Dabar daug kas rašo apie tai kaip tapti geresniu veslininku, valdyti savo jausmus, daryti draugus ir pan. Iš esmės apie tai kaip gyventi pilną gyvenimą. Man atrodo kad šia prasme knygos mažai nepadės - šis procesas yra labai asmeninis o žmogus gali pakisti tiktai per asmenines patirtis. Knyga ne visada tą padaro.
Kažkur teko skaityti kad per Amerikos aukso karštligę labiausiai praturtėjo ne tie kur rausėsi šachtose ieškodami šio tauraus metalo, bet tie kurie pardavinėjo rūbus, maistą, nutiesdavo kelius ir rinko mokesčius iš auksu suviliotų masių. Aš bijau kad taip yra ir su dauguma knygų kurios žada laimę, laisvę, išsipildymą ir panašiai.
Iš principo tie dalykai yra užkoduoti žmogaus viduje, jis tik turi tai paimti. Ir tam kad paimti tai reikia turėti labai daug drąsos. Yra angliškas žodis 'self-empowerment'. Nežinau kaip tas būtų lietuviškai, bet apytiksliai gal galima sakyti 'savęs įgalinimas'. T.y. nereikia kad kažkas tau pasakytų kad tu tą gali, tu pats tą nusprendi.
Tiems kurie su manim (ne)sutinka norėčiau pasiūlyti šią citatą:
"If you think you can, you can. And if you think you can't, you're right."
- Mary Kay Ash
"Jei manai kad gali, reiškia gali. O jei manai kad negali, tai tu irgi teisi"
- Mary Kay Ash
P.S.
Čia ko gero panašus šuolis kaip tarp Katalikybės ir Protestantizmo. Pirmuoju atveju bažnyčia yra tarp tavęs ir Dievo - ji priima išpažintį ir atleidžia nuodėmes; antruoju gi - nėra tarpininkų - tu atsakingas tiesiogiai Dievui. Tau nereikia trečio asmens tam kad pasiekti Dievą. Kažkuria prasme tas buvo apie self-empowerment - gal todėl Martino Lutherio idėjos išplito po Šiaurės Europą kaip nevaldomas gaisras ir sukėlė dideles emocijas bei religines kovas. Nesakau kad viena religija geriau, o kita blogiau - juk kiekvienas nusprendžia kas jam geriau - čia juk irgi apie savęs įgalinimą.
No comments:
Post a Comment