Prancūzija

Kaip minėjau, į Prancūziją atvažiavom iš Olandijos per Belgiją ir Liuksenburgą. Ir ko gero reikia pasakyti kad ši kelionė pati savyje buvo gyva istorijos pamoka. Kaip buvau minėjęs anksčiau, Žemumų šalys (daugmaž kas dabar yra Benelux'o šalys) skilo į dvi skirtingas dalis. Šiaurė tapo protestantiška, o dabartinė Belgija ir Liuksemburgas – liko katalikiški. 16 amžiuje olandiškai šnekantys žmonės liko abiejose skilimo linijos pusėse, ir jie identifikavo save pagal religiją, o ne pagal kalbą.

Kažkuo primena Kauno kraštą 19 amžiuj. Norman Davies knygoje “God's Playground” duoda tokią citatą:

“Ethnographers who tried to investigate the area in a scientific manner encountered many baffling contradictions. An oral researcher, interviewing the local shoemaker in a village near Kaunas (Kowno) in 1885, recorded a most revealing conversation:

-What tribe do you belong to?

-I am a Catholic.

-That’s not what I mean. I’m asking you whether you are a Pole or a Lithuanian.

-I am a Pole, and a Lithuanian as well.

-That is impossible. You have to be either one or the other.

-I speak Polish, the shoemaker said, and I also speak Lithuanian.

And that was the end of the interview.”

Taigi palikę Olandiją atvykom į labai gražų flamandų miestelį Mechelen. Iš vis, šioje pasaulio daly įspūdis toks, kad į kokį miestelį benuvyktum, rasi puikiai išlaikytą viduramžių senamiestį ir gerai sutvarkytą infrastruktūrą. Daug atvirutės vertų vaizdų.

Gretikeliai Belgijoj/Liuksemburge geri, bet poilsio aikštelės paliko labai nekokį įspūdį. Kažkodėl čia, skirtingai nuo Prancūzijos tualetai visur buvo apmokami (pusė euro reikalui prispyrus). Ne tik tai, bet ir įleidimo į tualetą automatas ne visur veikė, taigi aikštelėse kur šalia krūmai kai kas nusprendžia pataupyti. Kažkoks nelabai civilizuotas vaizdas. Liuksemburgą tik pralėkėm, pro langus matėsi daug gamyklų ir industrijos.

Įvažiavus į Prancūziją pramoninės veiklos požymių pradėjo mažėti. Kitoks jausmas nei Olandijoj – panašu kad žmonės anksčiau baigia darbą (gal apie 4), ir viskas – įskaitant ir parduotuves kurios pardavinėja pirmos reikmės prekes, t.y. maistą – sekmadieniais uždaryta. Pakito maisto parduotuvių asortimentas. Jei Olandijoj labai geras pieno produktų ir alaus pasirinkimas, čia ypatingai daug vyno ir brie, mozarella sūrio. Vyno kainos prasideda nuo 2 eurų, taigi pigaus vyno butelis kainuoja maždaug tiek kiek ir Coca-colos. Vyną pirkom šiek tiek brangesnį, taigi apie 2 eurų vyno kokybę nuomonės neturiu. Vaikai kelias dienas valgė tik petit pain au chocolat – bandeles su šokoladu bei lietinius blynelius – crêpes.

Visumoj susidarė įspūdis kad Prancūzijoj (panašiai kaip ir JAV) gali rasti ir visiško skurdo (matėm benamių palapines brūzgynuose), bet gali rasti ir labai išsyvysčiusių vietų. Kiek supratau iš pokalbių su vietiniais, yra miestai iš kurių jaunimas išvažiuoja ir miestai tuštėja. Pats buvau įsitikinęs kad Colmar'e dvi minutės už senamiesčio ribos beveik nesimato žmonių, bet man buvo keista, kai buvo paminėtas Lille. Nors prancūzai labai mažai šneka angliškai, matosi kad amerikietiškos greito maisto kompanijos turi ką parduoti – matėm Subway, McDonalds, Kentucky Fried Chicken (KFC). Visiškai neatitinka mano stereotipų – gurmanų šaly greitas maistas! ;)

Pabaigai - keletas nuotraukų

Mechelen

Annecy

Naujas tiltas Montpellier - gana graži struktūra

Ką imti?