S. Stanevičiaus "Šlovė Žemaičių" (1823) turi tokį posmą:
<>
Tarp žemaičių vis atgijo
Garbė tėvų ir liežuvis,
Meilė tarp jų išsiliejo,
Prasidžiugo ir lietuvis.
<>
Prasidžiugo Lėtų šalys
Ir geruma sūnų savo,
Nesang greitai iš nevalios,
Pražuvimo išvadavo.
****
Šviesi saulė užtekėjo,
Lėtų nušvito pašaliai,
Rankas ant akių uždėję,
Išsisklaidė neprieteliai.
<>
=================
Gana įdomiai gaunasi - baltiška teritorija už Žemaitijos vadinama Lėtų žeme ("prasidžiugo ir lietuvis"). Taigi lėtų žemė yra "Lėtuva" ?
Tęsiant, Latgalė ar Latvija (?) kyla nuo Lėtų galo (Letu gals). Įdomu tai, kad Latgalės gyventojai anot vikipedijos latviškai gali būti vadinami "leti" (Wikipedia rašo: Latin: Lethi, Letthigalli, Low German: Letti, Lethi, modern Latvian: latgaļi, letgaļi, leti, variant translations also include Latgallians, Lettigalls or Lettigallians").
"Lėtai", "leičiai" panašu kad rodo į tą patį daiktą, priklausomai nuo tarmės. Taigi išeina kad Lietuvos vardas kilęs nuo "lėtų", o versija apie Lietaukos upelį mano nuomone yra bevertė.
Tie lėtai kurie pateko į Livonijos ordino įtaką ilgaainiui tapo latgaliais ir tapo vienu iš svarbiausių gentinių junginių kurie įtakojo dabartinės latvių kalbos ir tautos atsiradimą.
No comments:
Post a Comment