Jau kuris laikas diskutuojama apie nelietuviškų pavardžių rašymą lietuvių kalboje. Manau daugeliui teko susidurti su angliškų pavardžių 'sulietuvinimu' - ir argumentas tam yra maždaug toks - lietuviams skirtingai nuo daugumos kitų Europos tautų originalus vardų rašymas bus neįkandamas riešutėlis ir todėl jiems reikia užrašyti tuos vardus taip kad jie taptų "suprantami". Tas galioja ne tik žmonių vardams bet ir vietovardžiams.
Idėja gera, bet maža problema - tas neveikia į abu galus. Kaip tuos "sulietuvintus" vardus vėl dėl kurios nors priežasties "atorginalinti"? Pabandykit surasti miesteli Ekstapą (V. Adamkaus mėgstamą atostogų vietą). Jau net nešneku apie mokslinių straipsniu bibliografiją - kur kiekvienas gali išsijuoęs lietuvinti kitų šalių autorių vardus - bet kas paskui? Juk daug lengviau į google.com įvesti teisingą vardą nei jo sulietuvintą variantą ir paskui bandyti prisikasti prie tikrojo vardo.
Na bet čia praktiniai dalykai - mūsų korifiejai geriau žino kas mums geriau. Truputį daugiau nereikalingų sunkumų visiems, bet užtat išsaugos kalbą nuo galimo išnykimo? Ar tikrai ta kalba ims ir išnyks jei mes vardus rašysim taip kaip juos rašo kitos lotyniškos abėcėlės pagrindu rašybą sukūrusios Europos tautos?
Šis kalbininkų nurodymas atrodo labai įdomiai - sprendžiant pagal tarpukario Lietuvos spaudą, vardai tada buvo rašomi originale, be to nė viena vakarų Europos tauta šios problemos taip nesprendžia. Ir kas man pasakys kad pvz. ispanas nuo gimimo žino kaip skaityti vokiškus ar norvegiškus vardus?
Pabaigai - nuoroda į straipsneli kuris man sukėlė šias mintis:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=20802983
No comments:
Post a Comment