valstybės tikslas yra užtikrinti kad verslas siekdamas savo tikslų nepažeistų viešojo intereso, ir tam reikalingos ministerijos, gerai apgalvoti kontrolės mechanizmai,  įstatymai ir pan. Jei valstybė negina viešojo intereso, gaunasi "Perlo" skandalas. Ministrui sakyti, kad čia žmogaus problema kad jis blogai pasirinko yra mažiausiai neetiška. Juk valstybė nustato standartus gydymui, transportui, maistui, gėrimams ir pan. Juk jei parduotuvėje žmogus nusipirks maistą nuo kurio apsinuodys, kaltas ne jis, o parduotuvė ir tvarka kuri leidžia pardavinėti nuodingą maistą? Pagal šią analogiją, "Perlas" yra tas nuodingas maistas, o valstybė yra parduotuvė. Taigi šiuo elektros rinkos liberalizavimo atveju kai visuomenės interesas nebuvo apgintas yra kaltas ne žmogus, o reguliuotojas, t.y. valstybė. 

Eikim dar toliau, ir įsivaizduokim kad esame situacijoje kai verslininkas kontroliuoja viešojo intereso gynimą. Vaizdžiai tariant kalbam apie tą atvejį kai lapei duodama vištidės priežiūra. Ar tas žmogus sąžiningas ir atsiribos nuo verslo, o gal jis darys savo verslui palankius sprendimus? Ar jis pasinaudos situacija kai žino apie įstatymą kuris greit bus priimtas? Dar vienas niuansas - mažesni verslai žiūri į labiau trumpalaikę perspektyvą; o didesni verslai, kaip ir kai kurios valstybės, gali leisti sau žiūrėti į ilgalaikius procesus. Verslininkas dažniausiai žiūri į trumpesnę perspektyvą, taigi ar atsidūręs valdžioje ar jis pakeis savo įpročius?

Turbūt nieko nenustebinsiu jei pasakysiu kad žmonės kurie valdo energetiką labai dažnai neturi atitinkamo išsilavinimo - jie dažniausiai yra su kuria nors partija susieti vadybininkai ar verslininkai. Ko gero tas nėra blogai, ypač jei komandoje yra geri savo srities specialistai. 

Saulės parkai, vėjo energija - kylant medžiagų kainoms (silicis ir pan) apsimoka tik tada kai valstybė duoda nemažas subsidijas. Kas gauna tas subsidijas ir ar ta tvarka yra gera yra vienas klausimas, bet kažin kaip bus kai subsidijos dings? Kaip kiti energijos šaltiniai - tarkim vandenilis H2, kuris jau vystomas Latvijoje ir Estijoje? Bet Lietuvos kontekstas yra kiek kitoks, ir čia mes ateiname prie atominės energijos.  

Atominė energetika gali išsilaikyti pati, be subsidijų, ir yra labai švari. 

Iš principo, energetika bendrai paėmus yra dalykas, kuris reikalauja ilgalaikio planavimo. Atominė energetika reikalauja įdirbio iš valstybės pusės - suburti specialistų grupę kuri suprastu apie tos srities reguliavimą, techninius aspektus, žmonių evakuaciją nelaimės atveju, ekstremalių situacijų valdymą, demografinius niuansus ir pan. Tokie žmonės neatsiranda iš niekur, į juos reikia investuoti. Verslas į tą žiūri daug siauriau -  verslui be valstybės reguliavimo dažniausiai viskas susivestų į pelno/nuostolio skaičiavimus, paliekant saugiklius nelaimės atveju valstybei, t.y. visiems mokesčių mokėtojams. Šalys, kurios turi galimybes ir resursus daryti ilgalaikį planavimą visada yra geresnėje situacijoje nei tos kur tik reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. 

Lietuva turi didelį įdirbį atominės energetikos srityje. Yra specialistai, energetikos institutas, taip pat tam tikra įstatyminė bazė apibrėžianti atominės energijos vartojimą. Saulės ir vėjo energetika yra gerai, bet kalbant apie diversifikaciją būtų labai neišmintinga iš naujo nepagalvoti apie atominius reaktorius Lietuvoje. Šiuo atveju kalbu apie mažus atominius reaktorius. 

Tarkim JAV Bill Gates fondas investavo į savo mažo reaktoriaus projektavimą, taip pat yra daug kitų firmų kurios jau praktiškai yra ant "komercinio" projekto ribos.  Mažo reaktoriaus galia yra maždaug ketvirtadalis to kas buvo pagaminama viename Ignalinos AE reaktoriuje. Keturi maži reaktoriai atstoja vieną 'standartinį' reaktorių - reikia mažesnių investicijų ir galima tiksliau reaguoti į energijos poreikius.

Įdomu, ar energetikos ministerijos galvos ir kėdės mąsto apie tokį variantą?

muzika šiai dienai