visai atsitiktinai užtikau pokalbį tarp buvusio Australijos Deputy PM (antras pagal svarbumą vyriausybės narys) John Anderson ir britų rašytojo Douglas Murray.
John Anderson dabar jau nebedirba valstybinio darbo, gyvena savo ūkyje ir daro aktualius pokalbius. Palinkėčiau kad koks Lietuvos politikas tą padarytų - man atrodo būtų visiems naudinga.
Douglas Murray yra Oxfordo universitetą baigęs keturiasdešimtmetis jau parašęs berods keturias ar penkias knygas. Paskutinė jo knyga vadinas "The Madness of Crowds: Gender, Race and Identity" ir yra #1 ar #2 pagal kelias kategorijas ant amazon.com. Douglas Murray yra gėjus ir todėl jis manau gali diskutuoti gėjų problemas - jis su jomis geriau susipžinęs nei dauguma žmonių.
Mano supratimu abu kalbėtojai yra 'klasikinių' vertybių žmonės. Video žiūrėjau tam kad suprasti kur yra takoskyra, koks yra viešasis diskursas, kaip jie žiūri į visuomenės problemas palyginus su liberalių pažiūrų žmonėmis.
Čia jau jums spręsti ar jūs su tuo sutinkat ar ne. Bet abu žmonės yra gana daug pasiekę ir nusipelnę visuomenei. Jie tikrai yra protingi žmonės.
Keletas minčių kurias užsirašiau peržiūrėjęs video:
- dabar mes esame situacijoje kai kiekvienas turi pastoviai teigti kad jis ar ji yra 'anti-rasistas' - panašu kad visi aplink yra rasistai ir tik kelios drąsios sielos yra anti-rasistai. Panaši situacija yra su moters teisėmis, LGBTQ ir pan.
- lygios teisės yra siekiamybė, bet Douglas Murray mano, kad yra labai didelė trintis tarp gėjų ir trans-seksualų ir kad jam sunku juos priimti kaip vieną bendruomenę. Mes labai mažai suprantam apie trans-seksualus bet elgiames taip lyg suprastume.
- šeimyniniai vienetai tradicinėse šeimose yra daug pastovesni nei LGBTQ norėtų pripažinti.
- gėjų teisės yra svarbios ir turi būti saugomos. Jie sudaro tik 3-4% visuomenės, tuo tarpu kai moterys sudaro arti 50% visuomenės.
- jis pritaria gėjų vedyboms, bet jis žino apie didelę netoleranciją ir prieštaravimus LGBTQ bendruomenės viduje. Bendrai paėmus, tokie dalykai kaip 'moterys remia tą', 'juodaodžiai remia tą' ir pan yra beprasmiai nes žmonės yra klasifikuojami pagal daugiau kriterijų nei jų pasirinktas identitetas. Tarkim tarp visų moterų yra tikrai daugiau nei viena idėja vienu ar kitu klausimu.
Kodėl mes atsisakome individualizmo kai save priskiriame toms grupėms?
Pastaruoju metu akademinis darbas nėra ta vieta į kur eina gudrūs žmonės.
Akademijoje pastaruoju metu tapo labai lengva nieko nedaryti (neieškoti supratimo, sprendimo) jei kas nors pasako 'man čia jautri tema'. Todėl daug problemų kaupiasi be sprendimo ir tada 'sprogsta' kvailiausiu būdu.
Bendrai paėmus, visuomenėje vyksta pokyčiai, bet John Anderson jaučia kad Australijoje dar yra išlikusi 'šerdis'. Yra daug žmonių kurie nesipuikuoja, yra kuklūs pergalėje ir gracingi su pralaimėjusiais.
Ar visuomenė yra jėga kurianti gėrį?
Daug kur (medijose, viešojoje erdvėje, versle) pristatoma, kad visko tikslas yra gauti daugiau įtakos ir galios. Tačiau jei tai perkeliame į žmogiškąjį lygį gaunasi visai kitaip. Jei tu sutinki žmogų ir jo paklausi kas jam svarbiausia ir išgirsti kad jam svarbiausia gyvenime yra įgyti daugiau galios, tu ko gero vengsi to žmogaus. Žmonės kurie sako kad jiems svarbi šeima, vaikai, meilė, dvasinis gyvenimas, labdara ir pan ko gero yra patrauklesni. Abu elgesio tipai yra išmokti, ir čia didelis visuomenės ir medijų vaidmuo.
Viena iš pagrindinių kapitalizmo problemų yra trumpalaikiškumas; šeima, dvasinis gyvenimas ir pan. yra ilgalaikiai projektai ir tą reikia suprasti.
Viena iš mūsų laisvių yra būti kritiškiems patiems sau, pastoviai ir naujai vertinti savo pasaulio supratimą.
Douglas Murray mato stulbinantį supratimo ir perspektyvos trūkumą istoriniame bei geografiniame kontekste tarp tų žmonių kurie siekia drastiškų permainų visuomenėje.
P.S. apie rasizmą ir gyvenimą Lietuvoje yra straipsnis čia
No comments:
Post a Comment