Dviguba pilietybė

Diskusija apie dvigubą pilietybę verda seniai. Aš dėl to turiu dvejopus jausmus.

Pilietybė yra gana nauja sąvoka, kuri mūsų kalboje tarsi ir apibrėžia tam tikros vietos - pilies - gyventoją.  Moderni piliečio sąvoka yra gana nauja, gal dagiausiai pora šimtų metų. Ji ko gero modernia forma atsirado Bismarck'o Prūsijoje kaip būdas nustatyti kas gaus pensiją, kas eis į armiją ir kas gali balsuoti. XX amžiuje piliečio sąvoka nusistovėjo ir priklausomai nuo šalies ta sąvoka kažkiek skiriasi. Piliečius gina ir saugo jų valstybė, bet kiekvienu atveju yra skirtumų. Tarkim sovietiniame kontekste pilietis reiškė vieną daiktą, o vakarietiškame liberal-demokratiniame kontekste - kitą. Būtų smagu pamatyti daugiau įvairių šalių analizės Lietuvos kontekste, bet čia pabandysiu parašyti kaip aš suprantu dabartinę situaciją Lietuvoje.  

Iš vienos pusės labai daug lietuvių negyvena Lietuvoje ir jie dėl praktinių priežasčių priima kitos šalies pilietybę. Čia reikia pasakyti kad realiai kitos šalies pilietybę priimti niekas neverčia, netgi gal kai kur ir trukdo - visur gana laisvai galima gyventi ir dirbti turint pastovaus gyventojo statusą (tarkim turkai Vokietijoj); bet tam kad gauti pilietybę reikia gan stipriai to norėti ir įdėti pastangų. Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir jų vaikai yra atskiras atvejis (kaip sakė Jonas Mekas - iš jų Tėvynė buvo pavogta) ir jo manau nereikia maišyti su dabartinių emigrantų noru turėti dvigubą pilietybę.

Iš lietuvio emigranto taško, tapus kitos šalies piliečiu gal kažkiek gaila prarasti Lietuvos pilietybę - ir manau iš čia kyla noras įtakoti politikus taip, kad galėtum turėti ir Lietuvos pilietybę. Juk čia gaunasi gana gerai - tarsi ne viena, o dvi šalys tau kažką garantuoja.

Ir tada prasideda niuansai. Kodėl vienos šalys leidžia dvigubą pilietybę, o kitos ne? Iš vieno taško, manau čia viskas susiveda į tai, kaip sureguliuotos socialinės išmokos, garantijos, kaina už mokslą, karinė prievolė ir panašiai. Stambiausias pavyzdys yra JAV. Kodėl jie tam neprieštarauja yra gana paprasta priežastis - jei esi pilietis tu privalai mokėti pajamų mokesčius kad ir kur pasaulyje begyventum. Tarkim jei tu esi labai sėkmingas prekiautojas akcijomis kuris kaip pastovus gyventojas gyvena niekam nežinomoje saloje Ramiajame vandenyne, turi tos salos pilietybę ir ramiai sau uždirbinėji pinigus, tu vistiek pildai mokesčių deklaraciją ir susimoki JAV kas tau priklauso. (Čia istorija apie senutę kuri iš JAV išvyko kai jai buvo 18 mėnesių - ir kokių tai problemų jai tai sukėlė neatsisakius JAV pilietybės.) Panašiai ir su universitetais - jei esi deklaravęs vietą valstijoj kurioj eini į valstijos universitetą, tada moki mažiau; priešingu atveju moki daugiau. Skirtingai nuo JAV, kai kuriose kitose šalyse apmokestinimas yra pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei tu deklaravai pajamas kitoje šalyje, tavo pilietybės šalis tau neturi jokių pretenzijų. Tuo pačiu, visa sistema yra kitaip sutvarkyta. (Šiuo požiūriu kažkiek įdomus yra estų e-residency eksperimentas, kur už nominalų mokestį gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą elektroninėje  erdvėje, tapti Estijos e-gyventoju ir savo labai mažą pajamų mokestį mokėti ten. Man tas panašu į mokesčių slėpimo schemą, bet gal ir klystu. Įdomumo dėlei, estai kol kas neleidžia dvigubos pilietybės.)

Logika sako, kad šalys kurios leidžia dvigubą pilietybę yra gerai apgalvojusios finansinių garantijų/įsipareigojimų aspektą ir išlaiko teisingumo principą: šalies pastovūs gyventojai neverčiami “finansuoti” emigrantų kurie turi dvigubą pasą ir kurie nori naudotis šalyje esančia sistema čia negyvendami ir prie jos neprisidėdami. Priešingu atveju dviguba pilietybė neleidžiama.

Tęsiant pilietybės ir teisingumo temą, svarbu pagalvoti ne tik apie Lietuvos piliečius imančius pilietybę svetur, bet ir apie kitų šalių žmones kurie nori gauti pilietybę ar bent teisę dirbti Lietuvoje. Manau kad šiuo atveju tikrai neverta išradinėti dviračio - jei žmogus deklaravo savo buvimą Lietuvoje, gyvena, moka mokesčius, dalyvauja visuomenės gyvenime ir pan., jis po tarkim 5 metų turi galėti gauti Lietuvos pilietybę. Paprasta, ar ne? Panašu kad ne, nes kaip suprantu nuo 2004 Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis britas Mark Adam Harold to negali padaryti. Įdomumo dėlei reikia paminėti kad Lietuvos pilietybė kartais užsieniečiams suteikiama - tarkim D. Grybauskaitė ją suteikė tatuiruotėmis garsėjantiems broliams Maciams! Ar čia buvo koks kriterijus pagal kurį suteikta pilietybė?

Taigi čia būtų mano klausimai pilietybės referendumo rengėjams: 

1. remdami dvigubą pilietybę kaip ir kokius įstatymus keisite norėdami išlaikyti teisingumo principą pastovių šalies gyventojų atžvilgiu? Ar jūs išsinagrinėjote kitų dvigubą pilietybę leidžiančių šalių įstatymus kas liečia “piktnaudžiavimą” ir ar jūs pasiruošę tuos įstaymus prastumti pro Seimą?

2. Kadangi tarsi ir pritariat kad žmonės keliauja ir priima kitų šalių pilietybę, kaip jūs matot Lietuvos imigracinę politiką? Ar jūs planuojat nustatyti tvarką (sistemą) pagal kurią tampama Lietuvos piliečiu?

Vladimir Majakovskij
Eilės apie tarybinį pasą
1929

Vilku išgriaužčiau
Biurokratiją.
Negerbiu
Mandatų.
Velniop lai
Eina
Popierizmas.
Bet šį …

Ilgu kupe ir
Kajučių frontu
Slenka
Paslaugus valdininkas.
Duoda jam pasus.
Ir aš
Duodu mano
Purpurinę knygutę.
Vieniem pasam -
Plati šypsena,
Ant kitų -
Nusispjaut.
Tarkim,
Su pagarba
Ima pasus su
Dvigubu
Anglišku liūtu.
Tarsi geras
Dėdė,
Lankstydamasis,
Tarsi gaudamas
Arbatpinigių,
Ima amerikiečio
Pasą.
Į lenkišką -
Žiūri kaip ožys
Į vitriną.
Į lenkišką -
Išverčia akis.
Žvilgsnis -
Dramblio svorio.
Iš kur čia
Tokia geografinė
Naujiena?
Burbuolės galvos
Nepasukdamas,
Nerodydamas
Jokių jausmų,
Ima šaltu veidu
Pasus
Danų
Ir kitų įvairių
Švedų.
Ir staiga,
Tarsi nudegus,
Ponui
Veidas persikreipia.
Ponas valdininkas
Ima
Mano
Raundonviršę knygutę.
Ima -
Kaip bombą,
Ima -
Kaip ežį,
Kaip dvibriaunį skustuvą,
Kaip šnypščiančią
Dauggeluonę
Dvimetrinę gyvatę.
Daugiareikšmiškai
Mirkteli nešikas -
Bent veltui daiktus
Nuneš.
Žandaras
Klausiamai žiūri į
Tikrintoją,
Tikrintojas -
Į žandarą.
Kaip saldžiai
Žandarų kasta
Mane
Išskleistų ir nukryžiuotų
Už tai,
Kad mano rankoj
Tarybinis pasas
Su pjautuvu
Ir kūju. 

Vilku išgriaužčiau
Biurokratiją.
Negerbiu
Mandatų.
Velniop lai
Eina
Popierizmas.
Bet šitą …
Neįkainuojamą naštą
Imu iš gilios kišenės.
Skaitykit,
Pavydėkit.
Aš -
Sovietų Sąjungos
Pilietis.

Владимир Маяковский — Стихи о советском паспорте, 1929
Vertimas mano