Apie NT mokestį

... jau kalbama senokai. Nekilnojamo turto apmokestinimas yra vienas iš teisingiausių būdų pasiekti visuomenės solidarumo - t.y. nekilnojamo turto (skirtingai nuo vokelių) taip lengvai nepaslėpsi.

LRT.lt pateikia statistiką kiek NT turi kai kurie Seimo nariai. Nešneku apie iš sovietmečio ateinantį Bradauską, tačiau man kiek netikėtai užkliuvo K. Glaveckas. Pagal NT jis antras pro Bradausko (Bradauskas - 3,4 mln. eurų, S.Brundza - 3.2 mln):

"3,84 mln. eurų pernai, arba 0,21 mln. mažiau, nei 2014-aisiais, deklaravo Kęstutis Glaveckas su sutuoktine, buvusia parlamentare Rūta Rutkelyte. Kaip ir kitų dviejų Seimo milijonierių, didžiąją dalį šeimos turto, t.y. 3,25 mln. eurų sudaro nekilnojamasis turtas ir žemės sklypai."

Nežinojau kad Glaveckas turi verslininko gyslelę ir visą laiką galvojau apie jį kaip apie akademiką - bet aišku ko gero klystu nes jo ir jo sutuoktinės nepažįstu. Bet gal tai paaiškina kodėl jis yra prieš NT mokesčius?

P. Baršauskas ir pilietiškumas

Mano buvęs profesorius A.Avižienis įkala dar vieną vinį į P.Baršausko karstą čia.

Sovietmečiu buvo tokia sąvoka "vor v zakone" - "įteisintas vagis". Tai toks nusikaltėlis kuris priklauso slaptai organizacijai veikiančiai pagal įstatymus kurie visiškai prasilenkia su įstatymais kurie taikomi paprastiems žmonėms.

Baršauskų klanas dar sovietmečiu turėjo įtakingas akademines pozicijas, privilegijas bei iš to sekantį materialinį gerbūvį. Nieko nuostabaus kad viskas ponui Baršauskui iki šiol ėjo kaip per sviestą. Ir aišku kad ir dabar jis ieškos ir suras sąjungininkų.

Bet visgi jį reiktų išmesti, teisybės ir ateities dėlei.

Globali Lietuva ar Pilietinė Valstybė?

A. Zuoko nuomonė, kuria manau reikia pasidalinti yra čia. Nesmagu kartotis bet Lietuva pasuko siauro nacionalizmo ir tautiškumo keliu. Jausmas kad šalyje nėra vietos kitiems. 

Norom nenorom prisimeni jau daugiau kaip priš šimtą metų buvusį "tautų pavasarį" ir jį lydėjusį nacionalizmą. Lietuva buvo gana atvira iš kitur atvykusiems - tarkim L. Karsavinas, J. Eretas, A.E.Senn'o šeima. Užtenka trumpam pažvelgti į tarpukario laikraščius kad suprastum kad tarpukario laikraščio skaitytojui skirtingai nuo posovietinio angliškų vardų nereikėjo transkribuoti lietuviškomis raidėmis - ta tradicija beje yra išlaikyta išeivijos lietuvių spaudoje. Gaunasi kad tarpukariu buvo daug mažiau suvaržymų nei dabar.

Hipotetinė situacija kada anglo sutuoktinio pavardė yra tarkim Mr. Queen, tada jo žmona - jei ji nenori atsisakyti Lietuvos pilietybės ir nori išlaikyti lietuvišką pasą - ant lietuviškų dokumentų tampa Mrs. Kvyn? Čia tai ką buvęs Konservatorių užsienio reikalų ministras p. A. Ažubalis vadino Lietuvos vidaus reikalu? Tikrai?

Gana įdomiai apie lietuvybę, dvigubą pilietybę ir panašius dalykus rašo Mark Adam Harold čia. Rašinėlis labai teisingai pavadintas "Globali Lietuva ar Pilietinė Valstybė?"

Kitas straipsnelis yra R.Kuodžio pokalbis apie laimės ekonomiką ir kitus panašius dalykus. Principas tas, kad laisva rinka nėra "free for all", t.y. besisteminis laukinis kapitalizmas kur stipresnis mano, kad tai yra jo teisė siekti ir gauti asmeninę naudą tuo pačiu paminant ar nesiskaitant su silpnesnių visuomenės narių teisėmis bei interesais. 

Sisteminiai suvaržymai, įstatymų nesilaikymo (ne)priežiūra, jausmas kad vieni gali, o kiti ne, o valstybė daro labai mažai, pakerta pasitikėjimą valstybe ir norą dirbti jos labui. Žmogus jaučia kad jis nėra iš esmės laisvas, o yra tarsi biurokratinio aparato valdinys neturintis jokių šansų net ir akivaizdžiausiose situacijose. Bijau kad situacija yra kritiška - per daug žmonių jau nusivylė savo valstybe.

Manau kad partijoms reikia baigti žaisti partines kovas. Laikas pradėti dėti prioritetus pagal tai, kas gerai Lietuvai, o ne pagal tai kurios partijos čia pasiūlymas.