Mintis apie "self-empowerment"

Dabar daug kas rašo apie tai kaip tapti geresniu veslininku, valdyti savo jausmus, daryti draugus ir pan. Iš esmės apie tai kaip gyventi pilną gyvenimą. Man atrodo kad šia prasme knygos mažai nepadės - šis procesas yra labai asmeninis o žmogus gali pakisti tiktai per asmenines patirtis. Knyga ne visada tą padaro.

Kažkur teko skaityti kad per Amerikos aukso karštligę labiausiai praturtėjo ne tie kur rausėsi šachtose ieškodami šio tauraus metalo, bet tie kurie pardavinėjo rūbus, maistą, nutiesdavo kelius ir rinko mokesčius iš auksu suviliotų masių. Aš bijau kad taip yra ir su dauguma knygų kurios žada laimę, laisvę, išsipildymą ir panašiai.

Iš principo tie dalykai yra užkoduoti žmogaus viduje, jis tik turi tai paimti. Ir tam kad paimti tai reikia turėti labai daug drąsos. Yra angliškas žodis 'self-empowerment'. Nežinau kaip tas būtų lietuviškai, bet apytiksliai gal galima sakyti 'savęs įgalinimas'. T.y. nereikia kad kažkas tau pasakytų kad tu tą gali, tu pats tą nusprendi.

Tiems kurie su manim (ne)sutinka norėčiau pasiūlyti šią citatą:

"If you think you can, you can. And if you think you can't, you're right."
- Mary Kay Ash

"Jei manai kad gali, reiškia gali. O jei manai kad negali, tai tu irgi teisi"
- Mary Kay Ash

P.S.
Čia ko gero panašus šuolis kaip tarp Katalikybės ir Protestantizmo. Pirmuoju atveju bažnyčia yra tarp tavęs ir Dievo - ji priima išpažintį ir atleidžia nuodėmes; antruoju gi - nėra tarpininkų - tu atsakingas tiesiogiai Dievui. Tau nereikia trečio asmens tam kad pasiekti Dievą. Kažkuria prasme tas buvo apie self-empowerment - gal todėl Martino Lutherio idėjos išplito po Šiaurės Europą kaip nevaldomas gaisras ir sukėlė dideles emocijas bei religines kovas. Nesakau kad viena religija geriau, o kita blogiau - juk kiekvienas nusprendžia kas jam geriau - čia juk irgi apie savęs įgalinimą.

Prisiminimai iš jaunystės

Gyvenmas bėga ir viskas keičiasi. Kartais supranti kad tai ką anksčiau priimdavai kaip neginčijamą tiesą yra visai neteisinga. Supranti kad viskas keičiasi - ir tos trivialios tiesos kurias visi žinojo nuo pat mažumės staiga atgyja.

Viskas laikina.
Iš dulkių į dulkes.
Ir tas praeis.

Netgi muzika kuri patiko jaunystėj dabar gali nieko nebedaryti. Tarkim mano atveju AC/DC ar Nazareth kurių dauguma iš mūsų (gal?) klausėsi paauglystėje vargu ar besuranda kelią į grotuvo garsiakalbius.

Bet mane užkabino šita dainelė - čia mano dabar mėgstamas Johnny Cash perdainuoja mano jaunystės laikų Depeche Mode dainą. Smagaus klausymosi ;)



P.S. o čia arčiau namų - Ruslanas Kirilkinas ir jo draugas Jarmo perdainuoja "Modern Talking" dainą"

Atominė energija

Gana geras Liudviko Jakimavičiaus straipsnelis apie "atominę Lietuvą".

Aš sutinku su ekonominiu argumentu ir su tuo kad gali būti visokių interesų grupių kurios nori šio projekto. Iš to ką aš suprantu, aš neesu tikras kad nauja atominė elektrinė ekonomiškai bus naudinga. Juk ir ne taip seniai - kai veike Ignalinos AE - Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo daugiau nei latviai ar estai. Bet juk tą elektrinę iš principo Lietuva buvo gavusi veltui kai subyrėjo Sovietų imperija? Dabar siūlomas variantas yra sukurti naują elektros monopolį pridengiant kodine sąvoka "strageginis objektas". Bet ar tas strateginis objektas yra toks jau strateginis? Juk elektrą galima pirkti jau egzistuojančiuose "futures markets" - ar ne? Bus naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, yra egzistuojančios jungtys su kitomis posovietinėmis šalimis - kodėl tarkim nepadarius kaip latviai ir pirkus iš to kas parduoda pigiausiai vietoj to kad subsidijavus savo "strateginių objektų" valdytojus?

Iš kitos pusės, aš nesutinku su straipsnelio postringavimais apie atominės elektrinės tariamą nesaugumą. Čia yra emocinė reakcija. Japonijos specifika kitokia nei Lietuvos. Vargu bau Lietuvoj gali įvykti žemės drebėjimas ir cunamis vienu metu su po to sekančiu visų kominikacijų suardymu ir pan. Galima galvoti kad realiai Lietuvoj gali daug prisnigti ar blogiausiu atveju koks lėktuvas gali nukristi ant elektrinės. Tačiau tokie singuliariniai atvejai yra padengti vadinamais mažai tikėtinų įvykių skaičiavimais kurie yra daromi projektuojant reaktorius.

Taip pat šiuolaikiniai reaktoriai nėra tokie sudėtingi valdyti kaip buvo anksčiau. Nėra taip paprasta kaip dujų kogeneracinė jėgainė kurią gali prižiūrėti viso labo kokie 5 žmonės, bet tikrai nereikia 2000-2500 žmonių kurie prižiūrėjo kiekvieną iš Ignalinos blokų. Sakyčiau gal "normalaus" pajėgumo reaktoriui užtektų kokių 200-500 žmonių. Tiek atsirinkti iš buvusių IAE darbuotojų ar iš naujų studentų neturėtų būti didelė problema. Su viena sąlyga - jei dirbama organizuotai ir žinant ką daryti ir kaip daryti. Jei priimam kad iš praeities galima pasisemti kažkokių įžvalgų, aš sakyčiau kad su "ką daryti ir kaip daryti" yra didelė problema.

Taigi - aš sakyčiau "cool it". Iš pradžių paskaičiuokim ar tą daryti iš viso apsimoka. Jei apsimoka - tai dabar geriausias metas tą daryti. Juk visi išsigandę, o atominių reaktorių gamintojai vis dar nori parduoti savo produktą. Gal kokią nuolaidą duos? ;)

su Kovo 11-ąja

Norėčiau visus pasveikinti su Lietuvos Nepriklausomybės švente - Kovo 11-ąja. Taigi jau dvidešimt vienus metus Lietuva nepriklausoma. Ar tokios Lietuvos tikėjomės tada, kai tada ėjom į demonstracijas, mitingus; susikabinę stovėjom prieš ginkluotą okupanto kareivį?

Ar neatsitiko taip, kad tie kurie gerai gyveno sovietmečiu, mutavo ir labai sėkmingai prisitaikė prie naujų sąlygų - iš principo uškrėsdami naują valstybę iš vidaus? Tas virusas - tai tas pats homo sovieticus cinizmas, nepilietiškumas, ir į viską žiūrėjimas pro asmeninės naudos prizmę. Kažkodėl visuomenė tai priima - juk ne veltui tūlas Juozas Imbrasas buvo išrinktas į Europarlamentą po visų jo viražų su Nacionaliniu stadionu ir kitais panašiais dalykais, tarkim Vilniaus metro studijomis ir kelionėmis į Ciūrichą. Tas virusas panašu kad visuomenę nustūmė į tokį lygį kad dauguma žmonių nusprendžia nebalsuoti (čia A.Mamontovas aiškina kodėl tas blogai), tuo pačiu palikdami laisvo veikimo erdvę ir suteikdami daugiau galių tiems kurie ateina balsuoti. Deja tie kas ateina balsuoti jau įrodė, kad nėra pats gudriausias tautos elementas - iš principo žmonės balsuoja už tuos kurie daugiau žada, o paskui per sekančius rinkimus vėl užlipa ant to paties grėblio. Nežinau ar kas prisimena Darbo partijos 111 dienų planą prieš keletą metų. Kur jis dabar? Ar kas patikrino kaip jis buvo įvykdytas? Ar bent kas paklausė? Įdomiausia tai, kad paskui skundžiamasi kad valdžioj vagys ir pan. - bet kas tuos "vagis" ten atvedė?

Dar vienas dalykas kuris mane kiekvieną kartą labai suerzina yra pretendentų į Seimą ar kokią savivaldybę melavimas apie savo užsienio kalbų žinias. Anketose visi gana drąsiai prirašo bemoką vokiškai, angliškai, prancūziškai ir pan. Bet kai prieinama prie reikalo dažnai gaunasi šnipštas. Apie pono Pakso užsienio kalbos žinias jau esu rašęs. Štai dar vienas - mano žemietis, dabartinis kandidatas į Vilniaus merus Almantas Petkus - nurodo mokąs vokiškai ir rusiškai. Klausimas: ar kam teko girdėti jį besirokuojant vokiškai?

Neseniai mačiau straipsnelį kur rašoma kad išvykę iš Lietuvos pasidaro didesnias patriotais - atidaro mokyklas, klubus ir pan. Manding čia taip šnekančių visiškas situacijos nesupratimas. Klubai ir mokyklos atidaromi todėl kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Nepasidarysi tikru airiu ar anglu ką tik išlipęs iš lėktuvo. O kažkokio tai socialinio gyvenimo, draugų rato ir panašiai norisi.

Norėčiau baigti šį rašinėlį linksmesne gaida. Tai štai - kad ir kaip būtų blogai, bet dabar žmonės turi daug daugiau galimybių nei sovietmečiu. Dabar gali kalbėti ką tik nori, siekti laimės ir turtų kur tik nori. Ir prie viso to turi atstovus kuriuos pats išrinkai kad tave valdytų. Juk tai geriau nei sovietmetis, kur reikėjo net tik svečios šalies vizos bet ir leidimo išvažiuoti, kur dauguma dalykų buvo cenzūruojama, ir kur galėjai "rinktis" iš vieno kandidato?

Tai gal yra dėl ko džiaugtis? Su Švente!

P.S.
* Pokalbis su Prezidentu Valdu Adamkumi

* Skaitytinas pokalbis su L.Truska

* Čia "karštas vakaras" tarp Lietuvos politikų - kur ji eina:

Savivaldybių rinkimai

Puikus Leonido Donskio straipsnis apie pasibaigusius savivaldybių rinkimus.

E. Lucas on the new Polish foreign policy

Here is a very interesting article by E. Lucas. It touches upon the Polish foreign policy changes and how it affects its neighbors.

Congratulations to VilNews!

My congrats to VilNews.com on being such a success - one million hits in just two weeks! I especially like a wide variety of topics that the website presents. Great job guys and godspeed!