Fermoselle, Ispanija

Tęsiasi mūsų kelionė Ispanijoje. Didžiumą dalį laiko leidžiam Salamankoj kur mūsų mergaitės lanko ispanų kalbos pamokas, bet pasinaudojame proga pasidairyti aplinkui. Visumoj Castille y Leon provincija yra išsidėsčiusi tokiam tarsi dubenyje, kurio kraštai yra įrėminti kalnais. Kalnai yra natūrali riba tarp provincijų ar valstybių. Tas dubuo yra truputį aukščiau nei kitos provincijos, todėl čia yra truputį vėsiau nei galėtum pagalvoti. Dabar yra rugpjūčio vidurys, bet temperatūra sakyčiau visai normali - apie 24 C.

Kadangi mes nemėgstam "turistinių" vietų, tai šiandien pabandėm nuspręsti kur apsilankyti - dūrėm pirštu į žemėlapį ir pataikėm į mažą miestelį kuris vadinasi Fermoselle. Tas miestelis yra iš pažiūros gražioje vietoje - pro šalį teka upė El Tormes (ta pati kuri kerta ir Salamancą), o visai netoli vakaruose yra Portugalija. Vieta pasirodė įdomi, todėl nusprendėm ten ir važiuoti. 

Kelionė iš Salamankos į Fermoselle yra apie 60km, kas suteikia puikių progų pasidairyti aplink ir susipažinti su Castille y Leon provincijos kraštovaizdžiu. Iš pradžių buvo lygumos, ganyklos, keletas saulėgrąžų laukų, tačiau artėjant prie "dubens" krašto vaizdas pasikeitė - kelias pradėjo vingiuoti, iš pradžių leistis o paskui kilti aukštyn. Visumoj gamta gana skurdi, žolė sausa, medžių gana nedaug ir jie gana žemi. Ant kalno šlaitų yra tokios terasos, kur tie medžiai auga. Pagalvojom kad tai gali buti laukiniai alyvmedžai, bet nebuvom tuo tikri. Panašu kad tos terasos buvo suformuotos prieš kokį šimtą ar daugiau metų kada žmonės dar dirbo šią žemę. Ant kalno buvo mūsų kelionės tikslas - Fermoselle. Paparkavę mašiną, patraukėm į centrinę miestelio aikštę kuri beveik kiekviename man žinomam Ispanijos mieste vadinasi "Plaza Mayor" - t.y. Pagrindinė aikštė (Įdomumo dėlei - Telšiuose kiek pamenu pagrindinė aikštė buvo vadinama Turgaus aikšte, taigi yra šioks toks skirtumas pagal tai kokią funkciją žmonės šiai aikštei priskirdavo). Miestelis buvo papuoštas, gatvėse matėsi gana daug ispaniškai kalbančių žmonių, kurie sėdėjo prie restorano ar baro staliuko gatvėje ar viduj ir kiek pastebėjau gėrė alų. Visai netikėtai paaiškėjo kad šioje Plaza Mayor dažnai vyksta koridos - keletas jau buvo praeitą savaitę, o viena ar dvi bus ir šį savaitgalį. Šiaip koridos Ispanijos didesniuose miestuose nebevyksta, bet kad jos vykdavo nėra jokios abejonės. Tarkim viena iš Salamankos pagrindinių gatvių vedančių į Plaza Mayor vadinasi Calle Toro - Tauro ar Buliaus gatvė. Spėju prieš kokį penkiasdešimt ar šimtą metų būtent šia gatve buliai eidavo į kovą su žmogumi.

Koridos idėja pasirodė svari, taigi tam kad ją geriau pasverti užsukom į restoraną kuris dėl pietų meto buvo pilnas žmonių. Kadangi nesam dideli ispaniškos virtuvės žinovai, užsisakėm "menu del dia", kuris vienam žmogui kainavo 10 Eurų ir susidėjo iš vyno, dviejų patiekalų ir deserto. Mano atveju maistas buvo paprastas bet sotus - aš pasirinkau salmorejo (sriuba), tris kiaulienos kepsniukus su bulvėm ir sezoninius vaisius (figa, slyva ir kriaušė). Raudonas vynas buvo patiektas moliniame ąsotyje kartu su buteliu šalto gazuoto vandens atskiedimui. Gėrimas buvo gaivus.

Nusprendėm kad į koridą neisim. Kažkaip nesijautė teisinga remti tradiciją kuri padaro šventę iš nelygios žmogaus ir gyvulio kovos.

Pridedu keletą nuotraukų iš šio įdomaus miestelio. Kaip sako kiniečiai - vienas paveiksliukas pasako daugiau nei šimtas žodžių ;)

Fermoselle

Gatvė

Plaza Mayor, aukštai mediniai suolai

Monumental Corrida

Kambarys su vaizdu

Ir buliui reikia sėkmės

Kai kada sienos svyra ...

Tvoros

Au revoir France, Hola España

Mūsų kelionė tęsiasi Salamankoj. Čia yra vienas iš seniausių Europos universitetų - Universidad de Salamanca - kuris buvo įkurtas 1218 metais kaip atsvara universitetams Oxforde, Bolonijoj ir Paryžiuj. Ispaniškai kalbančio pasaulio žmonės - Miguel Cervantes, Hernan Cortez, Cristobal Colon - yra siejami su šiuo universitetu. Man įdomu yra tai, kad užmiršti senovės graikų ir romėnų raštai sugrįžo į Europą per maurus kurie valdė dalį dabartinės Ispanijos. Tuo metu kai kai vandalai sugriovė Romą ir visi civilizacijos pasiekimai persikėlė į Konstantinopolį, nauja ir stipri musulmonų religija perėmė daug ką iš to kas buvo "rytinėje" Romos imperijos dalyje. Dabartinė Ispanija ir Portugalija yra tai kas liko po to, kai maurai suskaldė buvusią vizigotų imperiją, sukūrė nuostabią civilizaciją ir prarado ją krikščionių armijoms (Reconquista). Ispanijoj susipina įvairios kultūros ir įvairios įtakos sukurdamos nuostabų ornamentą. Žydai, musulmonai, krikščionys; arabai, keltai, vizigotai, romėnai - visi čia paliko savo pėdsaką.

Miestas - nors ir senas - yra labai tvarkingas ir švarus. Žmonės draugiški ir gana dažnas moka angliškai. Labai keista matyti tiek mažai žalumos - gatvės, namai - viskas pastatyta iš vietinio rausvo ar rausvai gelsvo akmens. Tas akmuo yra gana minkštas - tas senovės statytojams leisdavo sukurti nuostabius pastatų fasadų papuošimus. Kaip ir daugelyje labai senų miestų, čia pro miestą teka upė - tokiam karštam ir sausam klimate ko gero miestas ne prie vandens negalėtų išlikti.

Caracassone pilis, France

Prancūzijos flamandų alus

Nėra šaltibarščių? Ispanai turi sprendimą - gazpacho ;)

Plaza del Corillo, Salamanca

Salamancos vaizdelis

Prancūzija

Kaip minėjau, į Prancūziją atvažiavom iš Olandijos per Belgiją ir Liuksenburgą. Ir ko gero reikia pasakyti kad ši kelionė pati savyje buvo gyva istorijos pamoka. Kaip buvau minėjęs anksčiau, Žemumų šalys (daugmaž kas dabar yra Benelux'o šalys) skilo į dvi skirtingas dalis. Šiaurė tapo protestantiška, o dabartinė Belgija ir Liuksemburgas – liko katalikiški. 16 amžiuje olandiškai šnekantys žmonės liko abiejose skilimo linijos pusėse, ir jie identifikavo save pagal religiją, o ne pagal kalbą.

Kažkuo primena Kauno kraštą 19 amžiuj. Norman Davies knygoje “God's Playground” duoda tokią citatą:

“Ethnographers who tried to investigate the area in a scientific manner encountered many baffling contradictions. An oral researcher, interviewing the local shoemaker in a village near Kaunas (Kowno) in 1885, recorded a most revealing conversation:

-What tribe do you belong to?

-I am a Catholic.

-That’s not what I mean. I’m asking you whether you are a Pole or a Lithuanian.

-I am a Pole, and a Lithuanian as well.

-That is impossible. You have to be either one or the other.

-I speak Polish, the shoemaker said, and I also speak Lithuanian.

And that was the end of the interview.”

Taigi palikę Olandiją atvykom į labai gražų flamandų miestelį Mechelen. Iš vis, šioje pasaulio daly įspūdis toks, kad į kokį miestelį benuvyktum, rasi puikiai išlaikytą viduramžių senamiestį ir gerai sutvarkytą infrastruktūrą. Daug atvirutės vertų vaizdų.

Gretikeliai Belgijoj/Liuksemburge geri, bet poilsio aikštelės paliko labai nekokį įspūdį. Kažkodėl čia, skirtingai nuo Prancūzijos tualetai visur buvo apmokami (pusė euro reikalui prispyrus). Ne tik tai, bet ir įleidimo į tualetą automatas ne visur veikė, taigi aikštelėse kur šalia krūmai kai kas nusprendžia pataupyti. Kažkoks nelabai civilizuotas vaizdas. Liuksemburgą tik pralėkėm, pro langus matėsi daug gamyklų ir industrijos.

Įvažiavus į Prancūziją pramoninės veiklos požymių pradėjo mažėti. Kitoks jausmas nei Olandijoj – panašu kad žmonės anksčiau baigia darbą (gal apie 4), ir viskas – įskaitant ir parduotuves kurios pardavinėja pirmos reikmės prekes, t.y. maistą – sekmadieniais uždaryta. Pakito maisto parduotuvių asortimentas. Jei Olandijoj labai geras pieno produktų ir alaus pasirinkimas, čia ypatingai daug vyno ir brie, mozarella sūrio. Vyno kainos prasideda nuo 2 eurų, taigi pigaus vyno butelis kainuoja maždaug tiek kiek ir Coca-colos. Vyną pirkom šiek tiek brangesnį, taigi apie 2 eurų vyno kokybę nuomonės neturiu. Vaikai kelias dienas valgė tik petit pain au chocolat – bandeles su šokoladu bei lietinius blynelius – crêpes.

Visumoj susidarė įspūdis kad Prancūzijoj (panašiai kaip ir JAV) gali rasti ir visiško skurdo (matėm benamių palapines brūzgynuose), bet gali rasti ir labai išsyvysčiusių vietų. Kiek supratau iš pokalbių su vietiniais, yra miestai iš kurių jaunimas išvažiuoja ir miestai tuštėja. Pats buvau įsitikinęs kad Colmar'e dvi minutės už senamiesčio ribos beveik nesimato žmonių, bet man buvo keista, kai buvo paminėtas Lille. Nors prancūzai labai mažai šneka angliškai, matosi kad amerikietiškos greito maisto kompanijos turi ką parduoti – matėm Subway, McDonalds, Kentucky Fried Chicken (KFC). Visiškai neatitinka mano stereotipų – gurmanų šaly greitas maistas! ;)

Pabaigai - keletas nuotraukų

Mechelen

Annecy

Naujas tiltas Montpellier - gana graži struktūra

Ką imti?