Friday, July 21, 2017

Mont Blanc

Šią vasarą nusprendėm įkopti į aukščiausią vakarų Europos kalną - Mont Blanc. 4810 m kalno viršūnė yra Prancūzijoj, beveik ant taško kur susikerta Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos sienos. Europoje už jį aukštesnis yra tik Elbrus Kaukaze - beje šis kalnas yra veik ant Azijos ir Europos ribos. Palyginimui Lietuvos aukščiausia kalva yra 294 m Aukštojas, Šatrijos piliakalnis yra 228 m. 

Mūsų kelionė susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis yra skirta aklimatizacijai ir pripratimui prie aukštumų. Tai yra būtina dalis nes tie kurie apie tai nepagalvoja dažnai suserga aukštumų liga ir turi atsisakyti kopimo. Ši liga pasireiškia pykinimu, galvaskaudžiu, silpnumu. Todėl iš pradžių kopiame į aukščiausią Italijos kalną - 4061 m Gran Paradiso. Atvykę iš Italijos pusės į to paties pavadinimo nacionalinį parką, per 2-3 valandas užkopiame iki mūsų poilsio vietos - 2750 m Federico Chabod prieglaudą.


Ibex

 Žodis 'prieglauda' (ital. 'rifugio') ko gero nelabai tiksliai aprašo šią vietą - tai tikrai patogus pastatas su valgykla, tualetais, prausyklomis ir dviaukstemis lovomis. Valgykloje mes jau turime užsakytą vakarienę ir pusryčius. Šalia pastato yra tyro vandens šaltinis. Kitai dienai suplanuotas kilimas nuo 2750m iki 4061m bei grįžimas prieglaudon. Keliamės 4 val ryto ir kopiame į kalną. Aukštyn kopimas trunka apie 6 valandas, prasidėjus sniegui reikalingos "katės", o pačiam gale ir lipimas į uolas naudojant virves. Grįžti galima per porą valandų. Belipant ir bevaikštant po kalną pasišneku su mūsų gidu. Man aklimatizacija praeina puikiai - beveik nepykina, jaučiasi nuovargis bet viskas normos ribose. Nuomoti alpinizmo batai gana patogūs, nepritrina pūslių. Gal tai dėl to kad aš naudojau dvi poras kojinių - labai plonas (liner socks) ir tada storas?


Gran Paradiso




Antram etapui ruoštis dienai grįžtam į turistinį miestelį Chamonix. "Baltą kalną" šturmuosim iš ten. Vikipedija teigia kad kasmet ant kalno žūsta apie 100 žmonių, o iš vis čia yra žuvę tarp 6000 ir 8000 alpinistų - kas yra daugiau nei ant bet kurio kito kalno. Mūsų grupei buvo paaiškinta kad priežastis tam yra paprasta - šis kalnas yra prieinamas nuo slidinėjimo keltuvų ir labai daug tam nepasiruošusių žmonių bando į jį įlipti. Yra buvę atvejų kada mėgėjai bandė lipti aukštyn į "couloir du goûter Mont-Blanc" - tai toks ravas kur priklausomai nuo oro sąlygų kyla akmens griūtys. Kartais prieglaudos būna pilnai rezervuotos bet mėgejai alpinistai vistiek bando į jas patekti. Palyginimui, į Everesto bazinę stovyklą 5150 m aukštyje reikia eiti (ne kopti) 10-12 dienų! Kartais prie Mont Blanc prieigų būna policija kuri prašo kiekvieno einančio trasa parodyti rezervaciją nakvynei. Mūsų maršrutas vadinasi Voie Des Cristalliers ir rezervacija yra prieglaudai kuri vadinasi Tête Rousse (pranc. Raudona galva) ir yra 3167 m aukštyje. Planas yra per vieną dieną iš Tête Rousse pakilti į Mont Blanc viršūnę ir tada sugrįžti. Įveiktas aukštis daugiau kaip 1.5km (4810-3167=1642m), visa kelionė į abi puses apie 20 km.  Pakilimui skirsim apie 7 valandas, grįžimui apie 4 valandas. Pridedant poilsį, žygis bus 11-12 valandų. Pavargus kiekvienas gramas pasidaro našta, todėl labai svarbu neimti nieko kas absoliučiai nebūtina. Todėl imam tik būtiniausius daiktus, pusantro litro vandens, kažką užkąsti.

Išvykstame su Les Houches keltu, po to persėdam į Tramway du Mont-Blanc ir keliaujam iki paskutinės stotelės 2362 m Nid d'Aigle. Iki 'Raudonos galvos' apie 800 m vertikalaus kilimo, kurį mes įveikiam per kokias 3 valandas. Čia laukia poilsis, vakarienė ir pasiruošimas rytojaus žygiui. Tête Rousse prieglauda yra labai prasta palyginus su anksčiau matyta Federico Chabod. Čia nėra vandens nusiprausimui, miegojimo sąlygos ir maistas daug prastesnis. Geriamas vanduo - 6 eur už 1.5l. Bet kadangi einu ne į prieglaudą, o į kalną tai ko gero negaliu skųstis ;) Į šturmą kylam 1:30 val ryto. Pirmas etapas yra kilimas nuo Tête Rousse (3167 m) iki Goûter prieglaudos (3863 m). Tai trunka 2-3 valandas ir yra viena iš sunkiausių ir sudėtingiausių šios dienos maršruto dalių. Tai yra praėjimas pro couloir ir po to sekantis lipimas į 50-70 laipsnių statumo uolą kurios aukštis yra maždaug 600 m. Į Goûter prieglaudą neužsukam - einam toliau nes norim grįžtant praeiti pro couloir iki 14 val - dar labiau įsidienojus oras sušyla ir padažnėja akmens griūtys. Spaudžiam, nes žinom kad bus nesmagu jei pataikys koks lagamino dydžio 70 km/h greičiu atlekiantis uolos šmotas. Dabar sąlygos kardinaliai kitokios - vietoj to kad lipti į uolas, užsidedam "kates" ir einam ledo kuris dengia kalną paviršiumi, statumas įvairus bet sakyčiau maždaug 45 laipsniai. Ledo kirstukas pakeičia vaikščiojimo lazdas. Oras puikus, sutinkam grupeles grįžtančių nuo kalno žmonių. Jie apsistoję Goûter prieglaudoje, taigi jiems anksti ryte nereikėjo praieit couloir bei lipti į uolos sieną. Lipimas tęsiasi ilgai - gal apie 4 valandas. Kyla saulė, žemiau matosi debesys ir kiti kalnai, pučia vėjas. Jaučiasi didelis nuovargis, bet galiausiai mes pasiekiam tikslą ;)




Mont Blanc


No comments:

Post a Comment