Vėl apie Prūsiją

Kažkodėl paskutiniu metu daug minčių apie Rytprūsius, kurie anot cantiz.org nuo 1525 buvo pirma protestantiška šalis pasaulyje ir kurie civilizacijai davė (tarp daug kitų) matematiką F.Bessel'į ar filosofą I.Kant'ą. Seniausias Vokietijos jachtklubas irgi atsirado Rytprūsiuose - Segelclub Rhe.

Šalis buvo atvira inovacijai, kitaip mąstantiems, imigrantams ir kalbinėms mažumoms. Kašubai, mazūrai, lietuviai, lenkai, vokiečiai, zalcburgiečiai, huguenotai, žydai - visi ten galėjo gyventi ir kurti (iki nacizmo įsigalėjimo 20 amžiuj, kai buvo pakeisti net vietovardžiai, diskusija čia). Visiems buvo žinomos prūsų dorybės. Ne veltui pirmoji lietuviška knyga ateina iš Rytprūsių.

Netgi lietuviams iki kraujo žinoma daina yra iš ten:

Lietuvninkai mes esam gimę
Georg Sauerwein (1831-1904)

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.

Kad ir kelintas apsiėmė
Nieku paversti mus visus,
Lietuvninkų vaisinga žemė
Tik vis gimdys lietuvninkus.

Kad debesiai ir susitraukia
Ir vėtros grumzdž mus išardyt,
Kad ir kelintas pykdams šaukia
Ir kalbą mūs nor išvaryt:

Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio,
Lietuvninks nieko tikt n'atbos,
Kaip eglė ten prie Šešupėlio,
Ir vėtroj, ir žiemoj žaliuos.

Drūtai laikyk, drūtai stovėkie,
Lietuviškoji giminė!
Drąsiai lietuviškai kalbėkie,
Tegul supyksta nežinė!

Tegul supyksta, kas nežino,
Kalba senoji kaip miela,
Kuria mus, tėve mūs" mokino
Tėtužis miels ir motina.

Vis ciesorių viernai mylėsim,
Mylėsim ciesorystę vis,
Tikt, kas širdyj yr, iškalbėsim
Lietuviškomis lūpomis.

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes norim būt;
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir nenorim leist pražūt.

šios dainos modifikacija gana dažnai atliekama, pvz. šis youtube įrašas.
=======================

P.S. įdomumo dėlei pridedu dar porą dainų iš šio krašto (youtube turi muzikines šių dainų versijas):

Preußenlied (sukurta prieš "Lietuvninkai mes esam gimę ...",  paralelės tarp šių dainų matosi plika akim);u

Kita daina yra sukurta apie 1930 ir mano supratimu pagal tekstą labai gerai tinka Lietuvos pamariui arba Žemaitijai ar Suvalkijai:

Ostpreußenlied

    1. Land der dunklen Wälder
und kristall´nen Seen.
Über weite Felder lichte Wunder gehn.

    2. Starke Bauern schreiten
hinter Pferd und Pflug,
über Ackerbreiten streicht ein Vogelzug.

    3. Und die Meere rauschen
den Choral der Zeit,
Elche stehn und lauschen in die Ewigkeit.

4. Tag hat angefangen über Haff und Moor,
Licht ist aufgegangen, steigt in Ost empor.

    5. Heimat wohlgeborgen
zwischen Strand und Strom,
blühe heut und morgen unter´m Friedensdom.

Text: Erich Hannighofen
Melodie: Herbert Brust


P.S. čia labai liūdnas dokumentinis apie Rytprūsių likimą.

Puikus R. Sadausko-Kvietkevičiaus straisnelis

... apie okupaciją yra čia.

Vienintelė kritika liečia labiau ne straipsnelį, o delfi.lt portalą. Jau kuris laikas mano jaunos dukrelės pastebi straipsnių reklamas dešinėje pusėje - pusnuogės merginos, apatinių reklama ir pan. Kartais skaitydamas delfi jau jaučiuosi kad turiu slėptis - tarsi kažką neleistino darydamas ;)

Bet straipsnį labai rekomenduoju.

Kas yra Lėtų žemė?

S. Stanevičiaus "Šlovė Žemaičių" (1823) turi tokį posmą:

<>

Tarp žemaičių vis atgijo
Garbė tėvų ir liežuvis,
Meilė tarp jų išsiliejo,
Prasidžiugo ir lietuvis.

<>

Prasidžiugo Lėtų šalys
Ir geruma sūnų savo,
Nesang greitai iš nevalios,
Pražuvimo išvadavo.

****

Šviesi saulė užtekėjo,
Lėtų nušvito pašaliai,
Rankas ant akių uždėję,
Išsisklaidė neprieteliai.

<>

=================

Gana įdomiai gaunasi - baltiška teritorija už Žemaitijos vadinama Lėtų žeme ("prasidžiugo ir lietuvis"). Taigi lėtų žemė yra "Lėtuva" ?

Tęsiant, Latgalė ar Latvija (?) kyla nuo Lėtų galo (Letu gals). Įdomu tai, kad Latgalės gyventojai anot vikipedijos latviškai gali būti vadinami "leti" (Wikipedia rašo: Latin: Lethi, Letthigalli, Low German: Letti, Lethi, modern Latvian: latgaļi, letgaļi, leti, variant translations also include Latgallians, Lettigalls or Lettigallians").

 "Lėtai", "leičiai" panašu kad rodo į tą patį daiktą, priklausomai nuo tarmės. Taigi išeina kad Lietuvos vardas kilęs nuo "lėtų", o versija apie Lietaukos upelį mano nuomone yra bevertė.

Tie lėtai kurie pateko į Livonijos ordino įtaką ilgaainiui tapo latgaliais ir tapo vienu iš svarbiausių gentinių junginių kurie įtakojo dabartinės latvių kalbos ir tautos atsiradimą.

Realybė egzistuoja tik tada kai ją stebime

... straipsnis čia. Taigi mokslas įrodė tai kas seniai buvo numanoma. T.y. mintis (žodis) tampa kūnu ;)