Apie demografiją 1897 metais

Gana daug tenka skatyti apie tai kad Vilnius nepriklauso lietuviams ir neva jis turi atitekti lenkams. Iš tikrųjų, visi statistiniai duomenys yra viešai prieinami, tai manau būtų verta tą klausimą panagrinėti tam kad suprasti ko vertos tokios šnekos. Rusiškas demografijos tinklapis pateikia gyventojų surašymo duomenis 1897 metais (http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97.php?reg=133, http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97.php?reg=32, http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=258)

Truptį įdėjęs darbo išrinkau duomenis Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijų. Atrinkau statistiką atskirai visai gubernijai ir miestams, kad suprasti kaip pasiskirsčiusios tautos. Rezultatai šioje lentelėje:

Rezultatai gana įdomūs. Suvalkų gubernijoj į kurią įėjo Suvalkai ir Augustavas dominavo lietuviai (52%). Kauno gubernijoj dominavo lietuviai (37%) ir žemaičiai (29%). Kiek kitaip Vilniaus gubernijoj kurioje dominavo baltarusiai (56%). Šioje gubernijoje lietuviai sudarė 18%, lenkai 8%, o žydai 13%. Aišku reikia turėti galvoje kad Vilniaus gubernija apėme didelę dabartinės Baltarusijos dalį - beveik iki pat Minsko.

Pažiūrėkim į Vilniaus guberniją atskirai. Bendras gyventojų kiekis 1,591,207, iš kurių miestuose gyvena 198,007, kas yra 12%. Be Vilniaus yra dar keletas miestų, kaip matosi šiame žemėlapyje:

Grįžkim prie lentelės ir pažiųrėkim į Vilniaus gubernijos miestų gyventojus. Matosi kad žydai sudaro 43% o lenkai 27%. Lietuviai sudaro 2%, o baltarusiai kurie dominuoja Vilniaus gubernijoje (56%) tesudaro 8%.

Išeina kad Vilniaus gubernijoje yra baltarusiai 56%, lietuviai 18%, lenkai 8%, žydai 13%, o Vilniaus gubernijos miestuose gyvena apie apie 12% gubernijos gyventojų ir ten dominuoja žydai (43%) ir lenkai (27%).

Kaip tai paaiškinti? Čia mano paaiškinimas. Po 1795 padalijimo Lietuvoje nebeliko laisvųjų žmonių - pagal Imperinės Rusijos tvarką gyventojai turėjo būti baudžiauninkai, kilmingieji, dvasininkai arba valstybės tarnautojai. Išimtis buvo padaryta žydams kurie galėjo gyventi miesteliuose bei miestuose ir galėjo nebūti baudžiauninkais. Man atrodo tas paaiškina tautinį pasiskirstymą - miestuose gyveno prekybininkai, kariškiai, amatininkai, caro valdininkai, intiligentija, dvasininkai ir pan. Likę 88% Vilniaus gubernijos gyveno kaime. Po baudžiavos panaikinimo 1861 dalis bežemių gal ir važiavo į miestus, bet kaip matosi iš surašymo jų nebuvo daug - juk neesant industrijos nėra taip lengva užsikabinti. Todėl išlaisvinti beturčiai baudžiauninkai mieliau važiuodavo laimės ieškoti į Ameriką.

Kas įdomiausia, Vilniaus gubernijoje visai nedaug lenkų 1897 metais. Panašu, kad jų stipriai padaugėjo vėliau.

P.S. čia pora nuorodų iš interneto:
 http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/zemaitija-ir-zydu-bendruomene-1244698/
 http://www.veidas.lt/vilniaus-krasto-okupacija-smurtas-teise-ir-propaganda