Apie vesternus ir dar kai ką

Vieniem vesternai patinka, kitiem ne. Man patiko italo Sergio Leone’s trilogija - A Fistful of Dollars (Už saują dolerių); For A few dollars more (Už kiek daugiau dolerių); The Good, the Bad and the Ugly (Geras, Blogas, Bjaurus).



Dažnai vesternų tema gana paprasta - betvarkę kokiame laukinių vakarų miestelyje padeda suvaldyti geras veikėjas - tai gali būti šerifas, reindžeris, arba šiaip koks kietas teisybės ieškotojas. Tuose filmuose aišku daug fantazijos ir išgalvojimų, bet vienas dalykas yra tikras - jie duoda tam tikrą vaizdą ar įžvalgą kaip žmonės tada (t.y. 19 amžiuj) organizavosi. Valstybė padėties nekontroliavo ir darė labai mažai ir todėl žmonės patys turėjo susiorganizuoti, apsiginti nuo banditų, užsitikrinti tvarką ir t.t. Ko gero iš čia ir kyla tradicinė teisė turėti ginklą, apsimokestinus ir surinkus pinigų atlyginimui išsirinkti miestelio šerifą. Tam kad išlikti, žmonės patys turėjo susiorganizuoti ir sukurti tam tikras struktūras kurios užtikrino bendruomenės gyvybingumą. Tai gana nesena istorija, kai pagalvoji. Tarkim aktyvios kovos su indėnais ir naujų žemių užsėdimas dar vyko 1890 metais.

Palyginimui Europos kelias buvo kiek kitoks. 19 amžiuje žemės seniai jau buvo pasidalintos, valdžios struktūros sukurtos ir labai dažnai tvarka buvo nuleidžiama iš viršaus. Man neteko girdėti kad kur būtų rinkę miestelio policijos viršininką, jis būdavo paskiriamas. Taip pat nusistovėjusi valdžia nemėgo kai paprasti žmonės turi ginklus ir iš čia buvo įvesti didesni apribojimai. Gal todėl ir vyko dažni karai kurių metu būdavo sulaužomos senos struktūros ir sukuriamos naujos - tarkim Prūsija, kuri tada buvo vadinama ne valstybe su armija, bet "armija su valstybe".

Iš to galima daryti įvairias išvadas kas liečia dabartį, bet tada JAV vakaruose žmonės tikrai buvo laisvesni - nors ir gyveno daug pavojingesnį gyvenimą ;) Ko gero iš čia kilo didelis pilietinis aktyvumas, iniciatyvumas ir noras aktyviai kurti savo gyvenimą nelaukiant pagalbos iš valdžios.

Beje, tas gana gražiai susijungia su Mancur Olson'o knyga "The rise and decline of nations", kur pagrindinė idėja yra struktūrų susidarymas ir jų stabarėjimas. Naujų struktūrų kūrimasis išlaisvina tautos kurybines galias ir sąlygoja šalies kilimą; kai struktūros įsisenėjusios, nelinkusios pokyčiams, tada seka stagnacija ir leidimasis.