Visai netoli nuo Vilniaus, vos 20 minučių nuo Rudaminos važiuojant į pietryčius link Baltarusijos, yra kaimas Turgeliai. Kaimas įkurtas labai seniai, apie 1500 metus, šalia bažnyčios esančios kaip manoma ant "ant senojo lietuvių tikybos apeigų kalno, kur rudenį žmonės rinkdavosi į vėlių pagerbimo šventes, vadintas „vėlinių turgeliais“ (Vikipedija nuoroda
čia). Lenkiška Vikipedija pateikia daugiau ir kitokios informacijos apie miestelio įkūrimą. Bažnyčios fundatoriai 1511 metais buvo broliai Mangirdovičiai (Mangirdaičiai, Mongirdowiczowie) ir Viktoras Gabrialovičius (Gabriałowicz). Turint galvoj kad Lietuvos krikštas įvyko 1387 metais (o Žemaitijos 1413), kalbame apie labai seną istoriją.
Miestelis gražioje vietoje, Merkio aukštupyje. Šalia miestelio esanti dvaro sodyba buvo vadinama Mažąja Merkine (lenkiškai Merecz Minor, kartais Merecz Mongirdowski). Kitoje Turgelių pusėje yra piliakalnis, kur tikrai galima numanyti senovėje buvus pilį, gerai apginamą, iš dviejų pusių apsuptą Merkio. Sovietmečiu statant kelią, iš piliakalnio norėta kasti žvyrą, bet buvo atidengti kaulai ir pan., kasimas buvo sustabdytas, tačiau tolesni piliakalnio tyrinėjimai nebuvo vykdomi.
Tačiau dabar šis miestelis yra garsiausias maždaug prieš 250 metų gyvavusia Paulavos respublika. Ir čia reikia paminėti Povilą Ksaverą Bžostovskį (Paweł Ksawery Brzostowski).
Šis labai kilmingos ir turtingos giminės palikuonis savo pašaukimą rado moksle ir religijoje. Būdamas 18 metų Romoje studijavo teologiją, tapo kunigu, kai jam suėjo 23 metai tapo Lietuvos raštininku, o dar po dvylikos\ metų - Lietuvos referentu. Nežinau ką konkrečiai šios pareigos reiškia, bet manau kad jos buvo svarbios, nes ponas Bžsotovskis asmeniškai pažinojo Ržečpospolitos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį.
Tai buvo Apšvietos epocha, Prancūzijos revoliucijos laikai, kai žmonės norėjo sukurti tobulą, utopinę visuomenę. Apie tai sklandė daug idėjų, apie tai rašė filosofai Thomas Moore, Rosseau ir tt. JAV 'founding fathers' taip pat rašė JAV Konstituciją ir kūrė naują šalį įkvėpti Apšvietos periodo idėjų.
Taigi, 1767 metais, 28-metis ponas Bžostovskis įsigijo Mažąją Merkinę ir aplinkines žemes, iš viso apie 3000 hektarų. Jis nusprendė sukurti savo žemėse savotišką utopiją, kuri neturėjo analogų niekur Europoje.
Tai buo Rzeczpospolita Pawłowska (nuo Pawel), lietuviškai Paulavos Respublika. Ši mikro valstybė (teisingiau būtų sakyti 'teisinis-ūkinis vienetas') turėjo savo Konstituciją patvirtintą Didžiojo Seimo. Kartais buvo juokaujama kad Žečpospolits susideda iš 3 dalių - Lenkijos Karūnos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Paulavos Respublikos.
Bžostovskis savo žemėse panaikino baudžiavą ir pakeitė ją žemės nuoma (činšu). Buvo atidaryta mokykla, ir kuriami nauji kaimai (pavadinti Bžostovskio draugų vardais). Pradžioje pono Bžostovskio žemėse gyveno apie 200 žmonių, vėliau tas skaičius išaugo iki 800. Dvaro pajamos pakilo 2 kartus. Respublikos gyvenimo pabaigoje, maždaug ketvirtis šimtmečio nuo jos įkūrimo, vyrų ir moterų raštingumas siekė apie 80%. Respublikos piliečiai buvo labai susipratę, vertino tvarką, buvo pilietiški, turėjo savo miliciją, mažas ginkluotas pajėgas ir pan. Ginkluotų žmonių reikėjo, nes aplinkiniams žemvaldžiams nepatiko kad kai kurie valstiečiai galėjo pabėgti ir apsigyventi Paulavos respublikoje, todėl jie kartais jėga norėdavo juos atsiimti.
Respublika nustojo gyvuoti po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo 1795 metais. Respublikos gyventojai buvo tikri patriotai - jie aktyviai kovėsi su Rusijos armijos kazokais, netgi kai Bžostovskis buvo išvykęs. Nedaug kur kitur valstiečiai tą darė. Sakoma kad Rusijos Imperijos represijų prieš valstiečius buvo išvengta todėl kad Žečpospolitai žlugus, visa Paulavos respublika buvo parduota kitam žemvaldžiui, kur jie tapo to žemvaldžio nuosavybe...
Rūmai neišliko dėl Antrojo Pasaulinio Karo. Išliko atmintis, žmonės kuriems tas svarbu (ačiū Łucja Jurgielewicz) ir puikus prieš 3 mėnesius atsidaręs muziejus buvusioje dvaro ledainėje.
Neįtikėtinos istorijos slypi mūsų žemėje ...
P.S. 1795 rūmus perpirko Moszyńskis, kuris juos 1799 pardavė grafui de Choiseul-Gouffier, kuris išlaikė kai kurias valstiečių laisves iki Bžostovskio mirties 1827. Įdomu tai, kad grafas de Choiseul-Gouffier buvo labai aukštas Prancūzijos diplomatas ir mokslo žmogus, kuris negrįžo į Prancūziją po revoliucijos, o emigravo į Rusiją 1792, kur gavo aukštą postą. Jo palikuonys gyveno Mažosios Merkinės dvare iki pat 1945 ...
.jpg)
