"The main emphasis of the KGB is not in the area of intelligence at all. Only about 15% of time, money, and manpower is spent on espionage and such. The other 85% is a slow process which we call either ideological subversion or active measures... or psychological warfare"
- Yuri Bezmenov
-------------------------
Buvęs sovietų KGB agentas Jurij Bezmenov pasakoja apie subversiją, jos metodus ir formas. Prezentacija berods daryta 1983-84 metais, ir ten daugiausia kalbama apie sovietų įtaką besivystančiame pasaulyje. Tačiau ...
Aš buvau šokiruotas to kaip tas tinka šiai dienai.
Anot jo, Sovietijos įtaka (lėšos) užsieniui pasiskirsto taip:
10-15% "klasikinis" šnipinėjimas (duomenų, informacijos vogimas ir pan.)
85-90% subversija.
Subversija yra pagrindinis įtakos skleidimo įrankis. Jos metodai panašūs į PR metodus (public relations, pijaras) ir pasireiškia skatinimu visuomenės nepasitenkinimo, nepasitikėjimo ir pan. Karas yra tik paskutinė ir pati kvailiausia kovos dėl įtakos forma, ir geriausia šalį užvaldyti sugriaunant ją iš vidaus. Subversijos metu pasinaudojama jau visuomenėje esančiomis problemomis, toliau skatinant, aštrinant ir kreipiant jas sau norima linkme. Tam reikia palyginus nedaug resursų.
Apie subversiją prieš 2500 metų rašė Sun Tzu, taigi čia nieko naujo. Ji buvo ilgai ir sėkmingai naudojama, ji mus ir dabar supa, tik reikia ją mokėti pastebėti.
Subversija būna įvariose srityse:
- religija: dominuojančios religijos prestižas ardomas, atsiranda sektos, kitos religijos ir pan.
- lavinimo įstaigos: keistų ir nenaudingų idėjų mokymas. Tarkim, nėra tokio dalyko kaip absoliuti lygybė - žmonės iš principo negali būti lygūs - tarkim vienas žmogus yra aukštas ir kvailas, kitas yra trumpas, plikas ir gudrus. Gali būti lygybė galymybėse, bet ne rezultatuose. Bet kai kur norima pasiekti lygybės rezultatuose.
- visuomeninis gyvenimas. Spauda ir medijos turi neįtikėtiną įtaką tam kaip mes matome savo gyvenimą. Jie turi neįtikėtiną galią valdant ir formuojant mūsų mintis. Tas pats liečia įvairias visuomenines organizacijas. Bet jų juk niekas nerinko ir jų interesai nebūtinai atitinka geriausią visuomenės interesą. Dažnai už mažus pinigus gali būti padaryta didelė žala.
- profsąjungos. Kažkada profsąjungos gynė darbininko interesus, dabar jos gina savo interesus, kovoja dėl įtakos, valdžios. Atsiveria dirva prekybai įtaka.
- valdžios institucijos ir partijos. Gerai įsitvirtinęs žmogus gali padaryti daug žalos institucijos prestižui ir pokyčiams kurie ateina iš tos institucijos.
Konkrečiai jis išskiria 4 subversijos (ardomosios veiklos) etapus:
1. demoralizacija - nepelnytai negatyvi ir šališka info medijose, visuomenės tarpusavio pasitikėjimo bei solidarumo griovimas, įtaka per universitetus ir pan. Šis etapas trunka maždaug 15-20 metų
2. destabilizacija - visuotinis nepasitenkinimas išsiveržia, prasideda protestai ir aukų reikalaujantys susirėmimai (2-5 metai)
3. manipuliavimas išsivysčiusia krize. Iki 1990tų tas baigdavosi arba iš užsienio remiamu perversmu, pilietiniu karu (Afganistanas, Nikaragva) arba intervencija (Grenada). Trukmė iki 6 savaičių.
4. normalizacija - atsikratymas buvusiais ir nebenaudingais rėmėjais, naujos valdžios įtvirtinimas ir legitimizavimas. Jis duoda pavyzdį iš Prahos pavasario kai po sovietų tankų įvedimo New York Times ir Sovietų laikraščiai paskelbė, kad situacija 'normalizuota'.
Kaip atsispyrimo įtakai pavyzdį jis duoda Japoniją. Visuomenė turi būti susibūrusi aplink idėją ir tą idėją ginti - ir tas padaro ją atsparią griaunamosioms įtakoms. Gale jis duoda pavyzdį kodėl religija yra geriau už materialistinę filosofiją.
Labai rekomenduoju abu sekančius video:
Sekantis video irgi labai įdomus. Čia jis pateikia tam tikras idėjas (tarkim maždaug 38:00, 50:00) su kuriomis aš nesutinku; manau jo pasaulėžiūra pilnai atspindi tuometinę dominuojančią pasaulėžiūrą sovietijoje. Bet paaiškinimas to kaip sovietinė subversijos sistema veikė užsienio šalyse mane įtikina.
P.S. čia visai naujas video pasakojantis apie subversijos programos atnaujinimą atėjus į valdžią V. Putinui:
No comments:
Post a Comment