apie COVID-19 ir skiepus nuo tuberkuliozės

FT.com turi labai gerą straipsnį apie tai kaip Afrika tvarkosi su virusu. Jie jau turi nemažai patirties, nes prieš keletą metų jie turėjo Ebola pandemiją po ko jie sukūrė African Center for Disease Control.

Jos vadovas asmeniškai skambino valstybių vadovams aiškindamas, kaip moksliškai ir nepanikuojant tvarkytis su virusu. Kol kas Afrika tvarkosi ypač gerai - turint galvoj kokia yra politinė sistema ir skurdas daugelyje iš Afrikos šalių.

Dar vienas naujas pastebėjimas straipsnio komentaruose yra tas, kad šalys turinčios visuotinį skiepijimą nuo tuberkuliozės tvarkosi daug geriau. Panašu kad ši vakcina turi šalutinį efektą kuris pagerina organizmo gebėjimą atsispirti kitiems ne-mikobakteriniams patogenams (non-mycobacterial pathogens), kitaip sakant, geriau ištreniruoja imunitetą.

Rytų bloko šalyse vakcina buvo ir yra privaloma, o vakarų Europoje šios vakcinos buvo atsisakyta gana seniai. To pasėkoje, tarkim buvusioje Rytų Vokietijoje susirgimų nuo COVID-19 yra daug mažiau nei Vakarų Vokietijoje. Tas taip pat paaiškina kodėl Japonija, Indija ir kitos šalia epicentro Kinijoje esančios Azijos šalys tvarkosi taip gerai palyginus su turtingomis ir gerai organizuotomis Italija ar Anglija.

Žemėlapis (www.bcgatlas.org) rodo, kuriose šalyse skiepai nuo tuberkuliozės (BCG vakcina) privalomi, o kuriose - ne.

Melsva - privaloma, purpurinė - buvo privaloma praeityje (neaišku kada kurioje šalyje pasidarė neprivaloma), žalia - neprivaloma. Bus įdomu pamatyti ar ši versija pasiteisins. Pagal šią versiją Italija, Belgija, Nyderlandai, JAV, Kanada turėtų turėti daugiau problemų su COVID-19.

source: www.bcgatlas.org

P.S. Johns Hopkins Coronavirus Resource center turejo tokia informaciją (skaičiai pastoviai kinta, šis grafikas yra iš čia) - kas paviršutiniškai žiūrint patvirtina 'tuberkuliozės vakcinos' hipotezę:

Niall Ferguson apie virusą su buvusiu Australijos deputy PM John Anderson

IMHO kiekvienas politikas turėtų šitą labai įdėmiai peržiūrėti tam kad suprasti kad emocinė reakcija tvarkantis su virusu niekur nenuves.

Iš istorinės perspektyvos, šis virusas yra daug silpnesnis nei 1918 'ispaniškasis gripas', tai daugiau panašu į gripo epidemiją 1957 metais. Tada niekas nepanikavo. Anot istoriko N. Ferguson visko uždarymas yra beprecedentinis žingsnis kuris nieko gero nežada nei viruso suvaldyme nei ekonomikos apsaugojime.

(Tiesa, istorikas Niall Ferguson yra kitas žmogus, nei tas Neil Ferguson kuris paplatino paniką keliantį ir masines mirtis pranašaujantį Imperial College report. )

Labai daug įdomių minčių yra šiame video:

Keletas minčių apie COVID-19. Ar karantinas yra bloga idėja?

Galima daug diskutuoti apie drakoniškus apribojimus verslui ir žmonių laisvei dėl korona-viruso.  Esmė ta, kad vakcinos suradimas ir masinė gamyba gali užtrukti 6, 12, ar 18 mėnesių ir įvesti karantiną tokiam ilgam laikui vargu ar yra protinga - t.y. jei nenori nužudyti visų verslų.

Kitas priėjimas yra 'suplokštinti kreivę' tiek kad sveikatos sistema nebūtų perkrauta ir vistiek leisti žmonėms užsikrėsti ir persirgti nedarant drakoniškų žmonių laisvės apribojimų.

Mirčių nuo COVID - 19 statistika yra čia.  Kas yra įdomu, kad šalys kurios nedarė 'hard shut-down' (neuždarė verslų) mirčių statistikoje atrodo geriau nei šalys kurios tai darė (mirtys milijonui gyventojų):

No hard shut-down:
Japan 1.2
S Korea 4.3
Singapore 1.8
Taiwan 0.3

Hard shutdown:
Spain 397
France 256
UK  195

Daug metų su infekcinėmis ligomis dirbantis švedų ekspertas Johan Giesecke paaiškina, kodėl Švedijoje nėra karantino ir kodėl karantinas yra bloga idėja.

Jo nuomone, vakcinos dar greitai nebus, o padarius karantiną, reikia žinoti kaip iš jo išeisi ir kas bus po to.

Tos šalys kur padarė griežtą karantiną turės iš jo išeiti nes bus per didelė žala ekonomikai, žmonių pragyvenimui ir psichologinei sveikatai. Iš karantino išėjus, bus sekanti viruso banga, ir sekantis karantinas ir tt.

Po metų suskaičiavę viruso sukeltą mirtingumą pamatysime, kad jis yra labai palyginamas šalyse kurios turėjo karantiną ir kurios jo neturėjo. Tačiau ekonominė bei socialinė žala bus daug didesnė šalyse kurios turėjo karantiną.

Dr. Giesecke mano, kad geriau pasitikėti žmonėmis, neperkrauti sveikatos sistemos (tie kurių sveikata blogesnė turi save izoliuoti, būtinai reikia dažnai plauti rankas, taip pat neturi būti susibūrimų didesnių nei 50 žmonių) ir leisti ekonomikai veikti.

To pasėkoje žmonės susikurs 'herd immunity' (bandos imunitetą) ir viskam aprimus šalies verslai bus geresnėje situacijoje palyginus su kitomis šalimis kurios perėjo keletą "karantino-išėjimo iš karantino" ciklų.

Heksagonas.lt pateikia gana daug statistikos ir užbaigia tokia mintimi:

"Jei Skandinavijos valstybių pavyzdį galima atmesti apeliuojant į socialinius ir kultūrinius skirtumus, tai Latvijos pavyzdys iškelia daug klausimų dėl Lietuvoje taikomų karantino priemonių tikslingumo. Kalbos, kad griežtas karantinas - būtinas, o jei apribojimus ir švelninti, tai tik labai lėtai, atrodo kaip nevykęs spektaklis, turint omenyje, kad Latvija, visais atžvilgiais beveik identiška mums šalis, tų apribojimų net netaikė. Kai kam šis spektaklis vis dar patinka, bet ką pagrindiniai jo herojai pasakys, jei epidemijai pasibaigus, pamatysime, kad rezultatai nėra geresni, nei švelnesnį karantiną pasirinkusių šalių, o valstybė įstumta į gilesnę ekonominę krizę?"

Apie generinius vaistus

R. Valatka daro puolimą pilnu frontu prieš generinius vaistus čia.

IMHO, žmogus, kuris ko gero turi vieną aštriausių plunksnų Lietuvoje, pardavė savo sielą farmacijos kompanijoms ir lobistams.

Jis generinius vaistus lygina su nežinia kur Kinijoje pagamintu mašinų tepalu.

Tai tikrai galima pavadinti nesubalansuota žurnalistika kuri dirba tam, kuris daugiau moka.

Nes jei jis nebūtų pardavęs savo sielos ir plunksnos, jis žinotų, kad beveik visas pasaulis (išsivysčiusios šalys - ES, Kanada ar JAV) - nerado jokio įrodymo, kad generinis vaistas būtų blogiau už 'firminį' vaistą.

Juk generinio vaisto cheminė formulė ta pati, o kaina daug mažesnė - nes pasibaigus patentui tą vaistą gali gaminti bet kuris licencijuotas ir sertifikuotas vaistų gamintojas. Toks kaip Lietuvoje esantys Siccor Biotech ar Teva.

Tarkim, ar kas gali įrodyti, kad firminis Tylenol veikia geriau nei generinis tą pačią cheminę formulę turintis 'parcetamol'. Arba kad generinis 'ibuprofen' yra blogiau nei firminis 'Motrin'?

Ir tik tada, kai nėra tinkamo generinio vaisto (firminio vaisto patentas nepasibaigęs ar jis negaminamas) yra naudojamas firminis vaistas.

Keista, kad šis auksinės kartos signataras to nežino arba nenori žinoti.

P.S. čia straipsnelis kur parodoma kokia yra farmacijos kompanijų galia ir įtaka

Geras video apie neoliberalizmo aklavietę - Nick Hanauer

pagalvojau kaip gerai būtų buvę jei kas nors tokius dalykus būtų šnekėjęs 1990 metais ...

Google translate vertimas į lietuvių kalbą labai blogas, bet prezentacijos esmė tokia:

Ne viskas susiveda į ekonomiką. Dabartinė įstatymleidyba nebegina viešojo gėrio, bet dirba didelėms korporacijoms ir milijardieriams kurie sugeba geriau manipuliuoti sistema (per medijas, spaudą, išrinktus atstovus ir tt) - ir tas anot pranešėjo yra problema.  Nick Hanauer pasakoja, kaip jis tą sutvarkytų.

Ko gero galima sakyti kad kažkuria prasme jis kalba apie R. Kuodžio liaupsinamą 'laimės ekonomiką' ;)




======================
transcript yra youtube:

I am a capitalist, and after a 30-year career in capitalism spanning three dozen companies, generating tens of billions of dollars in market value, I'm not just in the top one percent, I'm in the top .01 percent of all earners. Today, I have come to share the secrets of our success, because rich capitalists like me have never been richer. So the question is, how do we do it? How do we manage to grab an ever-increasing share of the economic pie every year? Is it that rich people are smarter than we were 30 years ago? Is it that we're working harder than we once did? Are we taller, better looking? 

...

ir t.t.

mintis šiai dienai

if you want to go fast, go alone;
if you want to go far, go together.

jei nori eiti greitai, eik vienas;
jei nori eiti toli, eik kartu.

apie NT mokesčius

jau kuris laikas Lietuvoje kalbama apie NT mokesčių įvedimą. Kaip buvau rašęs anksčiau čia, Lietuvoje gana daug kas priešinasi šiems mokesčiams, neva labai sunku teisingai apskaityti ir pan.  Cinikas pasakytų kad čia labai ryškiai matosi savanaudiškos paskatos išsaugoti savo po Nepriklausomybės pusvelčiui įsigytą turtą be jokių mokesčių.

Ir vėl tenka kalbėti apie Lietuvos "auksinę kartą"  - be abejo su kai kuriomis išimtimis. Vėl jaučiasi blogas tvaikas likęs iš tų laikų, kai signatarai įteisino 'lygesnių tarp lygių principą' išskirdami sau ir savo palikuonims signataro rentas bei privilegijas ar perkeldami savo tėvų taip vadinamą "nekilnojamą" turtą į patrauklesnes vietas.

Kas bus ta nepopuliari vyriausybe kuri įves NT mokestį? O gal tai bus visai populiarus žingsnis pagerinsiantis viešąjį gėrį, valstybės finansus ir mūsų pensininkų gyvenimą?

Manau Corona tą momentą priartino.

Pabaigai paveiksliukas iš taxfoundation.org parodantis NT apmokestinimą Europoje.