Gana nemažai galvojau apie prūsus kurie yra mūsų giminiška tauta ir kurie išnyko maždaug 14-15 amžiuje. Toks tas gyvenimas - net ir iš pažiūros geriausi dalykai keičiasi, nyksta net ir nuostabiausios civilizacijos ar kultūros. Na bet kažkaip kitaip pajauti kai išnyksta gal ir artima tauta, istoriškai žiūrint taip neseniai dar čia buvusi.
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių Europoje yra keltų tautos, gyvenusios tarkim dabartinėje Prancūzijoje, o dabar tomis kalbomis bekalba tik kai kur Airijoje ar Britanijoje. Tautos ar gentys tada gana daug kilnodavosi, ir tai, kad viena tauta vienoje vietoje išnyko ir galbūt atsirado kitoje nebuvo toks išskirtinis įvykis. Kas dar įdomiau, dažnai pirminiai gyventojai priimdavo atėjūnų kalbą ir identitetą. Kaip pavyzdys gali būti Bulgarija, kur genotipas visai nėra slaviškas, bet pati šalis yra griežtai slaviška; kaip manoma čia Kirilas ir Metodijus sukūrė kirilicą - kai kurių slavų kalbų rašymo sistemą.
Taigi grįžkim prie prūsų. Jie gyveno tose vietose kur dabar yra Lenkijos Mozūrų ežerai ir dabartinė Rusijos Kaliningrado sritis. Prieš kokį 100 metų tos vietos vadinosi Rytprūsiais arba Ost Preussen. Supaprastintam ir sutrumpintam variante šios žemės istorija yra maždaug tokia.
Prūsai buvo vieni iš pačių stipriausių ir pažengusių baltų genčių. Romuva, Krivių Krivaitis buvo čia, vadinamoji Vaidevučio vėliava jau turėjo užrašą runomis kuris po šiolei neiššifruotas. Vikingai, kurie gana nevaržomai plaukiojo šiaurės Rusios upėmis ir Šiaures jūroje, į šias vietas nelindo. Yra išlikęs danų karaliaus prašymas, kad Dievas jį apsaugotų nuo prūsų.
Tokie buvo laikai - gentys kariavo viena su kita ir prūsų kaimynai lenkai irgi bandė juos paspausti... Paspausti nepavyko, nes prūsai gana sėkmingai apsigynė ir pradėjo rengti atsakomuosius žygius.
Tada lenkų valdovas Konrad I davė tokią ginčijamą vietą, Kulmo (Chelmno) žemę, Teutonų Ordinui tam kad šie suvaldytų tuos pagonis. Davė ne tik žemę, bet ir paramą, viskas buvo pavadinta 'Šiauriniais Kryžiaus žygiais' (Northern Crusades). Teutonai buvo stipresni nei lenkai. Gavę žemes, jie gretai apsistatė pilimis ir pradėjo plėstis į prūsų žemes. Užmojai buvo dideli - Marienburg/Malbork pilis yra pati didžiausia viduramžių pilis visoje Europoje. Tryliktame amžiuje Prūsija degė. Viena tauta - germanai - bandė išstumti ar asimiliuoti kitą tautą - prūsus. Jiems tai pavyko ir po kiek laiko jie pradejo užpuolineti tuos pačius lenkus... Ko pasėkoje lenkai pradėjo ieškoti sąjungos su lietuviais ir tik 1410 Žalgirio mūšyje nugalėjo teutonus.
Istorijos ratas sukosi, ir galima tik spėlioti kur pradingo prūsai kurie nesitaikė su atėjusiais teutonais. Yra išlikę pasakojimų apie rytų galindus (golyad'), kurie palikę savo gyventas žemes Prūsijoje persikėlė į dabartinio Možaisko apylinkes - ir kaip rusų kunigaikščiai kovėsi su galindais prie Protvos upės. Taip pat būtų galima svarstyti, ar dalis prūsų nepersikėle į žemes kur jau gyveno kiti baltai - lietuviai ir žemaičiai, juos sustiprindami. Tai irgi gana įmanoma, nes tos žemės buvo labai retai apgyvendintos. Mazdaug tuo metu lietuviai ir žemaičiai laimėjo keletą labai svarbių mušių - tarkim Durbės, Saulės mušiai prieš kryžiuočius; arba Ringaudo (Ryngold) vadovautas mūšis prieš trijų slavų kunigaikščių ir mongolų suvienytas pajėgas prie Nemuno netoli Minsko (Mohilna mūšis) ...
No comments:
Post a Comment