Vietnamas

Vietnamo istorija gana ilga ir komplikuota. Prieš šalį kolonizuojant prancūzams 19 a viduryje, ji apie 900 metų buvo gana laisvai valdoma karalystė. Po to sekė apie 100 metų Prancūzijos valdžia veikianti pagal kolonijinį modelį - kolonijoje kultivuojami tik natūralūs ištekliai, mažai investuojant į šalį ir didžiumą pelno išvežant iš šalies. Sistemos tikslas yra išspausti kuo daugiau pelno ir laikyti gyventojus kuo didesniam varge kad jie negautų jokių idėjų kad kažkas gali būti kitaip. (Tas modelis visai nebuvo atsitiktinis - kolonizatorių visa ta priespauda buvo daroma sąmoningai, pilnai suprantant kad visa tai yra "nehumaniška", "nemoralu", "negražu" ir pan. Tokio modelio baisiausias pavyzdys yra aprašytas Adamo Hochschildo knygoje kuri vadinasi "King Leopold's ghost" ir kuri aprašo Belgijos Kongą. Vietname įtariu taip blogai nebuvo, bet kolonijinė valdžia darė savo ir todėl tarp išsilavinusių vietinių buvo daug nepatenkintų.) Galiausiai po antro pasaulinio karo Vietnamas sukilo prieš prancūzus ir juos išstūmė 1954. Tačiau tuo viskas nesibaigė - panašiai kaip Korėja, Vietnamas buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę dalį. Šiaurinė dalis ieškojo ir rado paramą šalyje kur "išnaudotojų" klasė buvo išnaikinta. Šiaurės lyderiai lankėsi ir mokėsi Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose. Tuo tarpu pietinė dalis buvo "kapitalistinė" ir valdoma diktatoriaus, kuris kėlė ne tik valstiečių, bet ir budistų nepasitenkinimą, komunistų partijai buvo uždrausta. Kalbant apie "demokratiją", mano kuklia nuomone jos ko gero buvo daugiau šiaurėj nei pietuose - ir tas yra priežastis kodėl "pietūs", nors ir remiami iš JAV, ko gero negalėjo laimėti. Pilietinis karas buvo žiaurus, kruvinas ir ilgas - neramumai tęsėsi nuo 1954 iki 1974. Prie pietų didžiausio miesto - Saigono (dabar Ho Ši Min) - sukilėliai iškasė krūvas tunelių kad slėptis nuo JAV ir pietų Vietnamo pajėgų. Kaip visi žinom, 1974 m galiausiai šiaurė laimėjo ir šalis tvirtai atsistojo ant socializmo kelio. Ant jo stovi ir dabar.

Vietname gausu socializmo simbolių - plakatai su darbininku ir darbininke, kūjis, pjautuvas, raudonos vėliavos ir pan. Man akį rėžia, bet aš suprantu kad čia visai kitas kontekstas. Filosofiškai pažiūrėjus, būna visaip - kartais "kapitalistinė" diktatūra (nors ir remiama galingiausių valstybių) gali būti blogiau nei "komunistų" valdžia. Ypač jei ji yra "demokratiška". Šiuo metu man kažkaip sunku viską šiam kontekste nupiešti vienareikšmiškai. Kažkodėl pagalvojau apie V.S. Naipaul'o "Among the believers".

Maždaug 1990 pradžioj Vietnamo valžia kopijuodama Kinijos reformas pradėjo rinkos liberalizaciją ir atvėrė šalį įvairiems gamintojams. Kadangi šalis pigesnė nei Kinija, su laiku į Vietnamą persikėlė dalis gamintojų. Vietnamas pamažu atsidarė turistams, ir dėl gero klimato bei gražių paplūdimių tų turistų vis daugėja. Bet apie tai vėliau.

Kiek suprantu vietnamiečiai kalba ir rašo skiemenimis. Pavyzdžiui kava - rašoma ir tariama "Ca Phe". Taigi šiame aprašyme bandysiu sekti šį susitarimą.

Pirmas sustojimas - Can Tho

Can Tho yra vienas iš daugelio (didžiausias) Mekongo upės deltos miestų. Pati upės delta yra milžiniška - ji užima 39,000 km2 (t.y. Lietuvos plotas minus Žemaitija). Toje deltoje gausybė miestų, miestelių ir kaimelių kur susisiekimas yra vandeniu arba mažais keliukais jungiančiais salas (panašiai kaip Mingė), neįtikėtinai daug augalų bei paukščių. Mes gyvenom pas vietnamietį vardu Pierre jo homestay viloje "villa My Long". Pierre 20 metų gyveno Prancūzijoj - iš pradžių mokėsi, paskui dirbo. Grįžęs pasistatė vilą kurioje priiminėja turistus. Labai rekomenduoju šią vietą - švaru ir erdvu, geras maistas, ir tuo pačiu tipiška Mekongo deltos aplinka - maži nameliai, ryšintys pionieriškus kaklaraiščius vaikai, senukai ... Labai daug žmonių ir viskas vyksta apie upę - plaunami indai, maudomasi, gaudoma žuvis ir pan. Gatvelės ir tiltai yra tokie kad prasilenktų du dviračiai ar motoroleriai. Namų sklypeliai gan maži, gal pusė sodo sklypo - toks įspūdis kad kiekvienam iš jų gyvena bent du ar trys maži vaikai kurie tau praeinant šypsosi, mojuoja ir šaukia mokykloje išmoktas frazes: "Hello! What's your name!"

Ho Ši Min - buvęs Sai Gon

Šis vieno iš modernaus Vietnamo įkūrėjų vardu pavadintas miestas yra didžiausias Vietname, populiacija apie 10 milijonų. Miestas išplitęs, palyginus su kitais Azijos didmiesčiais pastatai neaukšti. Profesine akim vertinant statybų metodus matosi daug "overkill" ir projektavimo "iš lentelių" (t.y. nenaudojant tikslių skaičiavimų leidžiančių optimizuoti statybą.) Daug naujesnių pastatų primena brandaus sovietmečio statybą - pagalvojau gal Vietnamo inžinieriai konstruktoriai gavo išsilavinimą Rusijoj? Daug žmonių, daug turistų, daug triukšmo. Mieste milijonai motorolerių kurie nestoja net jei pėstysis įžengia į perėją. Taigi iš vietinių teko išmokti kaip pereiti gatvę - turi įžengti į gatvę ir žiūrėdamas į artėjantį eismą koja už kojos eiti. Motoroleriai tave mato ir apvažiuoja. Eisi kiek per greitai ar per lėtai - motoroleris nespės pakoreguoti savo maršruto ir sustos. Tas priveda prie kortų namelio efekto - už jo gauna sustoti kitas ir taip toliau - per eismo srovę nuvilnija trukdis. Šiame mieste yra pakankamai turtingi vietiniai ir gan daug "vietiniams" skirtų puikiai įrengtų tikrai gero maisto restoranų. Palyginimui pagrindiniam miesto turguj maistas ir aplinka daug prastesni ir bene dvigubai brangesni. Čia viskas turistams - laikrodžiai, begalė rūbų, batai, krepšiai ... Viena vietnamietė man aiškino kad viskas yra nukopijuota, bet tu gali pirkti brangią kopiją arba pigią. Geriau brangią, nes kokybė geresnė. Timberland, Gucci, Louis Voutton, The North Face, Omega, Tissot, kas tik nori - viskas nukopijuota. A copy of a copy of a copy of a copy ... Turistai yra objektai iš stebuklų šalies kuriais reikia pasinaudoti ir paimti iš jų kiek jie duoda. "It is not much for you", net jei to daikto kaina visam civilizuotam pasauly du kartus pigesnė. Taigi, būk pasiruošęs derėtis. Jei esi turistinėj vietoj, tai kainos bus ypač užkeltos ir pardavėjos labai agresyviai bando tave priversti pirkti. Jei deriesi gerai, pardavėjos mina pasidaro rūgšti ir ji susiraukusi nieko nesakydama tau atiduoda prekę. Po kiek laiko supratau, kad jei pardavėja po derybų atrodo supykusi yra gerai. Nes jei šypsosi, reiškia kad misija įvykdyta - kvailas turistas išdurtas. Didelis kontrastas lyginant su Maroku, kur bet kurią transakciją palydi šypsena ir "šukran".

Da Lat - Vietnamo gėlių sostinė

Da Lat yra kalnuose. Gražūs pušynai, ežeriukai, labai sausas oras.  Netoliese yra atominė elektrinė. Ši vieta patraukė mūsų dėmesį nes čia vienas žmogus prieš gerą dvidešimt metų pradėjo labai tarp turistų populiarų verslą kuris vadinasi Easy Rider. Jie tave paima ir su motociklu vežioja po Da Lato apylinkes. Pogodos, kriokliai, kavos plantacija, šilko fabrikėlis... Žodžiu, yra kas užpildo dieną. Šiuo metu Da Late daug kas siūlosi tave pavežioti ir jie visi sakosi esą - atspėkit kas - "Easy Rider". A copy of a copy of a copy ... Šiam mieste yra vienas gana įdomus namas kuris vadinasi "Crazy house". Jis yra Maskvoj mokslus baigusios miesto architektės nuosavybė ir pritraukia pilnus autobusus turistų, ypač čarterines rusų grupes iš Nha Trang. Per visą kelionę tiek daug rusų vienoj vietoj nebuvau matęs kaip čia.

Hoi An - UNESCO paveldas

Hoi An yra kolonijinis prancūzų laikų miestelis kuris gana gerai išsilaikė nes čia buvo naudojamas mūras. Šalia jūra ir multimilijoniniai nekilnojamo turto vystymo objektai.  Šis miestas jau gan seniai "atrastas" - senamiestyje vietinių beveik nėra, tik jūra turistų. Miestas labai gražus, ypač naktį kai upe paleidžiamos degančios lanternos ir visas miestas pasidaro labai romantiškas. Turistai čia daugiausia amerikiečiai, doleris yra valdanti valiuta. Smagu buvo sutikti ir lietuvių porelę.

Iš Vietnamo išsinešu saldžiarūgštį jausmą. Kaip niekur kitur jaučiausi esąs objektas, turistai vietiniams įdomūs tik tiek kiek iš jų galima paimti pinigų. Mačiau daug skurdo. Bet buvo ir puikių vietų ir puikių žmonių tokių kaip "villa My Long". Graži gamta, vis dar pigios kainos. Jei žinai kur ieškoti, geras maistas. Kažin ar ilgam?
  
Tuo ir užbaigsiu savo rašinėlį. Pabaigai - keletas nuotraukų.