Kokie skirtumai yra tarp prieškario ir dabartinių lietuvių? Vienas iš labiausiai į akis krintančių yra religingumas. Jei tarkim prieš karą retas lietuvis buvo nereligingas, dabar tai labai įprastas reiškinys. Dažnas net jei ir eina į bažnyčios ritualus, širdyje to tikėjimo neturi - čia šneku iš savo patirties. Ko gero tai įtakota sovietmečio, bet ko gero veikia ir kiti veiksniai - pvz. Europa yra daug mažiau religinga už tarkim JAV, o Estija yra bene mažiausiai religinga šalis visame pasaulyje.
Tačiau visai neseniai pagalvojau kad yra dar vienas gana svarbus skirtumas - dabartiniai lietuviai yra daug geriau pažįstami so posovietinėmis šalimis. Palyginus su prieškario izoliacija (iš vienos pusės Rusija, o iš kitos - Lenkija) jie turi labai plačias galimybes. Tarkim kad ir galimybės Kazachstane, kaip rašo šis straipsnelis. Kiek suprantu, posivietinėje erdvėje lietuviai yra žinomi ir gerbiami - gal čia yra mūsų niša?
Aišku galima sugalvoti ir daugiau skirtumų, gal kas turi įdomių idėjų?
P.S.
delfi.lt turi straipsnelį kuris tarsi ir išryškina dar vieną skirtumą - dabartiniai emigrantai tarsi labai daug iš Lietuvos reikalauja ; prieškario emigrantai visokeriopai stengėsi Lietuvai padėti - tarkim kad ir Jonas Šliūpas ar Pennsylvanijos angliakasiai.
No comments:
Post a Comment