Charles Murray apie dingusią Ameriką

Vienas iš žinomesnių JAV sociologų - Charles Murray - kalba apie Ameriką kuri buvo ir Ameriką kuri yra.

Anto jo, 1950-1970 metų JAV neturėjo susiskirstymo į "turtingus" ir "vargšus"; turtingas žmogus pilnai suprato kad jis yra toks pats tik gal jam labiau pasisekė; elitas važiuodavo žvejoti ar stovyklauti į Minnesotą kur sutikdavo ir mielai bendraudavo su "paprastais" žmonėmis. Galimybės buvo atviros visiems, visuomenėje buvo pagarba vienas kitam bei bendrumo jausmas nepriklausomai nuo turto. Tas buvo vadinama "the American Way".

Šiais laikais situacija yra pasikeitusi. Elitas (visas, demokratų ir respublikonų) nesimaišo su paprastais žmonėmis, jų vaikai eina į kitas (dažnai privačias) mokyklas, jie važiuoja į kurortus Karibuose, yra didelė ir didėjanti atskirtis. Jie paprasčiausiai nesutinka ir nesupranta "paprasto" žmogaus. Visuomenės, kaip vieno kūno, audinys yra. Taip pat visuomenė darosi vis mažiau religinga, kas atima dar vieną vienijančią bei apjungiančią jėgą. Ch. Murray mano, kad toks visuomenės byrėjimas yra labai blogai ir nieko gero nežada ateičiai.

mintis šiai dienai

Yra dvi istorijos: oficiali, meluojanti; ir tada slaptoji istorija, kur yra tikrosios įvykių priežastys.


Il y a deux histoires: l'histoire officielle, menteuse, puis l'histoire secrète, où sont les véritables causes des événements.

- Honoré de Balzac

Outliers (ir Lietuvos "auksinė" karta)

Neseniai su dideliu malonumu perskaičiau Malcolmo Gladwello knygą "Outliers" (nukrypėliai? ;) )

Labai įdomi knyga kuri bando paaiškinti kaip atsiranda super sėkmingi žmonės - tarkim sportininkai (Kanados ledo ritulininkai), bankininkai, teisininkai ir pan. Taip pat diskutuojama Azijiečių studentų sėkmė matematikoje, inžinerijoje ir kituose techniniuose dalykuose, bei KIPP programų sėkmė JAV.

Autorius duoda labai geras įžvalgas:

1. Labai dažnai žmogui reikia gimti tinkamoj vietoj tinkamu metu - asmeninės savybės svarbios, bet ne tiek kiek žmonės linkę sau priskirti

2. sėkmė aplanko po labai didelio įdirbio toje srityje (10 000 valandų ir daugiau)

3. pagrindinio mokymo sistemos kur mokslo metai ilgesni, o vasaros atostogos trumpesnės (tik 6 savaitės ar pan) pasiekia daug geresnius rezultatus

4. kultūrinis kontekstas yra svarbus bandant pasiekti pokyčius

Pasidomėjau, kaip pirmas punktas pritaikomas Lietuvai. Paskelbus nepriklausomybę 1989-90 metais tie žmonės, kurie buvo jau truputį įsitvirtinę - baigę mokslus ir kelis metus kažkur padirbėję -turėjo būti optimalioje situacijoje privatizuojant gamyklas, įmones, ar einant į politiką. Taigi, pažvelkim į Lietuvos "auksinę" kohortą - tikrinu pirmą ateinantį galvon "žinomą" žmogų ir jo gimimo metus:

Politikai: A. Kubilius (1956); R. Valatka (1956); Z. Vaišvila (1956);  D. Grybauskaitė (1956); J. Slapšinskas (1956); R. Paksas (1956); L. Andrikienė (1958);  R. Juknevičienė (1958);  A. Butkevičius (1958);  G. Kirkilas  (1951); J. Narkiewicz (1962); V. Ušackas  (1964);  G. Nausėda (1964), R. Dagys (1957) ... 

Verslininkai/ visuomenės veikėjai: V. Bumelis (1949);  V. Butkus (1954);  A. Avulis (1955);  R. Dargis (1960);  V. Matijošaitis (1957); A. Bumblauskas (1956); A. Kaušpėdas (1953), G. Pangonis (1960)... Beje, visi MG Baltic veikėjai gimę 1965. 

Turbūt nieko nenustebinsiu sakydamas kad 1955-1958 metais gimusieji taipogi dominuoja ponepriklausomybiniame ministro pirmininko bei Seimo pirmininko poste.

Kai griuvo viena sistema ir buvo kuriama kita, daugumai jų buvo apie 30-40 metų. 1990 metų suirutėj dvidešimtmečiai (kaip kohorta) buvo daug blogesnėj padėty ir į politiką bei privatizavimą tiek neįsijungė. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni jau buvo "išsigroję" ir per daug susieti su buvusia sistema, nors kai kurie iš jų labai aktyviai tada įsijungė į politinę/ekonominę veiklą. Bet visgi - tai buvo geriausi laikai galimybių prasme gimusiems maždaug 1950-1965.

Tarsi išeina, kad Lietuvos politiniame, ekonominiame bei kultūriniame gyvenime dominuoja ši "auksinė" karta, tuo padarydama Lietuvos situaciją skirtingą nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių - ten nėra viskas užsėsta vienos kohortos ir įvairaus amžiaus grupės yra lygiau pasidalijusios įtaką ekonomikoje, politikoje ir t.t. Ir ši karta yra ten ne dėl savo ypatingų sugebėjimų, bet dėl įvykių 1989-1990 metais.

Aišku, čia nėra visa apimanti analizė, ir ji neatsižvelgia į inovacijas susietas su informacinėmis technologijomis ar naujai įkurtas užsienio įmones, kurios vėliau įtraukė jaunesnius žmones. Taip pat neatsižvelgiu ir į įtakingo tėvo-sūnaus tandemus tokius kaip Malinauskai, Žiemeliai ar Karbauskiai. Bet ko gero galima pasakyti, kad gimti tarp 1950 ir 1960 buvo gana dėkingas metas Lietuvos kontekste - buvai optimalaus amžiaus tuo momentu, kai galėjai daug ką privatizuoti, eiti į politiką ir t.t. Kaip šios "auksinės" kartos pasiekimai ir nuopelnai atrodo palyginus su tarpukario Lietuva ir jos elitu yra visai kitas ir labai įdomus klausimas ...

Man šita knyga buvo įdomi ;)

P.S. man buvo įdomu, kad laida "Atsakingas požiūris" kur "auksinis" Valatka kalbina "auksinį" Pangonį (Grigeo) buvo išimtas iš youtube. Ta laida man buvo gana iliustratyvi ;/