Reikalas su lenkiškų pavardžių rašymu darosi makabriškas.
Kaip ir rašiau anksčiau, aš galvoju kad čia jokia problema, kad vardas būtų rašomas taip kaip nori jo savininkas. Ypač jei tas vardas užrašytas lotyniška abėcėle paremtu raidynu - toks koks yra lenkiškasis. (Problemų gali atsirasti jei pradėtume rašti hieroglifus - tada reiktų lotyniškos transkripcijos?) Bendrai paėmus, gal reiktu neišradinėti dviračio, tik pažiūrėti kaip tą daro kitos "kultūringos" Europos tautos - tarkim danai ar vokiečiai. Tada jei kam ta tvarka nepatinka - galima parodyti pirštu į tą šalį ir paklausti - "O kodėl jiems tas galima?"
Jei valdžia nurodinėja kaip mums rašyti mūsų vardus, tai gal greitai ji pradės nurodinėti kokios spalvos švarka man dėvėti, ar - kaip sakė liūdnai pagarsėjęs ponas R.Paksas - kurioj rankoj laikyti šaukštą?
Visumoj, dėl šitos niekinės problemos Lietuvai daroma didelė žala. Kaitinamos aistros, gadinami politiniai ir ekonominiai santykiai, Lietuva atrodo kaip "bambukų" šalis tarptautinėje žiniasklaidoje. Ir aišku - kai kas gali pasakyti, kad tas atveria daug geresnes galimybes negeranoriškų jėgų veiklai. Kai du pešasi tai trečias laimi, ar ne? Juolab, kai pešasi dėl tokio mažmožio.
P.S. Atrodo, kad Lenkija ir Rusija vystys Kaliningrado aprūpinimo elektra klausimus. Jei aš būčiau Audronius Ažubalis man ko gero būtų labai labai gėda dėl tokios milžiniškos užsienio politikos nesėkmės. Ko gero tokią politiką galima pavadinti taip "prie ko priveda ir kiek kainuoja 'smetoninis' patriotizmas šiais laikais". Gėda!
No comments:
Post a Comment